Radijo bangų poveikis žmogui

Gyvendami šiuolaikinėje visuomenėje mes retai susimąstome kodėl sergame ir kokios tos ligos priežastys. Visi tikrai esame girdėję apie mobilaus telefono kenksmingumą sveikatai, nes neva jis spinduliuoja radijo bangas, kurios gali sukelti įvairius susirgimus ar net smegenų vėžį. Ir ar gali būti, kad radijo bangos prisideda prie gydymo efektyvumo?

Radijo bangų teorija

Radijo bangos – laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0,1 mm (10-4m) [3].

Radijo bangos greitis c laisvoje erdvėje lygus 299 792,458 km/s. Skaičiavimams neretai naudojama suapvalinta greičio reikšmė: c = 300 000 km/s = 300 000 000 m/s [3].

Radijo bangos ilgiu λ vadinamas mažiausias atstumas bangos sklidimo kryptimi tarp dviejų taškų, svyruojančių vienoda faze. Bangos ilgio vienetas yra metras (m) [3].

1 pav. Radijo bangos skirstomos pagal jų ilgį arba dažnį

Sklidimas

Radijo bangų sklidimui turi įtakos sklidimo terpės savybės ir sklidimo kelyje sutikti objektai. Sklindant radijo bangoms, gali atsirasti atspindžiai, pasireikšti refrakcija, difrakcija, absorbcija, sklaida, pakisti poliarizacija. Radijo bangoms sklindant atmosferoje, didesnę ar mažesnę įtaką daro viršutinių jonosferos sluoksnių jonizacija (dėl Saulės aktyvumo), vandens garų kiekis, krituliai, temperatūrų skirtumas tarp atmosferos sluoksnių ir kiti faktoriai. Visa tai reiškia, kad priklausomai nuo ilgio ir sklidimo sąlygų, radijo bangos gali įveikti labai skirtingus kelius ir atstumus. Todėl patikimo ryšio tarp konkrečių taškų užtikrinimui, gali būti svarbūs ne tik radijo bangų siuntimo dažniai bei siuntimo įrenginių parametrai, bet ir paros bei metų laikas, oro sąlygos ir aplinkos savybės ir joje esantys objektai [3].

Galimi šie radijo bangų sklidimo atvejai:

  • Laisvoji erdvė. Radijo bangos sklinda be kliūčių, siuntimo ir priėmimo įrenginiai yra tiesioginio matomumo zonoje;
  • Paviršinis sklidimas. Radijo bangos sklinda išilgai žemės, sekdamos Žemės paviršiaus kreivumą. Toks sklidimas būdingas ilgosioms ir vidutinėms bangoms, radijo bangos prasiskverbdamos į Žemės paviršių, jame sukelia sroves ir todėl kiekvienas žemės paviršiaus taškas tampa nauju radijo bangų šaltiniu. Gaunamas geras priėmimas iš už horizonto;
  • Jonosferinis sklidimas. Dekametrinės ir metrinės radijo bangos atsispindi nuo jonosferos, kurios dielektrinė skvarba gerokai skiriasi nuo apatinių atmosferos sluoksnių dielektrinės skvarbos. Atsispindėjusių bangų priėmimas galimas ir esant toli už horizonto. Tačiau toks priėmimas dažniausiai netrunka nuolat, kadangi labai priklauso nuo jonosferos būsenos [3].

Panaudojimas

Kai 1864 m. Džeimsas Klarkas Maksvelas (James Clerk Maxwell) pirmasis aprašė elektrodinamikos dėsnius ir išvedė matematines lygtis, vėliau pavadintas jo vardu, to meto eksperimentinė fizika buvo toli nuo galimybės praktiniu būdu patikrinti gautus rezultatus. Tik 1887 m. Heinrichas Hercas (Heinrich Hertz) sėkmingai patvirtino D.K. Maksvelo teiginius: buvo gauti radijo bangų sklidimo laisvoje erdvėje įrodymai. Po to prasidėjo informacijos perdavimo galimybių radijo bangomis paieška. Ilgą laiką informacijos perdavimas buvo bene vienintelis radijo bangų naudojimo tikslas. Vėliau mokslo pasiekimai ir naujos technologinės galimybės įgalino gerokai išplėsti radijo bangų taikymo sritis. Mūsų dienomis tokių sričių sąrašas tapo pakankamai ilgas. Galima būtų paminėti šiuos pavyzdžius:

