Vaikščiojimas basomis

Čia apie tai, kaip Lietuvoje bandoma sutrikusio mąstymo vaikais užpildyti bendrojo lavinimo mokyklas, nes sveikų vaikų jau pritrūksta. O moko tuos vaikus pedagogai, neturintys tam jokio mokslo, ir gauna už tai 50 centų priedą.

Po kelių metų pertraukos grįžus dirbti į mokyklą, neįprasta buvo tai, kad vaikai iš internatinių mokyklų perkelinėjami į bendrojo lavinimo. Dar keisčiau tai, kad su tais spec. poreikių vaikais nepersikelia su jais dirbę specialistai. Kas gi ta per spec. integracija?

Įstatymas

1998 m gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos seimas priėmė Specialiojo ugdymo įstatymą, kurį pasirašė RP V. Adamkus, kuriame vienas iš tikslų yra spec. poreikių asmenų integraciją į visuomenę, ir keletas uždavinių – “teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims; užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją; sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.” (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=69873)
Gražūs žodžiai: lygios teisės, sudaryti sąlygas, kvalifikuota pagalba… Kokia jų prasmė?

Pasak ŠMM spec. ugdymo skyriaus vyr. specialistės T. Aidukienės, Lietuva pasirinko “lanksčią” integravimo sistemą pirmiausia todėl, kad laiko save Europos Sąjungos šalimi, o ten – tokia tendencija. Tačiau, jei žiūrėt pvz. Norvegijos tendencijas, tai ten įvestas “sausas įstatymas”, todėl visuomenė ten sveikesnė. Ten vyksta realus pokytis, taip pat spec. integracijoj, nes tas “spec.” tiesiog mažėja.

Kodėl Lietuvos valdžia neperima šios tendencijos ir nesprendžia klausimų blaivia galva?

Peržvelgus Statistikos departamento duomenis, ryškėja atvirkštinė situacija: išlaidos alkoholiui, tapus ES nare, Lietuvoje išaugo, o šeimos, auginančios du vaikus, biudžeto išlaidos sveikatos priežiūrai yra tokio pat dydžio kaip ir alkoholio pirkimui.
Nenuostabu, kad Lietuvoje spec. poreikių vaikų daugėja. Ir ne paslaptis, kad mažėja gimstamumas, kad į pirmas klases ateina vis mažiau pirmokėlių. Pvz. 2004 m. statistikos departamento duomenimis, per trejus pastaruosius metus uždarytos 422 bendrojo lavinimo mokyklos, o mokyklinio amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 20761. Klaipėdos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Kazakauskienė sako, kad kiekvieną rudenį sulaukiama po 1500 mažiau vaikų.
Taigi tėvai geria, o “integruotais” vaikais bandoma užpildyti švietimo sistemos spragas…

Švietimo ministerija teigimu, vis daugiau vaikų, turinčių vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų (klausos, kalbos, intelekto… jų teisės aktuose išvardinta 10) palieka spec. mokyklas, kur gyveno bendrabučiuose, ir pereina į bendrojo lavinimo, kad “integruotis” į visuomenę, kad jiems teiktina specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba.
1999–2000 mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 procento, 2003–2004 mokslo metais – 10 procentų visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma. Nors šalyje dar yra 34 spec. mokyklos intelekto sutrikimų turintiems vaikams, tačiau “džiaugiamasi”, kad va “Kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais.”, nors už tuos vaikus jau buvo pasirinkta, jie jau “surūšiuoti”. Perkelti į bendrojo lavinimo “normalias” klases, šie vaikai vistiek yra pažymėti ženklu “modifikuotas”, “adaptuotas”, bendraamžiai juos taip dažnai ir atvirai pavadina, nors klasių auklėtojai, pedagogai bando įteigti mokiniams, kad šie terminai nevartotini. Tačiau, kaip rodo tyrimai “kad nežymiai sutrikusio intelekto moksleiviai specialiosiose mokyklose save vertino geriau nei besimokantieji heterogeniškoje aplinkoje. Tokį rezultatą galėjo lemti tai, jog bendrojo lavinimo mokykloje moksleiviai turi daugiau progų lyginti save su “sveikais” bendraamžiais.”(www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc) Ir tai vadinama “lygiomis” teisėmis.

