Vėžys nugalėtas sveiku gyvenimo būdu

Išbandžiau visą tradicinės medicinos technologiją. 2000 metais man padarė persodinimo operaciją, surinko mane naujai… Nuo 2001 metų kasmet recidyvas. Pradžioje atsirado vienoje vietoje, vėliau – dvejose, o 2006 – keturiose vietose. Per šį laiką patyriau dar 6 operacijas ir 3 apšvitinimo kursus po 72 grėjus. Du kart gydė chemoterapija, kartą FDT. Pradžioje recidyvas buvo tik kas metai, vėliau – kas du mėnesius. Per metus badavau tris kartus po 42 dienas, pagerėdavo, bet trumpam. Nuo 2007 metų pavasario valgau tik žalią – nevirtą maistą. Badauju gerdamas burokėlių sultis – tai stiprus būtent priešvėžinis žalio maisto metodas. Valau virškinimo traktą, kasdien daug vaikštau, apsipilu šaltu vandeniu, darau gimnastiką ir seku savo emocinį stovį, kad jis visada būtų pakilus. Vėžiui nebėra vietos mano organizme. Bet nereikia tikėtis greito rezultato. Vėžys – tai ne nuosprendis, jį galima gydyti, jį reikia gydyti. Tam reikalinga valia, žinios ir kantrybė.

Rezultatas

Pas mane dabar viskas normoje. Praeitą savaitę darė biopsiją. Vėžinių ląstelių nerasta. Kaip aš maitinausi? Per dieną išgerdavau 2 litrus šviežių sulčių kokteilio pagal Broisą, vakare valgiau nevirtas daržoves, bet atskirai, po vieną rūšį. Gerdavau žolių nuovirus.

Magnio dieta

Tai savo sudėtyje turinčių daug magnio – vaisių, daržovių ir kruopų dieta. Tik valgyti šiuos produktus reikia termiškai neapdorotus, nes virtų produktų magnis nepasisavina. Reikia pašalinti iš meniu visus riebalus, net augalinį aliejų, nes jie magnį suriša pašalinimui. Tokiu būdu K. Niši gydo vėžį.

Vėžį gydyti reiktų pagal šią aprašytą schemą. Pirma – sultys, vėliau – magnio dieta. Vėžys nebeauga. Vėl sulčių terapija, ir vėl magnio dieta. Vėžys pradeda nykti. Ir taip iki visiško pasveikimo.

Psichologinė nuotaika

Dar noriu pasakyti porą žodžių apie savo psichologinę nuotaiką, gydant vėžį. Mes, sergantys vėžiu, dažniausiai esame užpildę save tokiomis mintimis: nuoskauda ant viso pasaulio, kad būtent su mumis tai atsitiko ir … savigaila. Šios nuotaikos labai kenkia sveikatai ir trukdo sveikimui. Jas reikia iš savęs išrauti ir užpildyti save atakuojančia nuotaika:” Aš nebijau vėžio, aš visada žinojau, kad jį įveiksiu ir įveikiu. Vėžys neturi jokių šansų mano organizme. Ir jeigu aš badausiu, tai vėžys mirs pirmas”. Su tokia psichologine būsena žmogus nugali vėžį.

Vėžį nugali žalias – nevirtas maistas, badas ir sultys

Dar ir dar kartą pakartosiu – vėžį galima nugalėti, tik nereikia nusiminti ir nuleisti rankų. Kai procesas pažengęs, vien tik žalio maisto nepakanka, be sulčių ir bado neapsieiti. Aš padariau daug klaidų šiame kelyje, buvo momentų, kai nusivildavau. Vėžiu sergantys neturi daug laiko, jiems reikia skubių priemonių, ir badas su sultimis yra intensyvi priemonė. Mano atveju padėjo ilgas badavimas, kuris išvalė mano organizmą nuo vėžio. Dar daug davė burokėlių – morkų sultys, kurias gėriau kiekvieną dieną po kelis litrus. Taip pat pastoviai gėriau priešvėžinius nuovirus.

Gydymo progresas vyksta tada, kai racione lieka sultys ir kai kurios daržovės. Niekada nepamiršiu, kai savo akimis mačiau, kaip užsitraukia ir nyksta vėžinės votys. Gydytojai manimi netiki. Būsiu laimingas, jeigu mano patirtis kažkam bus reikalinga ir padės.

2008 Straipsnį paruošė I. Metrikienė iš http://syroedenie.com/person/norak.html sutikus autoriui – Aleksandrui Korotkovui www.sveikata.info kolektyvas dėkoja Korotkovui ir linki jam ilgų, sveikų gyvenimo metų. Уважаемый А. Коротков желаем Вам долгих, здоровых, счастливых лет жизни. Спосибо.

10 Komentaras

  1. Vėžys tai mirtis, kai ji pas žmogų ateina, žmogus gelbėjasi ir daro viską, kad išgyventų. Jam jokio skirtumo, kuo jūs tikite ar netikite. O aš netikiu, kad jūs sveikas žmogus ir ką?
    Tai ne vienintelis gydymas ir išgyjimas natūraliu gyvenimo būdu. Visų ligų sėklos bręsta pesimizme, negatyve, pyktyje, liūdesyje ir netikėjime kitų žmonių pergale prieš ligas ir viską, kas jiems trukdo būti laimingiems.

