Saulės poveikis
Saulės poveikis į žmogaus organizmą yra teigiamas. Manoma, kad sugerdamas saulę, organizmas gaminasi vitaminą D. Ši mintis man skamba labai juokingai ir ribotai :) Kadangi augalai, beveik „sudaryti” iš saulės energijos, pilni vitaminų, mineralų, rūgščių ir visko kitko, o žymiai tobulenis žmogaus kūnas, sugeba pasigaminti tik vitaminą D :)
Bet čia ne apie tai, svarbiausia, kad saulės poveikis kūnui yra teigiamas. O jeigu jo per daug tada neigiamas, kaip žinome, kad saulė kai kuriuos žmonės smugiuoja :)
Taigi kaip čia taip yra, kodėl žmonės turi vengti per daug saulės, kad liktų sveiki? O gi reikalas čia paprastas. Augalai, gyvendami natūralioje aplinkoje, gaudami daug saulės energijos ir tuo pačiu pakankamai vandens, auga ir duoda labai skanius vaisius. O žmogus gavęs per daug saulės išvargsta, kadangi maitindamasis nenatūraliu, negyvu maistu, kaip jau žinoma, kūnas yra praktiškai „savartynas”. Todėl, per dideliam karštyje pasidaro pavojinga ir netgi iškyla pavojus gyvybei Taip yra todėl, kad savartynas šiltoje aplinkoje pradeda stipriai rūgti ir kūnas dėl to stipriai nuodytis. Elementarus, natūralus dėsnis :)
Sveikas kūnas, pilnas energijos ir neužsiteršęs, gali daug pakelti, yra ištvermingas nes turi įgimtą funkciją – išgyvenimui ir prisitaikymui prie bet kokios aplinkos ir sąlygų. O nesveiką kūną reikia nuolatos prižiūrėti ir juo rūpintis. Kaip dauguma tikriausiai yra susidurę su nusilpusiu, ligotu, sergančiu kūnu. Taigi kuo švaresnis ir sveikesnis kūnas, tuo daugiau naudos jis gali paimti iš aplinkos. O „nenatūraliam kūnui” – pavojinga tai, kas natūralu :)
šitą pats pastebėjau neseniai – apsipili šaltu vandeniu ir nebetroškina, tuo pačiu ir tonizuoja :)
:)
Jeigu organizme daug skysčių, nereikalingų dažniausiai, tada karštis sunkiai pernešamas. Žalias maistas pats iš savęs duoda vandenį ir kai karšta – netroškina, o jeigu tenka prakaituoti, tai pakanka nusipilti šaltu natūraliu vandeniu ir gerti nesinori. Visai kitaip organizmas gyvena, kai valgai daug žalio. Net jeigu negyvo maisto yra 1/3 vistiek efektas labai geras.
Žalias augalinis maistas prisikaupęs saulės energijos, todėl žmogus maitintantis tokiu maistu, jos gauna daug ir kūnui saulė nėra „svetima”.
Kai kūnas minta tik žaliu augaliniu maistu, organizmas persijungia į natūralų būvį, pakinta ir žmogaus sąmonės būsena, todėl ir aplinka, ir gamta priimama kitaip. O mintant apdorotu maistu, turint kitą, „svetimą gamtai” sąmonės būseną – natūralūs dalykai gali veikti neigiamai.