Kad Lietuva paskubėjus šokti į Europos “standartus”, rodo ir paskutinių apklausų tiek pedagogų, tiek ekspertų pasisakymai – didesnis procentas jų buvo griežtai prieš integraciją. Taigi ŠMM tenka improvizuoti, nes “veiksmas” užsuktas, išeities reik ieškoti… bandoma atsigriebti ir ant mokytojų.

Nuo 1996 metų daugėja pedagoginių psichologinių tarnybų, kurios konsultuoja eilinius mokytojus, kaip dirbti su spec. vaikais. Statistiniais duomenimis viso bendrojo lavinimo mokyklose 2007 – 2008 m. metais mokinasi 51159 spec. poreikių vaikai, kuriems, anot Įstatymo :“Specialiąją pedagoginę pagalbą teikia specialieji pedagogai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo psichologo kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis. Nemokamos pedagogo padėjėjo(…) paslaugos specialiųjų poreikių asmenims švietimo įstaigose teikiamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.” (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=69873)

Ta pati ŠMM pripažįsta, kad realiai “pedagoginėms psichologinėms tarnyboms reikia tobulėti, o tam trukdo darbuotojų stoka, skurdi materialinė ir metodinė bazė… Mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų. Šių specialistų ypač stokojama kaimo vietovėse.” O akivaizdu, kad su tokiais vaikais turi dirbti baigę tam tikrus mokslus specialistai, ir jie yra apmokestinami pagal jų išsilavinimą.

Kas gi dirba su tais “integruotaisiais”, jei trūksta specialistų?

Ogi dalykų mokytojai, visaip “konsultuojami, atestuojami” eiliniai mokytojai reikalaujami sudarinėti spec. individualias programas, skirti specialiai laiko keliems mokiniams, kai klasėse jų yra po 25 – 30. Ir jiems mokama, nesvarbu kiek tų spec. mokinių klasėje yra: vienas ar keturi( kaip sakoma ” keturi viename”), kaip pasakė ŠMM spec.ugdymo ryšių su visuomene skyriaus vyr specialistė G.Bingelienė, vienodas – “5-10 procentų tarifinio atlygio priedas, o jeigu yra 5 ir daugiau tokių vaikų – 15-20 procentų”. Dažnam tai 50 centų atlygio priedas už pamoką.
Svarbiausia parašyti, (o jei kuris nesupranta, kaip tai daryt, tai tiesiog nusikopijuoti nuo kolegos), modifikuotiems, adaptuotiems programas, jas pasirašyti. O parašas tai juk – atsakomybė.

O jei kuris mokytojas nesutinka su tokiom “žaidimo” taisyklėm, tai jo pavardę viešai skelbimų lentoje kabina, kaip kokio prasikaltusio švietimui. Labai jau keistai vertinami tie spec. vaikai – nukopijuotų programų politika. O pedagogais yra atvirai naudojamasi. Be to, yra visai kita specifika dirbant su spec. poreikių vaikais, su kuriais turi dirbti spec. specialistai. Dabar šis klausimas tiek vaikų, tiek mokytojų atžvilgiu, yra sprendžiamas taip, kaip…pigiau atseina: “du – viename”, “trys viename”…

Švietimo ministerijos žadėta ir tebežadama, kad mokyklose mokytojai gaus padėjėjus darbui su spec. poreikių vaikais. Jau 2005 metų sausio 30d. Švietimo ir Mokslo ministerija papildė sukurtą 2004 m. įsakymą dėl “Mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo” – ” Mokytojo (…) padėjėjas padeda ribotų galimybių savarankiškai dalyvauti ugdyme ir popamokinėje veikloje turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams.” Pasirašyta ŠMMinistro R. Mozuro.

