Vaikų ligų gydymas vaistažolėmis

Vaikų ligų gydymas vaistažolėmis

Vaistažolės – tai vaistai nuo įvairių skausmų. Vaistažolių paprastai ypač gausu vasarą, tik jas reikia pažinoti ir žinoti kur jos auga. Atrodo, jog gamta pati siūlo mums natūralius vaistus, tik reikia juos pasiimti. Pavyzdžiui, vaistinė ramunėlė – vienas mėgstamiausių ir dažniausiai vartojamų vaistingųjų augalų. Žymus praėjusių laikų mokslininkas Dioskuridas aprašo ramunėlę kaip vaistažolę, skatinančią moterų mėnesines, lochijų išsiskyrimą bei šlapimo išsisky­rimą. Sebastia’as Kneipp’as ramunėlių arbatą skirdavo peršalusiems bei pilvo skausmais besiskundžiantiems žmonėms, o taip pat kaip spazmolitinį vaistą. Veikliosioms šios vaistažolės medžiagoms yra bū­dingas priešuždegiminis, spazmus atpalaiduojantis, žaizdų gijimą skatinantis, blogą kvapą sušvelninantis ir antibakterinis veikimas.

Taigi iš vaistinių augalų (vaistažolių) galima ne tik virti arbatą, bet ir gaminti antpilus gerklei bei burnai skalauti, žaizdoms gydyti, akims plauti, garų vonioms, kompresams, priemones nuo kosulio ir slogos. Vaistinėse vaistažolės išlaiko aukštą kokybę, patys jas galite rinkti tik turėdami botanikos žinių. Vaistažoles geriau­sia saugoti šviesiose dėžutėse arba tamsiuose stikliniuose induose, kad jos neprarastų kokybės ir būtų apsaugotos nuo drėgmės bei saulės spindulių. Reikia daryti taip (jei nenurodytas kitoks arbatos ruošimo receptas): vieną arbatinį šaukštelį vaistažolių užplikyti verdančiu vandeniu (250 ml), 10—15 min. palaikyti uždengtą, kad pritrauktų, po to nukošti per sietelį arba filtrą. Taigi savame darbe rašysiu apie vaikų ligų gydymą vaistažolėmis.

 

Špinatai tausoja mūsų akis

 

Jau daugelį metų švieži špinatai vartojami maistui. Ypač juos giria JAV moks­lininkai. Bostono Harvardo universiteto atlikti tyrimai davė pagrindą pa­skelbti špinatus supervaistais.

Daugelį metų ši daržovė buvo laikoma svarbiu geležies šaltiniu. Milijonus išblyškusių vaikų tėvai verčia valgyti špinatus, nors vaikai jų visai nemėgs­ta. Šiandien žinoma, kad špinatai visai neturi geležies, todėl nėra būtini vaikams. Priešingai, juose esančios rūgštys vaikams gali sukelti alerginės reakcijas. Tuo tarpu suaugusiems špinatai vertingas maisto produktas.

Mitybos specialistai špinatus vadina „daržove nuo streso”, nes juose yra daug priešstresinio mineralo magnio ir nervams būtino vitamino B1. Taip pat juose esama nemažai organizmą jauninančios folinės rūgšties, kuri ne­leidžia kraujagyslėms kalkėti.

Ypač įdomios Harvardo universiteto tyrimų išvados: žali špinatai labai vertingi mūsų akims. Juose ypač gausu vitamino A ir betakarotino. Abi šios medžiagos labai svarbios mūsų regėjimui – akies regos purpuro ga­mybai. Be to, špinatuose yra daug dažinių medžiagų, vadinamųjų karotinoidų. Jie tausoja mūsų akis. Tie, kurie valgo daug špinatų, apdraudžia savo akis nuo pavojaus kada nors susirgti labai paplitusia akių liga -geltonosios dėmės degeneracija, kai sparčiai ima nykti centrinė tinklai­nės dalis. Dėl to žmogus gali visai apakti. Špinatuose esantys karotinoi­dai saugo tinklainę nuo agresyvių molekulių – „laisvųjų radikalų”. Jie ima kauptis, kai organizme sulėtėja medžiagų apykaita, taip pat kai jį veikia užteršta aplinka.

Pasistenkite ištisus metus valgyti špinatus. Pasidarykite jų tyrelės, salotų ar­ba paprasčiausiai kramtykite žalius jų lapus.

 

Ąžuolo žievė (Cortex Quercus)

Kai mus kankina viduriavimas

 

Ąžuolo žievės nuoviras, kaip vaistas, yra žinomas nuo neatmenamų laikų. Jau senovės germanai besimaudydami į vandenį pridėdavo ąžuolo žievės nuoviro. Tai seniausiai naudojami vonios priedai. Ąžuolo žievėje esančios rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu, priešuždegiminiu veikimu. Pastorius Kneipp’as ąžuolo žievės kompresus ar sėdimas voneles su ąžuolo žievės priedais rekomendavo žmonėms, kuriems buvo tiesiosios žarnos iškritimas ar fistulės. Dioskuridas ąžuolo žievės arbatą rekomendavo kaip vaistą viduriavimui gydyti.

Vidiniai (nuoviras, arbata; paros dozė negali būti didesnė kaip 3 gramai): ąžuolo žievės nuoviru arba arbata yra gydomas viduriavimas.

Išoriniai (nuoviras):

  • vonelės arba kompresai: taip yra gydomos karpos, išangės įplyšimas, makšties išskyros, uždegiminės lytinių organų ligos,
  • pėdų ir plaštakų vonelėmis gydomas per didelis kojų ir delnų prakaitavimas,
  • gargaliavimas ir skalavimas: taip yra gydomi burnos ertmės, ryklės bei dantenų uždegimai.

 

Pankolis (Foeniculum vulgare M.)

Užmigdo verkiančius vaikus

Pankolis (Foeniculum vulgare M.)
Pankolis (Foeniculum vulgare M.)

Įžymiajame Eberso papiruse (maždaug 1600 m. pr. m. e.) pankolis pateikiamas kaip vaistas nuo vidurių pūtimo. Vandens daktaras Sebastian’as Kneipp’as pankolį skirdavo kaip vaistą nuo kosulio, plaučių ligų, kokliušo ir astmos. Pankolio vaisiai slopina vidurių pūtimą, tirpina gleives, veikia antiseptiškai ir spazmolitiškai. Jų eterinis aliejus plečia kraujagyslės, skatina kraujotaką ir stimuliuoja žarnyną.

Kaip vidinis vaistas naudojama pankolio vaisius

  • arbata, sultys: jomis yra gydomas vidurių pūtimas, spastinio (priepuolinio) pobūdžio skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, viduriavimas, apetito stoka, kosulys, sloga, nervingumas (kaip raminantis vaistas pankolis ypač tinka vaikams),
  • pankolio medumi yra gydomas kosulys.

Kaip išorinis (iš pankolio vaisių pagamintas) vaistas

  • kompresas: jis yra naudojamas akies junginės arba voko krašto uždegimams gydyti,
  • garų vonelės veidui – šios vonelės didina veido odos elastingumą. Taip pat iš pankolio vaisių pagaminti tirpalai tinka veidui plauti, kai veido oda yra riebi bei žmogus yra spuoguotas (čia taip pat galima rekomenduoti pankolio aliejų).

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+