Alkoholis

Alkoholis, kelias į kvailumą

Yra rodomi tokie filmai, kuriuose propaguojamas alkoholis. O kas tie prisigėrę? Dažnai gydytojai, mokytojai… Jeigu žmogų dvi savaites nepertraukiamai girdyti alum – jis mirs.  O dar siužeto akimirkos, kai filmo herojė įsikiša į burną cigaretę ir rūko. Po tokio vaizdo tūkstančiai jaunų merginų ją pamėgdžioja realybėje.

Produktai, skirti kvailinimui

Kas tai per produktai: alus, vynas, degtinė ir cigaretės, kuriuos kiaurą parą pardavinėja ir reklamuoja. Tai ne produktai, iš tikrųjų tai pavojingiausi pasaulyje narkotikai, paleisti į apyvartą atneša skausmą, nelaimes ir susinaikinimą. Tuose produktuose yra alkoholis. Deja, niekas nekalba apie tai, kad alkoholis yra narkotinis mirtinas nuodas. Mirtina jo dozė yra daugiau nei 8 gramai – 1 kilogramui svorio. Seniau medicinoje jis buvo naudojamas kaip narkozė.

Šlapimas, alus ir visa kita

Alkoholio gaminimas Kaip daromas alkoholis? Imamas indas, į jį pilamos vynuogių sultys, ir į jas įleidžiamos mielines bakterijos, kurios labai mėgsta saldumynus. Mikroskopu yra matoma, kaip bakterija valgo cukrų, o iš jos užpakalio išeina alkoholis – etilo spiritas. Taip kad alkoholis yra ne kas kita, kaip bakterijų šlapimas, moksliškai – ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija inde pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir bet kuris gyvis, savo mėšle nudvesia. Jeigu dabar šitą skystį išpilstysime į butelius, tai vadinsis sausas vynas. O jeigu šį vyną du metus laikyti neatkimštą, kol ant dugno nusės bakterijų lavonėliai, ir šį šlapimą nukošime, tai vadinsis – sausas rūšinis vynas, kelis kart brangesnis, ir dar su medaliais.

Kaip gaminamas šampanas?

Labai daug žmonių, ypač moterys, mėgsta šampaną. Tik todėl, jog jos nežino, kaip jis gaminamas. Šampanas daromas taip: didelis žalias indas, į jį įpilamos 5 rūšių vynuogių sultys. Priklausomai nuo vynuogių santykio, yra gaunamas: sausas, pusiau sausas, saldus, pusiau saldus ir briutas. Įleidę mielines bakterijas į sultis, butelį užkemša specialiu mediniu kamščiu. Du metus prie 14 laipsnių temperatūros, visiškoje tamsoje, šios bakterijos perdirba cukrų. Tada, staiga, sultys yra apšviečiamos akinančia šviesa. Nuo kurios bakterijos, iš netikėtumo ir išgąsčio, suviduriuoja ir, smarkiai bezdėdamos – išskirdamos virškinimo dujas – nudvesia. Geriantys šampaną labiausiai ir vertina tuos bezdaliukus. Šios bakterijos perdirba ne tik cukrų, bet ir visas kitas organines medžiagas. Pavyzdžiui, pjūvenas, kurios yra užmerkiamos, ir ten prileidžiama mielinių bakterijų. Jos neturi kuo maitintis, todėl minta pjūvenom ir gamina alkoholį. Šios bakterijos gali perdirbti į alkoholį netgi žmogaus išmatas.

