Mano lieknėjimo istorija

Mano gyvenimo būdas

Laikas labai greitai eina.  Taip kaip sniegas saulei  stipriau užšildžius virsta tuojau vandeniu. Laikas viską ir keičia: mūsų mąstymą, mūsų kūnus, darbus, veiksmus. Žinoma, jei patys to norime.

Prieš daugiau nei metus man laikas suteikė galimybę susipažinti su Psichohileriu. Tuo laiku ieškojau pagalbos savo kūnui, sielai, mąstymui. Buvau ligota kūnu, psichika, nenorėjau gyventi.  Svoris buvo  115kg. Turėjau diagnozuotą ne vieną ligą, vartojau nemažą kiekį gydytojų išrašytų vaistų tiek geriamų, tiek leidžiamų.
Man buvo įprasta valgyti lašinius, riebias sriubas, saldumynus,  žuvį, keptą aliejuje, ar riebią silkę, gerti po litrą per dieną pieno su batonu… Net nepagalvojau, kad maistas gali įtakoti mano mąstymą, sukelti depresiją, ligas, auginti vis didesnį svorį.
Psichohileris  sudarė mano metų planą, kurio viena dalis buvo ir maistas, bei natūralus gyvenimo būdas.
Pradžia buvo labai sunki. Visi valgo lašinius, riebias sriubas , o aš  negaliu jų valgyti. Kas gali atsisakyti raugintų kopūstų sriubos su mėsa? Man tada atrodė neįmanoma. Tiesiog seilės tyso, žiūrint į kitus. Keturias dienas nevalgydavau, o jau penktą nesusilaikydavau ir paimdavau gabalėlį lašinių.
Paskui save keikdavau, kodėl negalėjau susivaldyti. Dabar suprantu, kaip sunku yra mažam vaikui atsisakyti čiulptuko.
Po truputį mažais žingsneliais ėjau į priekį: nebevartojau mėsos, žuvies, pieno, sūrio. Ir kartais atrodydavo, kad jau pasiekiau tai, kas man teikia malonumo…
Gyvenau tokioje aplinkoje, kuri nuolatos keldavo stresą, ir didelio susijaudinimo metu valgydavau kas po ranka. Po tokių persivalgymų būdavo labai blogai. Tada valydavau organizmą nieko nevalgydama. Vartojau tik vandenį.
Atėjo tas momentas, kai jau manęs nebeerzino maistas, kurio man Psichohilerio mokykloje rekomendavo nebevalgyti.
Buvo nuostabu stebėti, kaip krenta svoris, pajusti, kaip kūną nebekankina skausmai, išnyko depresija. Nuostabu jausti fizinį ir dvasinį palengvėjimą. Viskas, kas buvo planuota – įvyko.  Maistas, kuris didino mano svorį, teikė fizinį skausmą, sumaištį psichikoje, augino depresiją – nepastebimai pasitraukė.
Dabar vartoju florentietišką maistą: daržovės, vaisiai, riešutai. Labiau patinka vaisiai, jų daugiausiai ir vartoju.
Svarbiausia, kad net patys daktarai, pas kuriuos lankydavausi  ir dabar lankausi tikrindama savo sveikatą dėl ligų, jie taip pat rekomenduoja vartoti sveiką maistą; tai yra: daugiau vaisių daržovių, atsisakyti riebalų. Netinkamas maistas iššaukia ligas, tik mes patys to nesuprantame.
Šiuo metu manęs neerzina, nei mėsos gaminiai, nei žuvies ar pieno produktai.  Pro juos laisvai galiu praeiti, nevarvindama seilės. Nežinau ar ateityje grįšiu prie visavalgio maisto, bet šiuo metu man gera, lengva, malonu valgyti florantietišką maistą. Man jis teikia energijos kūnui ir sielai. Šiuo metu iš 115kg yra 79kg, tai yra nuostabu. Dabar aš galiu džiaugtis pati savimi.
Valentina