ŠMM dokumente teigiama, kad “mokytojų padėjėjų etatams finansuoti papildomai skirta beveik 5 mln. litų. padidinus specialiųjų poreikių mokinio krepšelį 10 procentų.” Vadinasi yra etatas, darbo valandos, atlyginimas, nustatomas 5–5,4 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas arba 575–621 Lt alga.” (http://www.dialogas.com/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=19&news_id=1371) Todėl mokyklų kūrėjai ar vadovai turėtų skirti pakankamai lėšų spec. pedagoginei pagalbai ir mokytojų padėjėjams finansuoti.

Deja, iki šiol didžiojoje daugumoje mokyklų tie patys mokytojai dirba tiek savo, tiek “padėjėjų” darbą už vieną ir tą patį, savąjį, atlyginimą.

Paklausta, kaip mokytojams vis tik planuojama atlyginti už jų darbą su spec. mokiniais, Gedminų pagr. mokyklos spec. pedagogė D. Stasiulienė pamąstė, kad galbūt reikėtų pasvarstyti, jog mokytojus iš tikrųjų reiktų skatinti pinigais. Tiesa, juk net Įstatyme rašoma “1. Pedagogai, ugdantys specialiųjų poreikių asmenis, turi teisę:
1) būti materialiai skatinami už darbą su specialiųjų poreikių asmenimis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;”

O ir skatinamos yra – išimtys. Kiti toliau dirbta už 50 cnt. O ir skatinimai tie kam? Kad tylėtų ir dirbtų.

Toliau paklausta, kodėl mokykloje yra tik vienas spec. pedagogas, nėra padėjėjų, D. Stasiulienė atsakė, kad mokykla neturinti tam lėšų. Valdžia sumąstė reformą, o finansus turi iš jos “išsimušti” mokyklų direktoriai. Paradoksas kažkoks.
Integracijos programą numatyta ir toliau plėsti, ieškoti efektyviausių būdų, kvalifikuoti pedagogus ir t.t.- visa tas pats, kas ir prieš 10 metų. Vyriausybė bei Švietimo ir Mokslo Ministerija sprendžia problemas eilinių piliečių sąskaita…ir pažadais. Ir žmonių pasirinkimas yra tikėti jais ar ne, dalyvauti jų kūryboje ar ne.

Straipsnį paruošė J. Juršys

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=245761)
http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=5563425
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=250630

5 komentarai
  1. Jelena
    Jelena rašo:

    spec.poreikių vaikų integracija ir toliau “sėkmingai” klesti mokyklose, o nepateikę ataskaitų apie adaptuotų vaikų mokymąsi kviečiami pas vadovą “ant kilimėlio”.
    Su mokyklos vadovais buvo suderinta, kad išklausysiu spec. pedagogikos ir spec. psichologijos kursus, kurie vyksta kas mėnesį. Va tada įgaučiau bent kiek elementarių žinių iš spec. psich. ir pedag. darbui su “speciukais”. Tačiau visų ataskaitų buvo pareikalauta jau dabar. Paprašiau, kad bent leistų pradžiai man tuos kursus “praeit”. Jie reikalingi ne tik dėl žinių, bet ir dėl aukštesnės, vyr. mokytojo, kvalifikacijos. Būtų sąžininga. Be to su dviem septintokais spec. pedagogė dirba asmeniškai kartą į savaitę, gauna už tai atlyginimą, ir puikiau išmano jų mokymosi situaciją iš jų poreikių pusės. Tai kodėl ataskaitą apie jų mokymąsi reikalaujama rašyti iš dalyko mokytojo? Taip nesąžininga, gerbiamieji… Ir ko gali tikėtis išmokti mokiniai iš tokių “mokytojų”? Atsakymas buvo, kad “taip nuleista iš viršaus”. Kaip patogu nukreipti dėmesį…