  • radijo ryšys;
  • radijo transliavimas;
  • televizija;
  • belaidė telefonija (judriojo ryšio telefonai, belaidžiai rageliai);
  • nuotolinis valdymas (garažo vartai, belaidė kompiuterio klaviatūra, pelė ir kt.);
  • radiolokacija (fizinių objektų erdvėje sekimas, judėjimo parametrų nustatymas);
  • radijo pelengavimas (krypties į radijo bangų šaltinį nustatymas);
  • laivų ir orlaivių navigacija;
  • matavimo prietaisai (greičio matavimo radarai, aukštimačiai ir kt.);
  • padėties nustatymas (naudojant GPS palydovus);
  • apsaugos ir kontrolės priemonės;
  • pramonės, mokslo ir medicinos prietaisai;
  • maisto ruošimas (mikrobangės krosnelės) [3].

Kalbant apie spektro naudojimą, dažniau minimos ne „bangos“, o „dažniai“. Radijo dažnių spektras yra ribotas natūralus gamtinis resursas, kurį valdo valstybė. Šiuolaikinės visuomenės poreikis naudotis pažangiausiomis ryšių technologijomis ir gauti vis kokybiškesnes elektroninių ryšių paslaugas, nuolat didina radijo dažnių paklausą. Nors radijo dažnių spektras atrodo pakankamai platus, jame sunkiai „telpa“ visi jo naudotojai. Todėl, siekiant užtikrinti suderinamumą tarp radijo dažnių naudotojų bei sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei naudotis naujos dinamiškos ryšių aplinkos teikiamais privalumais, atliekamas radijo dažnių valdymas. Efektyvus radijo dažnių valdymas – prielaida naujoms technologijoms įsitvirtinti. Tradicinis būdas derinti besikertančius poreikius naudotis dažniais yra pagrįstas planavimu, nustatant kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę naudotis radijo dažniais [3].

Neigiamas elektromagnetinio lauko poveikis žmogui

Elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo elektromagnetinio lauko įtampos, energijos srauto intensyvumo, virpesių dažnio, spinduliavimo lokalizacijos kūno paviršiuje bei individualių žmogaus ypatybių. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko dažnis, tuo didesnis žmogaus kūno laidumas, energijos absorbcija [3].

Elektromagnetinių bangų poveikis žmogui yra dvejopas:

  • Šiluminis;
  • Nešiluminis [3].

Šiluminis poveikis pasireiškia tuo, kad kyla kūno temperatūra, dėl ko gali pasikeisti baltyminių medžiagų struktūra. Kadangi žmogaus organizme veikia termoreguliaciniai mechanizmai, šalinantys šilumos perteklių, susidariusią šilumą organizmas sugeba pašalinti, bet tik ribotą jos kiekį. Labai jautriai į šilumos perteklių reaguoja akys, smegenys, inkstai, žarnos, tulžis, šlapimo pūslė [3].

Pagal bangos ilgį elektromagnetinės bangos yra skirstomos į:

  • Ultratrumpas;
  • Trumpas;
  • Vidutines;
  • Ilgas [3].

Sveikatai kenksmingiausios yra trumposios elektromagnetinės bangos. Kurios dar skirstomos į:

  • Milimetrines;
  • Centimetrines;
  • Decimetrines;
  • Metrines [3].

Poveikis organizmui priklauso nuo bangos ilgio. Į organizmą bangos patenka tokiu gyliu, koks yra jų ilgis. Milimetrinės bangos patenka tik kelis milimetrus ir sukelia tik paviršinius nudegimus. Centimetrinės bangos – kelis centimetrus, todėl gali pakenkti odai ir poodžiui. Decimetrinės bangos yra pačios pavojingiausios, nes patenka į organizmą 10 cm. gylyje ir neigiamai veikia galvos smegenis bei vidaus organus [3].

Kepenims pavojingiausios yra 79 cm ilgio bangos, kraujui – 99 cm, raumenims – 322 cm, odai – 548 cm. Esant tam pačiam bangos ilgiui, poveikis gali būti skirtingas, priklausomai nuo magnetinio lauko stiprumo [3].

Metrinės bangos yra mažai pavojingos, nes nėra sulaikomos organizme. Jautriausi elektromagnetinių bangų poveikiui – akys ir lytiniai organai. Elektromagnetinės bangos laikiną nevaisingumą, akių kataraktą, veikia kancerogeniškai – sukelia tam tikrų rūšių vėžį. Taip pat slopina imuninę ir endokrininę sistemą [3].