    Gana aiški mediko pazicija. Vis daugiau medikų su prabilusią sąžine…

  2. 99proc žmonių netiki, 1proc tiki, o išgyja tik tie kurie ir tiki ir daro.

    Tikėti bažnyčioje reikia, o čia logiškai ir protingai argumentuoti. Priešingu atvėju, beprasmio pesimizmo skleidimas yra ne kas kita kaip – troliavimas arba vampyravimas, o taip elgiasi toli gražu ne sveikuoliai :)

  3. nuotraukoje vezininkas? netikiu. maciau zmogu po chemoterapijos- gyvas lavonas.

  4. Džiaugiuosi tokiais žmonėmis ir jų liudijimais. Manau būtų vertinga išleisti knygą ar portalą, kuriame būtų surinkta daugiau tokių liudijimų. Manau, tai padėtų kitiems ieškantiems padrąsinimo. 

    Dėkui adminui už portalą ir temą. Sėkmės visiems! 

  5. .A. Korotkovas rašo:
    "Dar noriu pasakyti porą žodžių apie savo psichologinę nuotaiką, gydant vėžį. Mes, sergantys vėžiu, dažniausiai esame užpildę save tokiomis mintimis: nuoskauda ant viso pasaulio, kad būtent su mumis tai atsitiko ir … savigaila. Šios nuotaikos labai kenkia sveikatai ir trukdo sveikimui. Jas reikia iš savęs išrauti ir užpildyti save atakuojančia nuotaika:" Aš nebijau vėžio, aš visada žinojau, kad jį įveiksiu ir įveikiu. Vėžys neturi jokių šansų mano organizme. Ir jeigu aš badausiu, tai vėžys mirs pirmas". Su tokia psichologine būsena žmogus nugali vėžį."

    Be to, jo sistema yra nuosekli ir prasideda nuo: "Mano atveju padėjo ilgas badavimas, kuris išvalė mano organizmą nuo vėžio."

     

  6. Labukas. Mano mamai pripažino 3stadijos gimdos kaklelio vėžį, švitinimo atsakė, nes prie to dar psichinė liga. Liko tik nuskausminamieji vaistai ir išrašė geležį gerti . Neseniai perskaičiau Jūsų straipsnį ir pradėjau duoti burokėlių, morkų su obuoliais sultis. Norėčiau žinoti kokius priešvėžinius nuovirus Jus darėte? O kruopas tai nesupratau ką žalias valgyti?

     

     

  7. Straipsnis yra toks koks yra. Deja, ruošti naują straipsnį nėra galimybių, nes ponas Karatkovas keliauja.

  8. Straipsnio autorius mini bado dietą. Tad gal būtų galima sužinoti išsamiau, kaip jis atliko šią dietą per visas tas 42 dienas (domina visos smulkmenos, susijusios su šios dietos laikymusi: kokius ir kaip dažnai naudojo skysčius, kaip autorius fiziškai jautėsi ir ar jam prisireikė aplinkinių pagalbos per visą tą laikotarpį, ir pan.), ir kokį būdą naudojo „išeidamas” iš šio badavimo.
    Iš anksto dėkui.

  9. skaitau si straipsni ir niekaip nesuprantu,kokios rusies vezys buvo siame straipsnije paminetam asmeniui ir kaip toli jis buvo pazenges? mano draugui nustatyta melonoma, svytinimas nepadejo,chemoterapijos jau nebeskiria, gydytojai ji jau ,,nurase”…augliai paplite po visa kuna, ant nugaros ju vis daugeja,jis beveik nebevalgo,tik sriuba ir tik kelis saukstus ir tai pavargsta bevalgydamas…nebesinori bevardinti jo kancias…

  10. matote, kaip sunku patikėti ta tiesa… o ar jūsų draugas darė tai, ką rašo Korotkovas? Jis tai darė. Darė be vilties ir be jėgų, bet darė ir palaikė save savo paties mąstymu. Koks skirtumas, kokios rūšies liga? Jeigu žmogus nieko nedaro pats? Mūsuose yra kalbama, kad vėžys sugniuždo žmones, kurie nieko nedaro, kad sugniuždytų jį. Pats žmogus stoja akistatom su vėžiu, ir tik tada yra galimas šansas jį nugalėti. Ir ne tik su vėžiu, matomai su viskuo. Todėl pasveikimas tai – daug giliau, nei poliklinika ar ligoninė. Pažiūrėkite, nors vėžys nugalėtas, šis žmogus negrįžo į savęs nuodijimą mėsa, virtu maistu, jis liko gyventi gyvu maistu: sultimis, fiziniu krūviu, minčių valdymu, arbatomis, o taip gi minta ir sveiki žmonės, kaip pvz. florantiečiai. Verta pamąstyti, ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą patiems.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+