Žarnyno detoksikacija: tiesa ir mitai

Pastaraisiais metais labiau nei bet kada išpopuliarėjo detoksikacijos metodai, kova su celiakija, disbioze ( Disbakteriozė) ir dirgliosios žarnos sindromu. Atrodo, kad žarnynui dar niekada nebuvo skiriama tiek daug dėmesio. Ką apie tai galvoja gydytojai parašysime šiame straipsnyje.

Chirurgijos ištakos: liūdna žarnyno valymo detoksikacijos būdu patirtis

„Saulės karalius“ – garsusis Prancūzijos valdovas Liudvikas IV de Bourbonas – tas pats, kuriam tarnavo de Trevilo muškietininkai, buvo aršus sveikos gyvensenos ir nevienareikšmiškų prevencinių procedūrų gerbėjas. Dvaro gydytojai kasdien darė Liudvikui klizmą, kad „išvalytų jo kūną nuo nešvarumų ir nemalonių kvapų“. Galbūt, būtent šios dažnos žarnyno valymo procedūros paskatino paraproctito, uždegiminio proceso plonojoje žarnoje, vystymąsi. Gydyti karalių bandė padvigubindami procedūrų skaičių, tačiau tai tik pablogino situaciją ir išprovokavo išangės fistulės atsiradimą. Liudvikas kentėjo, kol kirpėjas-chirurgas Charlesas-Francois’as atliko operaciją, kuri buvo sėkminga. Galbūt būtent tai turėjo įtakos karaliaus sprendimui, kuriuo po kurio laiko chirurgija buvo oficialiai pripažinta viena iš medicinos sričių.

Virškinimo proceso ypatybės

Žarnynas yra virškinimo organas, kuris turi atlikti labai sunkų darbą. Visų pirma, maistas iš skrandžio patenka į jo plonąjį skyrių, kurio vidinis paviršius panašus į aksominį audinį, nes jis padengtas didžiuliu skaičiumi trumpų ataugų (žarnos gaurelių), kurių kiekviena yra kraujo arba limfos kraujagyslės galas. Per šias ataugas visas maistas, suskaidytas į molekules (vitaminus, mikroelementus, baltymus, riebalus ir angliavandenius), yra absorbuojamas iš plonosios žarnos į kraują ir jo pagalba išnešiojamas visame kūne. O kas nesusiskaidė – ląsteliena ir maistinės skaidulos – juda toliau žarnynu ir patenka į storąją jos dalį, kur patenka į daugybės bakterijų „rankas“. Reikia pažymėti, kad žarnyno mikroflora yra unikali kiekvienam asmeniui.

Pakaitomis susitraukdamas ir atsipalaiduodamas žarnynas perkelia nesuvirškintų medžiagų liekanas į tiesiąją žarną. Bakterijos nenustoja veikti net ir šiame virškinimo etape iš maisto išgaudamos daugiau naudingų medžiagų, kurios taip pat siunčiamos į kraują. Kalcis išsiskiria būtent šiame etape.

Todėl beveik viskas, ką žmogus valgo, naudojama kaip organizmo statybinės medžiagos. Iki unitazo gali patekti tik maisto ir skaidulų likučiai, prie jų prisitvirtinusios žarnyno bakterijos, negyvos ląstelės, fermentų liekanos, cholesterolis ir kitos šiukšlės, kurių organizmas nusprendė atsikratyti.

Detoksikacija organizmo valymui, svorio metimui ir kvapo pagerinimui

Ar detoksikacija būtina gerai suderintam žarnyno darbui? Vieni naudoja šią techniką svorio metimui, kiti – odai valyti ir gydyti, o kai kurie – norėdami pagerinti kūno kvapą. Tačiau yra vienas niuansas – klizmos ir vidurius laisvinantys vaistai išplauna iš žarnyno tai, kas greitai savaime išeis iš kūno. Tuo pačiu metu šis valymo būdas gali išprovokuoti mikrofloros pažeidimą, kurią gydytojai laiko savarankišku „organu“. Ir jei anksčiau išmatų analizė naudojant Petri lėkštelę leisdavo nustatyti kelių dešimčių rūšių bakterijų buvimą žarnyne, šiandien, genetinių technologijų dėka, tapo įmanoma aptikti beveik visas jų rūšis, kurių skaičius viršija tūkstantį. Būtent šis tyrimo metodas leidžia nustatyti, kurie mikroorganizmai vyrauja žmogaus žarnyne, ir pasirinkti individualius jo mikrofloros korekcijos metodus.