Kaip jau minėjau, išaiškinta, kad veiksnys, galintis turėti įtakos kataraktų formavimuisi, yra elektromagnetinė spinduliuotė, kuri kaip anksčiau buvo manoma sklido iš kompiuterių. Elektromagnetinės spinduliuotės spektro dalys yra laikomos kataraktogeninėmis: jonizuojanti, ultravioletinė, infraraudonoji radiacija ir mikrobangos. Kataraktogenezę sukeliantys spinduliuotės lygiai paprastai yra dešimtimis ir šimtais kartų didesni, lyginant su asmeninių kompiuterių išskiriama radiacija. Šiuo metu laikoma, kad darbas kokybišku kompiuteriu neskatina kataraktų susidarymo [3].

Nešiluminis elektromagnetinių bangų poveikis pasireiškia ne iš karto ir gali būti įvairus. Pastarųjų metų daugelio šalių mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad žemo dažnio ir didelės energijos elektromagnetinė radiacija veikia kancerogeniškai, t.y. sukelia vėžį. Yra pateikiama epidemiologinių tyrimų duomenys apie statistinį ryšį tarp elektromagnetinių laukų ir tam tikrų vėžio formų: vaikų-paauglių leukozių, suaugusiųjų leukozių, limfoleukozių, krūties bei smegenų auglių. Taip pat tris kartus padidėja rizika susirgti Alcheimerio liga [3].

Ypač pavojinga elektromagnetinė radiacija vaikams, gyvenantiems šalia elektros perdavimo linijų (arčiau kaip 50 metrų). Dažnas yra lėtinio pažeidimo sindromas, kuriam būdinga vegetacinės nervų sistemos pažeidimas, asteninis sindromas. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, galvos skausmais. Būdinga bradikardija, skausmai širdies plote, hipotonija, raumenų silpnumas. Nukenčia ir lytinė funkcija – vystosi impotencija, menstruacinio ciklo sutrikimai. Taip pat intensyvi elektromagnetinė radiacija gali padidinti palikuonių apsigimimo riziką [3].

Elektromagnetinės spinduliuotės problema gana rimta tačiau yra dalykų, kuriuos galite pakeisti jau šiandien ir laikui bėgant bent kiek sumažinsite žalą savo organizmui.

  • Optimali darbo kompiuteriu trukmė yra 4 valandos, ilsėtis reikia kas 20 – 30 minučių. Atlikite rekomenduojamus specialius akių ir fizinius pratimus pertraukėlių metu.
  • Vaikai negali dirbti ilgiau kaip 2 valandas per dieną, be to, reikia daryti pertraukas kas dešimt arba dvidešimt minučių, priklausomai nuo amžiaus.
  • Moterims, dirbančioms prie kompiuterio, rekomenduojamas šaltas veido dušas ryte ir vakare.
  • Nešildykite kūdikiui maisto mikrobangų krosnelėje, kadangi greitas temperatūrų pokytis gali lemti maisto sudėties pokyčius [3].

Teigiamas elektromagnetinio lauko poveikis žmogui

Fizioterapija – tai mokslas, kuris tiria įvairių natūralių ir dirbtinių gamtinių veiksnių įtaką žmogaus organizmui ir jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai [2].

PSO duomenimis, yra 172 medicininės specialybės. Visose jose naudojamos 3 pagrindinės gydomųjų veiksnių grupės:

  1. Medikamentinis gydymas;
  2. Operacinis gydymas;
  3. Gydymas fizikiniais veiksniais [2].

Fizioterapijos mokslas ir praktika grindžiami iš esmės trečiąja gydomųjų veiksnių grupe. Fizioterapija jungia šiuos metodus: elektroterapiją, gydymą ultragarsu, aerojonoterapiją, hidrotermoterapiją, krioterapiją, baroterapiją ir kt. Fizkiniai veiksniai organizmą veikia refleksiniu, neurohumoraliniu būdu ir turi tiesioginį fizinį ir cheminį poveikį. Nustatyta, kad fizikiniai veiksniai pirmiausia veikia specifiškai, o nespecifinis poveikis turi antraeilę reikšmę [2].

Įrodyta, kad fizioterapinės procedūros gerai veikia, kai atsižvelgiama į organizmo bioritmus.

