Vaikų ligų gydymas vaistažolėmis

Vaikų ligų gydymas vaistažolėmis

Ginkgo (Ginkmedis) (Ginkgo biloba L.)

Gyvoji iškasena” stimuliuoja kraujotaką

 

Kinijoje ginkmedis yra vadinamas pažinimo medžiu ir yra garbinamas kaip šventas medis. Jau gilioje senovėje jis buvo naudojamas kaip vaistingasis augalas.

Vidiniai (ginkmedžio lapai)

Tinktūra, dražė vartojamos galvos kraujotakos sutrikimams gydyti. Šie sutrikimai gali būti susiję su tokiais simptomais: ausies ūžesiu, svaigimu, galvos skausmu, sugebėjimo susikoncentruoti sumažėjimu. Taip pat jomis galima gydyti rankų ir kojų kraujotakos sutrikimus (obliteruojantį endarterijitą), jos naudotinos varikozinio paviršinių kojų venų išsiplė­timo atveju.

Išorinės priemonės (taip pat ginkmedžio lapai) Plaukams prižiūrėti (kai plaukai yra nestiprūs)

Emulsija veidui ir visam kūnui tepti: ji saugo odą nuo žalingo aplinkos veikimo; kosmetiniai ginkmedžio preparatai turėtų apsaugoti odą nuo pernelyg ankstyvo senėjimo ir sumažinti susidarančias raukšles.

Jonažolė (Hypericum perforatum L.)

Antidepresantas. Taip pat skatina žaizdų gijimą

Jonažolė
Jonažolė

Jonažolė yra vienas dažniausiai sutinkamų ir gražiausių vaistingosios mūsų kraštų floros augalų. Jau senovėje ji buvo garbinama kaip „žaizdas gydanti žolelė”. Tuo tarpu nervų sistemai stiprinti šią vaistažolę Regensburge praktikavęs gydytojas Weinmann pirmą kartą panaudojo aštuonioliktajame šimtmetyje. Vėliau vaistingųjų jonažolės medžiagų veikimas buvo moksliškai patvirtintas.

Vidiniai: (žiedai ir lapai)

Arbata, tinktūra, iš augalo išspaustos sultys vartojamos, kai žmogus yra prislėgtos nuotaikos, nervingas, negali užmigti, jį kankina kokia nors baimė.

Išoriniai vaistai: jonažolių aliejus. Juo yra gydomos žaizdos, saulės spindulių sukeltas odos nudegimas, sumušimai, trofinės kojų opos, reumatinio pobūdžio nusiskundimai, nugaros skausmas ir neuralgijos.

Jonažolių aliejuje pamirkyta vata slopina ausies skausmą.

Šalutinis veikimas: jonažolei yra būdingas fotosensibilizacinis veikimas. Retkarčiais pasitaiko į saulės spindulių sukeltą nudegimą panašios odos reakcijos. Ypač jautrūs asmenys (rudaplaukiai blondinai, blondinai), pavartoję jonažolių, turėtų vengti ilgesnį laiką būti intensyvesnių saulės spindulių zonoje.

Ramunėlės (Chamomilla recutita L. )

Jeigu Jums skauda skrandi arba atrodo, kad jame yra akmuo

 

Vaistinė ramunėlė – vienas mėgstamiausių ir dažniausiai vartojamų vaistingųjų augalų. Dioskuridas aprašo ramunėlę kaip vaistažolę, skatinančią moterų mėnesines, lochijų išsiskyrimą bei šlapimo išsisky­rimą. Sebastia’as Kneipp’as ramunėlių arbatą skirdavo peršalusiems bei pilvo skausmais besiskundžiantiems žmonėms, o taip pat kaip spazmolitinį vaistą. Veikliosioms šios vaistažolės medžiagoms yra bū­dingas priešuždegiminis, spazmus atpalaiduojantis, žaizdų gijimą skatinantis, blogą kvapą sušvelninantis ir antibakterinis veikimas.

Vidiniai (žiedai):

Tinktūra ir arbata: ją reikėtų gerti, kuomet ėda rėmuo, esant skrandžio spazmui, kai žmogų pykina ir jam norisi vemti, taip pat viduriuojant, sergant skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu); papildomai prie kitokio gydymo, ramunėlių arbatą galima vartoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti; ja yra gydomas kolitas, pilvo pūtimas, išskyros iš makšties, šlapimo pūslės uždegimas.

Išoriniai:

  • ramunėlių garų inhaliacija gydomas kosulys, sloga, sinuitai, gerklės skausmas ir užkimimas,
  • burnos gleivinė skalaujama, gargaliuojama, neatskiesta ramunėlių tinktūra, kai yra burnos ertmės ir ryklės gleivinės uždegimai, užkimimas, burnos gleivinės opos, dėl dantų protezų spaudimo atsiradusios opelės, dantenų uždegimas, skauda dantį, yra nemalonus kvapas iš burnos, tonzilių uždegimas,
  • ramunėlių kompresai, viso kūno ar jo dalies vonelės, kūno dalių prausimas. Ramunėlių arbata naudojamas trofinėms blauzdų opoms, abscesams, furunkulams gydyti, kai labai niežti apie išeinamąją angą, o taip pat lytinių organų srityje ar prie išeinamosios angos esančioms egzemoms ar grybelinėms ligoms, išorinių moterų lyties organų uždegimams, išskyroms iš makšties gydyti.