Todėl dabar bus teisingiau kalbėti konkrečiai apie korekciją, o ne apie detoksikaciją. Ir juo labiau – ne apie žarnų praplovimą ar valymą. Dabar daug kur girdime, kad detoksikacija padeda atsikratyti toksinų, numesti svorio ir išsaugoti sveiką odą. Tačiau sąvoka „toksinai“ moksline prasme vartojama tik kalbant apie organizmui kenksmingas medžiagas, įskaitant tas, kurias išskiria kenksmingos bakterijos. Todėl, nesant būdingų simptomų, detoksikacija tiesiog neturi prasmės. O klizmos su vidurius laisvinančiais vaistais nepadės numesti svorio. Geriausias būdas padaryti svorio metimą efektyvesnį – atsisakyti blogų valgymo įpročių ir į savo racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčių maisto produktų. Tai padeda absorbuoti organizmui nereikalingas medžiagas, pagerinti žarnyno peristaltiką ir naudingų mikrobų dauginimąsi.

Tačiau čia yra viena problema: maisto produktuose yra įvairių rūšių maistinių skaidulų. Tai paaiškina faktą, kuomet pradėjus daugiau daržovių valgymas vieniems padeda numesti svorio ir pagerinti bendrą sveikatą, o kitiems sukelia naujų bėdų. Tiesą sakant, norint pasiekti norimą efektą, reikia stimuliuoti (arba slopinti) ne visų bakterijų, o tik jų specifinių rūšių dauginimąsi. Tai yra, sureguliuoti savo mikroflorą. Todėl pirmiausia rekomenduojama išanalizuoti mikrofloros sudėtį naudojant DNR technologiją ir tik tada, atsižvelgiant į gautą informaciją, sudaryti dietą.

Tinkamas virškinimas: geros emocijos ir sveika oda

Kita problema, kuri daugeliui kelia nerimą, yra dirgliosios žarnos sindromas (IBS). Remiantis statistika, nuo to kenčia beveik kas ketvirtas mūsų planetos gyventojas. Ilgą laiką tai buvo laikoma psichologine, o ne gastroenterologine problema. Mokslininkai tai motyvavo sakydami, kad pykinimas, pilvo pūtimas ir pilvo skausmas yra psichosomatika ir IBS gydymui kartais buvo skiriami antidepresantai. Tai padėjo palengvinti nemalonius simptomus, o tai tarsi dar kartą patvirtino teoriją apie jų psichosomatinį pobūdį.

Tačiau dabar žinios apie priežastinius ryšius, išprovokuojančius dirgliosios žarnos sindromą, radikaliai pasikeitė. Gydytojai įtaria, kad pilvo diskomfortas neatsiranda dėl blogos nuotaikos, o greičiau tampa neigiamų emocijų priežastimi, nes nemaža dalis serotonino gaminasi būtent žarnyno ląstelėse. Koks procentas „džiaugsmo hormono“ pateks į kraują priklauso nuo šio organo.

Beje, dirgliosios žarnos sindromas nėra liga, o tik funkcinis sutrikimas. Todėl tokiu atveju norint normalizuoti žarnyno veiklą reikia ne detoksikacijos, o dietos ir dienos režimo laikymosi. Odos būklė nuo to taip pat pagerės. Norint atsikratyti nemalonių simptomų gydytojas gali skirti vidurius laisvinančius arba, atvirkščiai, kietinančius vaistus.