Fizioterapija skiriama į bendrąją, kuri nagrinėja fizikinių veiksnių charakteristikas, jų poveikį organizmui, ir specialiąją, kuri nagrinėja fizioterapinių procedūrų naudojimą atskirų ligų gydymui [2].

Decimetrinių bangų terapija

Decimetrinių bangų (DB) terapija – tai elektroterapijos metodas, kai veikia 460MHz elektromagnetinis laukas, bangos ilgis 65cm, galingumas iki 100 W. DB energija prasiskverbia į audinius 8-10 cm. Daugiausia jos sugeria kraujingi audiniai. Į audinius turinčius daug vandens DB patenka iki 3,5 cm, o turinčius mažai vandens – iki 26 cm [2].

DB veikimo mechanizmas: endogeninė šiluma aktyvina metabolizmą, mikrocirkuliaciją, susidaro biologiškai aktyvios medžiagos – serotoninas, histaminas, todėl dėl DB poveikio aktyvėja hipotalamo hipofizio sistema ir antinksčiai. Tuo paaiškinamos vagotropinės reakcijos: retėja širdies ritmas, kinta imuninė būklė, mažėja kraujo spaudimas [2].

Gydymo poveikis:

  • Mažina uždegimus (gerėja mikrocirkuliacija, medžiagų apykaita);
  • Mažina alergijas (veikia limfoidinį audinį, slopina DNR ir autoantikūnių sintezę, gerina gliukokortikoidų aktyvumą);
  • Slopina kraujagyslių spazmus (gerėja kraujotaka);
  • Gerina regeneraciją (stimuliuoja kolagenizaciją, randėjimą);
  • Ramina;
  • Adaptogeninis [2].

Indikacijos:

  • Ūminė ir lėtinė pneumonija, bronchinė astma, bronchitai;
  • I – II stadijos hipertoninė liga;
  • IŠL, miokardo infarktas (25 – 28 d.), o širdies nepakankamumas ne didesnis kaip IIA stadijos, įtampos stenokardija;
  • Reumatas;
  • Galvos smegenų aterosklerozė;
  • Osteochondrozė, osteoartrozės;
  • Opaligė, gastroduodenitai;
  • Lėtiniai adneksitai [2].

Kontraindikacijos:

  • Ūminiai uždegiminiai procesai;
  • Kraujavimai;
  • Kraujo ligos;
  • IŠL ir kartu ramybės stenokardija, širdies nepakankamumas didesnis kaip IIA stadijos, širdies astma;
  • Opinė liga ir kartu prievarčio stenozė ar kraujavimas [2].

Mikrobangų terapija

Mikrobangos (MB) – tai 1-10 cm ilgio elektromagnetinės bangos (dažnis 2375 MHz), dar vadinamos centimetrinėmis bangomis. Gydymui naudojamos nedidelio galingumo – iki 80 W. Šitos bangos kaip šviesa – atsispindi nuo kūno paviršiaus ir sudaro vadinamąsias „stovinčias bangas“. Dėl to audiniai gali perkaisti. Į audinius įsiskverbia 3-5cm [2].

Poveikis organizmui: MB veikia refleksiškai ir neurohomurališkai, aktyvina audinių medžiagų apykaitą, mitochondrijas, aminorūgščių funkciją. Susidaro biologiškai aktyvios medžiagos. Odoje ir paodyje temperatūra pakyla 2 – 5°C [2].

Gydymo efektai:

  • Nuskausminantis;
  • Spazmus mažinantis;
  • Uždegimą mažinantis;
  • Sedatyvinis[2].

Indikacijos:

  • Ūminiai ir poūminiai uždegiminiai procesai ausų, nosies ir gerklės srityje, kvėpavimo organų ligos;
  • Potrauminiai ir distrofiniai procesai, artritai, miozitai, artrozės;
  • Lytinių organų poūminės ir lėtinės ligos (prostatitai, salpingitai ir kt.);
  • Pooperaciniai infiltratai;
  • Virškinimo trakto ligos [2].

Kontraindikacijos:

  • Miokardo infarktas, insultas, II° kraujotakos nepakankamumas;
  • Paūmėjusios virškinimo sistemos ligos;
  • Kraujo ligos;
  • Tireotoksikozė;
  • Epilepsija [2].