    Be to, tiems spec. mokiniams rašomi aukštesni, t.y. pagal jų programas, pažymiai tų pačių “normaliųjų” klasių dienynuose. Ir kokia būna reakcija vaikų, kurie laikomi gerai besimokančiais, bet yra vertinami tokių pat balu, kaip ir speciukas? Jie protestuoja, o adaptuotasis ginasi arba susigūžia kampe. Čia gerbiama spec. pedagogė ėmė aiškinti, kaip dalykų mokytojai turi išaiškinti klasei, kad taip elgtis ir mąstyti nevalia. Tik kodėl jinai pati to tada nedaranti? Argi ne todėl, kad žino, jog panašios kalbos yra berezultatės?
    Beginantys savo pažymį ir poziciją spec. vaikai kartais jau neištveria, ir tampa grubūs bei agresyvūs. Tiek pavaduotoja spec, poreikiams, tiek pokalbio metu ten buvusi geografijos mokytoja labai nustebo sakydamos, kad jų nuomone ” tai – geros klasės ir viskas ten – normalu”. Ar tai reiškia, kad jos vaikšto užmerktom akim ar protais, kad toks aplinkybių provokuojamas vaikų elgesys moterims yra norma?

    PS Keistas vienas dalykas – spec. pedagogė puikiai išmano darbą su spec. vaikais, jų poreikius, psichologiją ir kt. Tačiau “stebisi” (ar neišmano?)eilinių vaikų santykiu į pritempinėjamus integruotus, kurie anot jos, “netinka būti nei dabartinėse spec. mokyklose, nei bendro lavinimo, todėl nėr, kas daryti…”.

    Atsakyti
  2. Jelena
    Jelena rašo:

    Taip, buvo klausta raštiškai. Čia vienas iš tų užklausimų.

    from JJ
    to Bingelienė Genovaite
    date Sun, Nov 23, 2008 at 12:14 PM
    subject Re: FW: [WEB] Klausimai, atsakymai
    mailed-by gmail.com

    Laba diena,
    Noriu paklausti, kokiu pagrindu eiliniai, t.y. nebaigę aukštųjų mokslų darbui su specialių poreikių vaikais, mokytojai (dalykų mokytojai) dirba su spec. vaikais? Juk dalyko mokytojas yra liepiamas sudarinėti programas spec. vaikams pagal sutrikimo laipsnį, nebūdamas jokiu spec. pedagogu anei turėdamas profesionalių tam žinių.

    Pagarbiai, iš anksto dėkoju
    ————————
    O čia užklausimas vedėjai:

    from
    to Elona.Bagdanaviciene@smm.lt
    date Tue, Dec 2, 2008 at 9:52 AM
    subject klausimas
    mailed-by gmail.com

    laba diena,
    jums rašo viena mokytoja. Norečiau sulaukti atsakymo į vieną savo klausimą, kurį siunčiau jūsu darbuotojai vyr. specialistei G. Bingelienei prieš savaitę. Tačiau vis nesulaukiu atsakymo, todėl kreipiuosi į jus.
    Taigi, norėčiau jūsų paprašyti atsakyti į mano klausimą: kokiu pagrindu eiliniai, t.y. nebaigę aukštųjų mokslų darbui su specialiųjų poreikių vaikais, mokytojai (dalykų mokytojai) dirba su spec. vaikais? Juk dalyko mokytojui reikia sudarinėti programas spec. vaikams pagal sutrikimo laipsnį, jam nesant jokiu spec. pedagogu, nei turinčiam profesionalių tam žinių?

    Pagarbiai
    mokytoja.

    Atsakyti
  3. Jelena
    Jelena rašo:

    kad bergždžia ieškoti viršūnėse – tai įrodė pačios “viršūnės”: nei ŠMM ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji specialistė Genovaitė Bingelienė, nei to paties skyriaus vedėja Elona Bagdanavičienė neatsakė į klausimus: “kokiu pagrindu eiliniai, t.y. nebaigę aukštųjų mokslų darbui su specialiųjų poreikių vaikais, mokytojai (dalykų mokytojai) dirba su spec. vaikais? Juk dalyko mokytojui reikia sudarinėti programas spec. vaikams pagal sutrikimo laipsnį, jam nesant jokiu spec. pedagogu, nei turinčiam profesionalių tam žinių?”

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *