Žmogui pirmą kartą suliesta dirbtinio intelekto sukurtų virusų – rezultatai įslaptinti

Amerikiečių kompanija Radical Numerics pranešė apie pirmąjį žinomą atvejį, kai žmogui buvo suleisti virusai, sukurti pasitelkus dirbtinį intelektą. Injekcija atlikta pagal programą, suteikiančią išplėstinę prieigą prie eksperimentinių vaistų, kai kiti gydymo metodai nepadeda. Virusai turėjo pulti antibiotikams atsparias bakterijas ir išgelbėti paciento gyvybę. Eksperimentų rezultatai įslaptinti.

Platus antibiotikų naudojimas praeityje lėmė dėsningą rezultatą – dalis bakterijų tapo atsparios jų poveikiui. Be to, egzistuoja vadinamosios ligoninės infekcijos, turinčios tą pačią prigimtį. Vietoj vaistų prieš bakterijas galima nukreipti virusus, kurių projektavimui potencialiai gali padėti dirbtinis intelektas. Tokie darbai jau vykdomi, ir tyrėjai kalba apie pirmuosius sėkmės atvejus. Bent jau laboratorinėmis sąlygomis, Petri lėkštelėse, dirbtinai sukurti su DI pagalba virusai jau puola ir nugali tikslines bakterijas. Tačiau kaip tai veiks žmogaus organizme – kol kas nežinoma.

Gali būti, kad eksperimentai su žmonėmis jau vyksta. Pasitaiko atvejų, kai pacientas mirtinai serga ir jam niekas nebegali padėti. Tuomet naujas, dar neišbandytas vaistas tampa paskutiniu šiaudu į pasveikimą. Kompanija Radical Numerics gali būti ne pradininkė šioje srityje, tačiau ji pirmoji viešai pranešė apie tokį tyrimą su žmogaus dalyvavimu.

Bakteriofago virusui kurti mokslininkai naudojo modelį Omnii-1, skirtą biologinių grandinių analizei ir projektavimui. Eksperimentinis gydymas atliktas pagal individualios prieigos prie tiriamosios terapijos programą, prižiūrint medikams, už įprasto klinikinio tyrimo ribų. Paskelbta informacija sklinda iš pačios kompanijos, o paciento gydymo rezultatai kol kas neatskleidžiami. Paprasčiau tariant, informaciją tenka priimti pasitikint žodžiu.

Omnii-1 – multimodalinis genomo kalbos modelis, iš anksto apmokytas įvairiose genetinėse sekaose ir ląstelių veiklos duomenyse, o vėliau papildomai apmokytas bakteriofagų genomais. Kompanijos aprašytuose eksperimentuose modelis naudotas T7 fago, puolančio žarnyno lazdelę Escherichia coli, modifikavimui. Ypatingas dėmesys skirtas genui gp17, koduojančiam baltymą, kuriuo virusas atpažįsta receptorius bakterijos paviršiuje. Genetiniai pokyčiai šioje srityje leidžia keisti fago gebėjimą prisijungti prie tam tikrų bakterijų padermių. T7 genomas sudarytas iš maždaug 40 tūkstančių bazių porų.

Pasak Radical Numerics, modelis ne tik generavo virusų variantus, bet ir padėjo atrinkti perspektyviausias konstrukcijas laboratoriniam patikrinimui. Viename eksperimente pavyko gauti gyvybingus fagus 69,9 % atvejų, palyginti su 4,8 % atsitiktinai pakeistų kontrolinių variantų. Iš 6694 variantų, kurių aktyvumas buvo išmatuotas, 2161 parodė geresnį rezultatą nei pradinis fagas. Atskiram eksperimente tyrėjai patikrino modelio gebėjimą prognozuoti bakteriofagų sąveiką su įvairiomis bakterijų padermėmis. Prieš įvedant pacientui, sukurtų fagų mišinys Petri lėkštelėje sunaikino iš jo išskirtą antibiotikams atsparų bakterijų izoliatą.

Tačiau patvirtinti rezultatai kol kas apsiriboja laboratoriniais bandymais ir faktu, kad eksperimentinis preparatas buvo įvestas pacientui. Kompanija neatskleidžia infekcijos rūšies, gydymo detalių ir žmogaus būklės po procedūros, remdamasi konfidencialumu. Ji taip pat pabrėžia, kad duomenys apie vieną pacientą neleidžia nustatyti metodo saugumo ir veiksmingumo apskritai, o sukurti preparatai nėra patvirtinti plačiam klinikiniam naudojimui.