Podologija – viskas apie profesionalią pėdų priežiūrą
Žodžiai „podologija“ arba „podiatrija“ Lietuvoje kol kas daug kam nekelia jokių asociacijų. Iš tiesų tai – gana nauja estetinės medicinos sritis Lietuvoje, apie kurią dažnas negirdėjo. Jei rūpinatės savo sveikata, verta susipažinti su šia Vakarų šalyse jau įsitvirtinusia sritimi.
Podologija apima pėdų ligų profilaktiką, estetinę priežiūrą, pėdų funkcijos gerinimą esant įgimtai deformacijai bei įvairių negalavimų šalinimą. Taigi, podologas, dar vadinamas pėdų priežiūros specialistu, rūpinasi, kad jo klientų pėdos būtų sveikos ir gražios.
Vilniuje įsikūrusios „Podologijos klinikos“ pėdų priežiūros specialistė Agata Komar kasdien susiduria su įvairiausiomis pėdų problemomis. Podologė sako, kad jau ir Lietuvoje žmonės vis dažniau ryžtasi patikėti savo pėdų sveikatą specialistams.
„Vakarų šalyse sutiksite daug žmonių, kurie periodiškai lankosi pas podologus profilaktinėms procedūroms. Vadinamasis gydomasis-higieninis pedikiūras ten jau laikomas ne prabangos, o įprastos asmens higienos reikalu. Lietuvoje žmonės taip pat pamažu ima įvertinti šių procedūrų naudą tiek estiniam vaizdui, tiek gerai savijautai“, – sako pėdų priežiūros specialistė.
Sveikiems, pėdų ligomis ir defektais nesiskundžiantiems žmonėms rekomenduojama gydomąjį-higieninį pedikiūrą darytis viena karta į menesį. To pilnai pakanka efektyviai pėdų ligų ir negalavimų profilaktikai. Dažniau į podologo kabinetą užsukti verta tiems, kurie skundžiasi įvairiais pasikartojančiais pėdų negalavimais: nuospaudomis, įauginėjančiais nagais, trūkinėjančia, suragėjusia pėdų oda, pėdų grybeliu.
Ar pakankamai žinote apie pėdų priežiūrą?
Podologė Agata Komar sako, kad dažnai žmonėms trūksta net pagrindinės informacijos apie pėdų priežiūrą. Pavyzdžiui, nemokama taisyklingai kirpti nagų, todėl jie nuolat įauginėja. Dėl netinkamo avalynės pasirinkimo nuolat atsiranda nuospaudos. Kartais ignoruojami plika akimi matomi negalavimai: suragėjusi oda, nežymiai grybelio pažeisti nagai. Susirūpinama tik tada, kai negalavimai ima kelti skausmą.
„Dažnai žmonės ateina su įsisenėjusiomis problemomis. Kai nuospaudos, įaugusio nago keliamas skausmas tampa nebepakenčiamas. Iki to laiko nepastebi, nesureikšmina ir kenčia, bando spręsti problemą namuose. Internetas pilnas patarimų, kaip spręsti pėdų problemas. Bet dažnai tokia savigyda ne pagerina, o pablogina padėtį. Pavyzdžiui, įaugus nagui, nepadės jokios vonelės, o patys bandydami nagą atlupti, dar labiau jį traumuosite. Aplinkinius audinius gali apimti infekcija. Skausmas taps toks intensyvus, kad bus sunku vaikščioti. Tuomet podologas gali ir nebepadėti, tenka griebtis chirurginio gydymo. Tiek įaugęs nagas, tiek chirurginė jo atkūrimo procedūra yra labai skausmingi. O juk to būtų galima išvengti tiesiog laiku atėjus į podologo kabinetą. Todėl visuomet raginu savo klientus rimčiau žiūrėti į pėdų priežiūrą ir nelaukti, kol problema taps skausminga ir įsisenės. Kartais žmonės metų metus kamuojasi su pasikartojančiomis pėdų problemomis, nors užtektų tik pasikonsultuoti, pakeisti kai kuriuos įpročius, gal rinktis kitokią avalynę“, – aiškina pėdų priežiūros specialistė A. Komar.
Sveikų pėdų ABC
Jeigu nuspręsite apsilankyti pas podologą, neskubėkite iš kabineto išbėgti iš karto po procedūros. Kaip burnos higienistas įvertina asmens burnos priežiūros įpročius, taip podologas įvertinęs jūsų pėdų būklę gali suteikti vertingų patarimų ir pamokymų, kaip prižiūrėti pėdas ateityje, kokią avalynę ar higienos priemones pasirinkti. Pėdų priežiūros specialistė Agata Komar sako, kad yra ir universalūs pėdų priežiūros principai, kuriuos dera žinoti kiekvienam.
„Viena dažniausių klaidų, kurias daro žmonės, prižiūrėdami pėdas – netaisyklingas nagų karpymas. Nagai turėtų būti karpomi ne per arti minkštųjų audinių, tiesiai. Jokių užapvalinimų būti negali. Aštrius kraštelius sušvelninti nagų dilde. Taip karpant nagus jie neturėtų įauginėti. Kita dažna klaida – žmonės pamirštama naudoti specialią pėdų kosmetiką. Pėdų oda ragėja, sausėja ir skilinėja. Po suragėjusių odos sluoksniu lengviau formuojasi nuospaudos. Norėdami to išvengti, kartą per savaitę pamirkykite pėdas šiltame vandenyje ir nušveiskite su pemza ar kita tam skirta priemone. Tai daryti reikėtų atsargiai, nepažeidžiant minkštesnės odos aplink suragėjusį pado ir kulno odos sluoksnį. Na ir trečias svarbus dalykas – tinkama avalynė bei kojinės. Ypač šaltuoju metų laiku labai svarbu mūvėti natūralaus pluošto kojinės. Jose koja mažiau prakaituoja ir šunta, taigi, mažesnė ir pėdų negalavimų tikimybė. Perkant batus reikėtų atkreipti dėmesį, ar pėda nėra spaudžiama, ar užteks vietos, jei mūvėsite šiltesnes kojines, ar bato oda pakankamai minkšta ir pralaidi orui. Na ir žinoma, jei turite galimybę, nepatingėkite žieminę avalynę persiauti į lengvesnius batelius, kuomet iš lauko pareinate į darbo ar kitas patalpas. Taip pėda mažiau pavargs, prakaituos, bus kur kas mažesnė pėdų negalavimų tikimybė“, – sako podologė Agata Komar.
Ypač atidžiai rūpintis pėdų priežiūra reikėtų žmonėms, kurie darbe daugiausiai stovi ar vaikšto, avi sunkią darbinę avalynę, daug juda ir sportuoja. Jiems svarbi ne tik kasdienė priežiūra, bet ir periodiškai atliekamas gydomasis-higieninis pedikiūras podologo kabinete. Juk sveikos pėdos – tai gera savijauta.
Parengė:
Agata Komar
Podologijos Klinika
Antakalnio g. 40, Vilnius 10305