Milimetrinių bangų terapija

Milimetrinės bangos (MmB) yra ypač aukšto dažnio – nuo 30 000 iki 300 000 MHz ir nuo 10 iki 1 mm ilgio bangos. Pradėtos naudoti medicinoje bangos gana neseniai – apie 1985 metus [2].

Šiuo metu jų veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus. Manoma, kad mmB pasižymi nespecifiniu poveikiu organizmui: jos normina bendrąjį organizmo reaktyvumą, funkciškai susijusį su tokiais kompensaciniais mechanizmais, pvz. imunitetu. Jų poveikyje T helperių kiekis nekinta, o supresorių mažėja, stiprėja ir humoralinis imunitetas. Tuo paprastai aiškinamas nespecifinis adaptacinis poveikis [2].

Gydymo poveikis:

  • Norminantis organizmo imuninę būklę ir sudarantis galimybę kovoti su agresiniais veiksniais;
  • Skatina randėjimą, opų gijimą;
  • Mažina periferinių kraujagyslių priešinimąsi;
  • Mažina cholesterolio ir beta lipoproteidų kiekį;
  • Mažina stresą [2].

Indikacijos:

  • Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė (verifikuota endoskopijos būdu);
  • IŠL, progresuojanti stenokardija, miokardo infarktas;
  • Hipertoninė liga;
  • Ischeminis insultas, discirkuliacinė encefalopatija;
  • Artrozės;
  • Bronchinė astma;
  • Lėtinis pielonefritas;
  • Onkologijoje – norint pagerinti adaptacines ir imunines organizmo savybes [2].

Kontraindikacijos:

  • Virškinimo trakto piktybiniai procesai;
  • Individualus netoleravimas [2].

Apsauga nuo elektromagnetinės spinduliuotės

Yra būdų, padėsiančių apsisaugoti nuo elektromagnetinės spinduliuotės. Tai pirmieji Lietuvoje tokios paskirties įrenginiai „Aires“, kurie tinka daugumai namuose esančių elektroninių prietaisų – nuo mobiliųjų telefonų, kompiuterių iki mikrobangų krosnelių ar maršrutizatorių. Šie prietaisai yra kuriami siekiant puoselėti tiek žmonių sveikatą, tiek gamtą [1].

2 pav. Įrenginys „Aires“

Aires“ įrenginio veikimo principas

Pirmiausia rezonatoriaus antena užfiksuoja iš elektronikos prietaiso sklindantį elektromagnetinį impulsą. Susikaupęs elektros krūvis iškart automatiškai paskirstomas „Aires“ mikroprocesoriumi. Tuomet sukuriama paviršinė banga. Tada dviejų dalių mikroprocesoriaus matrica sugeneruoja hologramą – trimatę struktūrą su reguliariai kintančiu didžiausiu ir mažiausiu lauko stipriu. Galiausiai atsiradusi holograma sąveikauja su išorine spinduliuote ir ją pakeičia (remiantis tiesiogine arba atvirkštine Furjė transformacija) – priderina prie žmogaus kūno spinduliavimo ir taip padeda išvengti išorinės spinduliuotės susidūrimo su organizmo ląstelių generuojamomis bangomis [1].

3 pav. „Aires“ įrenginio sudėtis

išvados

Gyvendami apsuptyje įvairių elektroninių prietaisų, turime kuo mažiau sąveikauti su jais, nes kitaip tiek mūsų, tiek mūsų artimųjų sveikatai gali grėsti rimtas pavojus, kuris nepasireiškia staiga, o sukelia lėtinius ir negrįžtamus organizmo pakitimus. Taigi, jei norime apsisaugoti nuo elektromagnetinės radiacijos, turime kiek įmanoma mažinti veikimo laiką ir apsvarstyti galimybę įsigyti šią problemą padedančius išspręsti prietaisus. Tačiau reikia nepamiršti, kad tam tikrais atvejais radijo bangos ne kenkia organizmui, o priešingai – apima vieną iš gydymo būdų.

literatūra

  1. Aires lita: Aires shield extreme. 2014. Prepared by the Lithuanian Aires lita Department of Supervision. Lithuania.
  2. Kriščiūnas A., Klimavičius R., Kimtys A. ir kt. 1993. Reabilitacija. Kaunas: Kauno medicinos akademija, 61 – 89 p.
  3. Urbonas M., Mačiūnas E. 2005. Elektromagnetinio lauko poveikis sveikatai. Vilnius: Sauliaus Ratkevičiaus firma, 5- 23 p.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+