depresija

Depresija – tai gyvenimo būdas

26 Kov 2012 Ligos 1

Sirgau depresija, bet pasveikau ir dabar gyvenu be jos, tačiau…

Dar prieš metus ilgą laiką gyvenau su liga, vardu depresija. Yra tokia klastinga liga, kad net nepastebi, kaip ji pas tave ateina, užvaldo ir kontroliuoja tave, liepia daryti tai, ką ji nori. Kitaip sakant, pats nebevaldai savęs, nei kūno, nei minčių… O juk buvau sveika, linksma, pilna džiaugsmo ir lūkesčių, norų ir planų.

Depresijos pradžia

Taigi, iškilo turbūt klausimas, kodėl atėjo depresija? Taip, tikrai… Kodėl ji pas manęs atėjo? Mano atveju, ji atėjo tada, kai ištekėjau ir galvojau, kad esu laiminga. Bet, kad ir kiek besistengčiau būti laiminga, sąlygos ir aplinka, psichologinė būsena šeimoje, į kurią patekau, diktavo ką kitą. Tai truko dešimtmetį, ir vieną dieną pravėriau psichiatro kabineto duris.

Ieškojau pagalbos

Po dažno konflikto, pažeminimų, kurie vykdavo vos ne kasdieną, mane ėmė kamuoti stiprūs viso kūno skausmai, raumenų spazmai, ateidavo noras nebegyventi. Tada dar nežinojau, kad į ilgalaikę depresiją ėmė reaguoti ir fizinis kūnas. Supratau, kad man reikia pagalbos. Pirmą kartą kreipiausi į privatų psichiatrą, kuris mane išklausė ir pasakė: „Kol gyveni tokį vedybinį gyvenimą ir su tavimi kiti daro, ką nori, turėtum gerti mano paskirtus vaistus, kad įgytum pasitikėjimą savimi ir gyventum be skausmų.“ Man buvo gera pas jį lankytis. Išklausydavo ir rodos lengviau palikdavo. Bet nesu turtinga, kad galėčiau kiekvieną mėnesį mokėti privačiam daktarui, todėl nusprendžiau užsiregistruoti į Kelmės psichikos centrą. Priėmė gydytoja J, solidaus amžiaus, ir maniau, kad puikiai išmananti savo darbą. Po truputį privataus gydytojo vaistai buvo pakeisti kitais. Rodos, organizmas priprato ir prie jų… skausmų nėra. Taip ir slenka dienos, taip ir gyvenu…

Depresija negresia tobulėjančiam žmogui

Vieną dieną mano gyvenime įvyksta perversmas, nes aš susipažįstu su žmogumi, kurio dėka pradėjau mokintis asmeninio tobulėjimo. Išsiskiriu, palieku psichiškai nesveiko vyro namus, valdingą uošvienę, gaunu valstybinę pastogę, ir su neįgalia dukra atsikraustau gyventi į kitą miestą. Visi įvykiai tik teigiami. O teigiamų įvykių kūrimas, nepalieka vietos depresijai mano asmenyje. Depresija išeina, dingsta natūraliai. Po truputį imu kontroliuoti savo emocijas ir… jausmus. Tokia kontrolė, man suteikia galimybes kurti savo norimą reakciją į aplinką ir įvykius. Savaime nebeliko poreikio vaistams, todėl tiesiog jų nebegėriau. Mačiau, kad aš puikiai jaučiuosi ir galiu gyventi be jų.

Nekeliantys kvalifikacijos gydytojai

Prabėgo geri metai. Depresija nebegrįžo. Bet net neįtariau, kad ji man gali kenkti ir nebūdama manyje. Sirgdama sunkia depresija vairavau automobilį. Gydytoja manęs neklausė, kai lankiausi pas ją, ar vairuoju, ar ne. Ir štai dabar man prireikė pereiti eilinę medicininę apžiūrą dėl vairavimo, ir apsilankyti pas gydytoją J, kuri turi pažymėti, kad esu sveika ir galiu vairuoti. Tik kažkodėl, tiek gydytoja, tiek kai kurie žmonės galvoja, kad jai sergi depresija, tai jau esi debilas ir turi gerti vaistus pastoviai, visą likusį gyvenimą.