Šalutinis veikimas: ramunėlių arbatą nereikėtų palikti pritraukti ilgiau kaip 10 minučių, nes stipri arbata skrandžio ir žarnyno veiklai gali tik dar labiau pakenkti. Retkarčiais, vartoj ant ramunėles kaip išorinį vaistą, gali atsirasti alerginės odos reakcijos (odos sudirginimas).

 

Tuja (Thuja occidentalis L.)

Stiprina gynybines mūsų organizmo jėgas

Kas gi nepažįsta tujos! Tuja – mėgiamas kapinėse ir soduose augantis augalas. Jos tėvynė yra Šiaurės Amerikos žemyno Šiaurės Rytai. Į Europą tujos buvo atvežtos tik antroje šešioliktojo šimtmečio pusėje. Šiandien tuja dažniausiai yra imuninę žmogaus sistemą stiprinančių kombinuotų preparatų dalis. Jos veikliosios medžiagos veikia bakterijas ir virusus. Gynybinių organizmo ląstelių skaičiui padidėjus, trumpiau trunka ir pati liga.

Vidiniai:

(kaip gatavas medicininis produktas yra išleidžiama kombinuotas tujos, rudbekijos ir laukinio indigo = Esberitox N) – šiuo preparatu yra gydomas peršalimas ir karščiavimas.

Išoriniai:

Galima tepti karpas ir paprastosios pūslelinės pūsleles ant lūpų.

 

Liepa (Tilia platyphyllos Scopoli )

Arbata labai tinka kosuliui gydyti

Liepžiedžiai
Liepžiedžiai

Daugelyje legendų liepa yra šventas medis. Jei greta viena kitos augo trys ar septynios liepos, tai dažniausiai ten būdavo teismo vieta. Sebastian’as Kneipp’as savo knygoje „Wasserkur” („Gydymas vandeniu”) skundžiasi, kad liepžiedžius dabar renka tik vyresni seno mokymo žmonės. Jis rašo: „tokia arbata labai tinka senam kosuliui, trachėjoje ir plaučiuose esantiems skrepliams gydyti, labai padeda esant skausmui pilvo apačioje, kurio priežastis yra inkstuose susidariusios gleivės”.

Šiandien liepžiedžiai vėl vertinami dėl savo prakaitavimą skatinančio, spazmolitinio, imuninę organizmo sistemą stiprinančio, dirginimą mažinančio, raminančio ir šlapimo išsiskyrimą skatinančio veikimo.

Vidiniai (liepžiedžių arbata): ja yra gydomas kosulys, sloga, nervin­gumas, vaikų miego sutrikimai, taip pat liepžiedžių arbata geriama karščiuojant kaip prakaitavimą skatinanti priemonė.

Liepžiedžius galima derinti su čiobreliais.

 

Karščiavimas peršalus ir sergant gripu

 

Nuo karščiavimo padeda prakaitavimą skatinančios arbatos, nes prakaituojant garuoja šiluma ir krinta temperatūra. Duokite vaikui l—2 puodelius karštį mažinančios arbatos, kurią kaip galima karštesnę jis turi išgerti per 10 min.

Tada aprenkite jį medvilniniais naktiniais marškiniais  ar pi­žama, gerai susukite į vilnone antklodę ir paguldykite į lovą.

Po 20 min. prakaituotus naktinius marškinius nuvilkite, vaiką sausai nušluostykite, aprenkite naujais naktiniais marški­niais ir vėl užklokite nauja patalyne. Jis turi mažiausiai valan­dą gulėti ir daug gerti, kad atsistatytų išgaravę skysčiai.

Kūdikiams ir vaikams iki trejų metų neduokite jokių temperatūrą mažinančių arbatų!

 

Gerklės skausmai

 

Gerklės skausmui malšinti yra daugybė įvairių veiksmingų vaistažolių. Labai tinka šalavijai (dezinfekuoja ir slopina uždegimą), čiobreliai (skystina gleives, mažina jų kiekį) ir ramunėlės (slopina uždegimą, mažina spazmus), geriami kaip arbatos arba naudojami skalavimui.

Reikia daryti taip. Pasirinkite tokios rūšies arbatą, kurią labiausiai mėgsta jūsų vaikas. Iš džiovintų vaistažolių paruoškite arbatą. Ją galite pasaldinti arbatiniu šaukšteliu medaus (į 250 ml stiklinę). Duokite po vieną puodelį (100 ml) kas valandą, geriau šaukšteliais, kūdikiams 30—50 ml kas valandą. Nedideliais atvėsintos nesaldintos arbatos gurkšneliais vaikas gali skalau­ti gerklę. 

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+