Savanoriškas savęs kvailinimas alumi

Žmogaus kūne nėra nė vieno organo, kurio negriautų alkoholis. Bet pirmiausia pokyčiai vyksta smegenyse, kadangi alkoholio nuodai turi savybę ten kauptis. Bokalas alaus, patekęs į kraują, pernešamas į smegenis, ir žmoguje prasideda intensyvus smegenų žievės naikinimo procesas. 1961 metais 3 Amerikos fizikai nustatė, kad kraujas, įlašinus į jį alkoholio, sukreša ne tik mėgintuvėlyje, bet tai vyksta ir žmogaus organizme. Alkoholis, patekęs į kraują, pakenkia eritrocitams, panaikindamas jų neigiamą krūvį, ir jie vietoje atsistūmimo sulimpa į vynuogines kekes. Jeigu dideliuose kraujo induose šis sulipimas galbūt labai nepakenkia, tai mažuose jis akivaizdžiai matomas: pavyzdžiui, alkoholikų mėlynai raudonos nosys ir veidai. Visų smegenyse, taip pat ir vaikų, kuriuos savo pramogai tėvai nuodija alkoholiu, situacija yra ta pati. Į neuronus eritrocitai gali patekti tik po vieną. Todėl, kai ten atsiduria nuo alkoholio sulipę eritrocitai, jie užkemša kelią, ir neuroninė ląstelė žūva. Po kiekvieno išgėrimo žmogaus smegenyse atsiranda negyvėlių kapinės. Kai gydytojai skrodžia pakliuvusį į automobilinę avariją girtą nukentėjusį, atidaro jo kaukolę, tai visose smegenyse mato tą patį vaizdą: smegenys susiraukšlėjusios, mažos, visas jų paviršius nusėtas opomis ir kitais sukietėjimais, atsiradusiais nuo alkoholio. Kai gydytojai atidaro alkoholikų kaukoles, jie stebisi ne tuo, kaip pakenktos smegenys, bet tuo, kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis – tai pati galingiausia priemonė naikinti protą. O jei pradės gerti ištisa tauta, tai žmonės iš mąstančių, kūrybingų, dieviškumo siekiančių pavirs į dvikojus, nemąstančius vartotojus, dvikoją bandą – darbo jėgą, kuri turi tik vieną mintį: kaip nors atidirbti dieną, pavalgyti ir nusigerti, kad užsimiršti.

Žmonės kvailėja nuo alkoholio

Žmonės, prigėrę alkoholio, jaučiasi poetais ir visokiais kitokiais asais, bet iš šalies žiūrint blaiviu žvilgsniu matosi, kad tai – kvailiai. Pažiūrėkite – normalus žmogus išgėrė stiklinę alaus, pradėjo žvairuoti; antrą stiklinę išgėręs, pradėjo rėkauti; trečią – jau, nežinai, ko tikėtis: tai kabinėjasi, tai su šakute nudurs bevalgydamas… Visuomenėje yra toks dalykas, kaip alkoholio gėrimo kultūra, tostai ir t.t. Jie nieko nekeičia. Išgėrę žmonės – kvailėja. Kodėl? Todėl, kad žmogus, būdamas savo neišmanyme, įpila į save alkoholinio gėrimo: alaus, vyno, degtinės, šampano – jokio skirtumo, koks tai alkoholis. Ir organizme vyksta procesas: spiritas patenka į kraują, sulipdo eritrocitus, tie patenka į smegenis, užkiša smegenų ląsteles, kurios nebegauna deguonies, ir smegenys pradeda masiškai žūti; normalus smegenų darbas sutrinka, ir žmogus dėl to kvailėja. Alkoholio procesas skirtingiems žmonėms vyksta skirtingai. Vieniems pirmiausiai irimas prasideda pakaušio dalyje, ten kur yra pusiausvyros aparatas, ir tada pradeda mėtyti į šonus. Kitiems pradeda irti vertybių centras, apie juos yra sakoma: „Jis taip padarė girtas, blaivus to nepadarytų”. Todėl yra aišku, kad žmogus, vartojantis alkoholį, tampa bepročiu. Ląstelės, kontroliuojančios elgseną, jo smegenyse užmušamos alkoholiu. Tretiems žūsta atmintis. Medicina žino tūkstančius pavyzdžių, kai ryte gėrovai nepamena, nei kur buvo, nei su kuo gėrė, nei ką darė. Vietoj atminties ląstelių jų smegenyse atsiranda piršto storumo randai.

Mėgėjai gerti bakterijų šlapimą ir jų ląstelės

Ląstelės – tai žmogaus audinys. Po kaukole žuvusios ląstelės pradeda pūti ir irti. Būtent šios pūvančios ląstelės yra rytinio galvos skausmo priežastis. Kad šios puvenos neužnuodytų viso organizmo, jis priverstas į galvą sutelkti skysčius, kurie ištirpdo supuvusias ląsteles, ir ryte per šlapimo ir lytinę sistemą pašalina iš organizmo.

Mokslinis aforizmas: tas, kas geria alų, vyną, ryte šlapinasi smegenimis. Visiškai tikslus mokslinis aforizmas. Paruošė www.sveikata666.lt pagal akademiko Vladimiro Georgivičiaus Ždanovo lekciją Redagavo J. Juršys

1 Comment

  1. isiskaicius si straipsni ir giros gerti nesinores… juk ten irgi bakteriju bezdaliukai:)

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+