Gydytoja nepagarbiai išreiškė savo priekaištus, kaip gi aš drįsau pati nutraukti vaistų vartojimą, savavališkai nutraukti gydymą, ir, kad negaliu vairuoti automobilio būdama nestabilios psichikos. Gal kiti ir susierzintų nuo tokių gydytojos emocinių nesusivaldymų, bet mano vidus buvo ramus ir aš tiesiog šypsojausi… Aš paklausiau jos, kokiu pagrindu ji teigia, kad mano psichika nestabili, neleis man vairuoti, jeigu aš niekuo nesiskundžiu, o pas ją jau metus nebuvau? Neįtikėtina, bet ji atsakė, kad mano buvusi anyta sakė jai, kad aš esu nestabilios būsenos, agresyviai elgiuosi, nesukalbama. Todėl man esant tokios būsenos, būtina vartoti vaistus. Aš šypsojausi jai ir atsakiau šiai … gydytojai, kad jau metai, kaip negyvenu su uošviais, esu išsiskyrusi, turiu kitus namus, gyvenu kitame mieste ir nebendrauju su uošviais, nesu jų nė mačiusi nuo to laiko. Labai aiškiai pasakiau gydytojai, kad niekuo nesiskundžiu, puikiai jaučiuosi, nes manęs niekas nebežemina, nebeįsakinėja, nebepatiriu psichologinės prievartos ir priverstinio darbo, niekas manęs nebevaldo, kaip lėlę. Man nereikia nuolat gyventi baimėje, nes aš pakeičiau viską ir šiandien esu laiminga. Todėl man nesunku nuvažiuoti ir pasidaryti psichiatro medicininę apžiūrą pas kitą psichiatrą, į kitą miestą.
Psichiatrė nieko nesakė. O išvadoje vistiek pripaišė, kad sergu pasikartojančia depresija, bet automobilį vairuoti galiu… Kitaip sakant psichiatrė nediagnozavo, neatsižvelgė į mano sveikatą, o parašė savo subjektyvią nuomonę, kurią susidarė iš anytos lūpų. Pasirodo, gydytojas gali vadovautis ne mokslu ir gydymo standartais, o apkalbomis, kurių pagrindu daro medicininę išvadą ir pasmerkia žmogų depresijai.

Gydytojai būna ir geri specialistai, ir asmenybės

Aš įsitikinusi, kad tikri gydytojai taip pat tobulina savo asmenybę ir kelia kvalifikaciją, neatsilieka nuo laikmečio ir naujų mokslo išradimų tam, kad teisingai padėtų ir išgydytų žmogų, o svarbiausia – nepakenktų. Lankausi pas savo šeimos gydytoją Masiliūną, kuris pataria ir išklauso, moka taktiškai pajuokauti. Malonu bendrauti su tokiu specialistu.
Turiu problemų su fizine sveikata. Šią problemą įgijau taip pat ten, praeityje, kai valgiau ilgus metus nesveiką maistą. Nors daug kad mano, jog kaime gyvenant maistas sveikas…, deja mėsa, lašiniai ir visa aplinka padarė mane visiška ligone, o vaistai nuo depresijos užaugino svorį iki 127kg. Natūralus gyvenimas, sportas, grūdinimasis, natūraliai sumažino ir toliau mažina mano viršsvorį.

Sveikata gerėja, bet kai kas vis dar reikalauja specialisto gydymo, todėl su šeimos gydytoju tenka susitikti dažnai. Pasakius jam apie savo sveiką gyvenseną, natūralų termiškai neapdorotą maistą, buvo malonu girdėti iš jo pusės ne priekaištus, bet tai, kad turiu atsisakyti riebių maisto produktų, valgyti daug daržovių , vaisių, nes juose yra gausu vitaminų ir kitų medžiagų būtiniausių mano organizmui. Taip pat vartoti pakankamai skysčių. Prieš kurį laiką skaičiau, kad gydytojas nori pasinaudoti Europos sąjungos parama ir poliklinikoje įsigyti naujus diagnostinius įrenginius. Būtent naujos technologijos, nauji atradimai turi ateiti į Lietuvos mažesnius miestelius, kad žmonės gautų kvalifikuotą pagalbą, o ne subjektyvią nuomonę. Todėl ir patys gydytojai turėtų atsinaujinti, mokytis, kelti savo asmenybės ir darbo kokybę, kad baltas chalatas išliktų … baltu:)
Kai gydytojas įsigilina į žmogaus gyvenimo būdą, ir skirdamas vaistus dar rekomenduoja keisti maistą, sportuoti, tai yra labai gerai.

Valentina

1 Comment

  1.  Tokią gydytoją, kuri diagnozuoja pletkais ir dar įrašo ligą sveikam žmogui, reiktų į teismą duoti:) už moralinę žalą. Pensininkė – psichiatrė,  nevaldanti emocijų ir leidžianti sau "auklėti" žmogų… psichiatrijos viršūnė Lietuvoje :)   Ką toj Kelmėje?? neįmanoma jaunų normalių gydytojų rasti?   Ar  ji ten viena karaliūnaitė? Pas straipsnio autorę puikūs nervai ir savitvarda… jeigu man  taip…. nežinau…, ar ji liktų savo šiltoje kėdėje. Manau pas gydytojus einant neprošal diktafoną į kišenę įsimesti :) jeigu ne teismui, tai bent anekdotams medžiaga būtų :)              

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+