Nagų grybelis

Medikai tvirtina, kad kas antras Lietuvos gyventojas turi grybelio pažeistus kojų ar rankų nagus. Ką sako ši ne itin maloni statistika? Kad nesilaikome higienos reikalavimų? Neturime informacijos apie patį susirgimą ir jo prevenciją? Kad nėra efektyvaus vaisto galinčio jį išgydyti? O gal tai, kad nagų grybelį laikome ne liga, o kosminiu defektu, kurio gydyti nebūtina? Vieno atsakymo nėra. Iš dalies prie nagų grybelio paplitimo prisideda visi šie faktoriai. Taigi pradėkime nuo pradžių.

Nagų grybelis (onichomikozė) tai infekcija, kurią sukelia grybelio sporų ir mielių patekimas į žmogaus organizmą. Nagų grybelis – sąlyginai nepavojinga infekcija, turbūt todėl dauguma sergančiųjų neskuba jo gydyti. Kas jį sukelia? Mūsų kojų (žymiai rečiau rankų) nagus pažeidžia įvairiūs dermatofitai, mieliagrybiai, pelėsiniai grybai. Šios mikroskopinio dydžio sporos tyko mūsų visur: ant dušo, pirties, baseino, sporto salės grindų, rankšluoščių, kilimų, avalynėje ir t.t. Paprastai užsikrečiama nuo kito žmogaus ar jo užkrėstų daiktų, todėl pirmas patarimas būtų avėti tik savo avalynę, naudotis savo higienos priemonėmis (jokiu būdu nesidalinti jų su šeimos nariais, nes 2/3 atvejų užsikrečiama būtent nuo artimo žmogaus). Pirtyje ar baseine naudoti gumines šlepetes.

Užsikrėtus ilgą laiką ligos nustatyti apskritai neįmanoma, o tapusi ,,matoma“, ji reiškiasi visiškai nekaltai – pėdų oda tarpupirščiuose išsausėja, ima pleiskanoti, kartais niežti. Nagas gali prarasti blizgesį, suplonėti arba, atvirkščiai, sustorėti, jame atsiranda baltų ar gelsvų išilginių juostų. Negydoma liga smarkiai išplinta. Dažniausiai prasidėjusi nuo kojų ji persimeta į delnus, plaštakas ir rankų nagus, nago struktūra visiškai sunaikinama, nagas akivaizdžiai deformuojasi, tampa grublėtas, pilkšvai juodas ar pilkšvai gelsvas, trapus.

Infekcijos išplitimą paaiškina tai, kad ja užsikrėsti ypač lengva. Tačiau yra ir kitų priežasčių. Nagų grybelis nebūtų toks aktualus, jeigu kiekvieną kartą kreipiantis į gydytojus, jų rekomenduojamos priemonės garantuotų negrįžtamą išgijimą. Tačiau taip nėra. Žinoma, dažniausiai kalti patys pacientai, kurie pernelyg apleidžia savo problemą, o atėję pas daktarus tikisi greito rezultato. Išgijimo procesas gali būti labai ilgas, turint omenyje, kad dauguma sergančiųjų krepiasi į gydytoją tada, kai liga būna įsisenėjusi (net 10metų!), o infekcija smarkiai išplitusi.

Nagų grybelio gydymas

Nepaisant skeptiško medikų požiūrio į natūralias gydymo priemones, nemažai žmonių sugeba grybelį išsigydyti patys. Vienintelis gydymo tikslas – numarinti grybelį ir leisti nagams ataugti be jo. Forumuose rasime daugybę patarimų, kaip tai atlikti. Svarbiausia – kantrybė, kruopštumas ir sveikas protas. Štai keletas priemonių:

Nagų grybelį padeda įveikti jodas. 5% jodo tirpalu reiktų tepti pažeistą vietą du kartus į dieną, apie tris savaites. Praėjus keletui dienų nuo gydymo pradžios nagą pradės deginti. Jeigu deginimas nėra stiprus, vadinasi priemonė veikia ir gydymą rekomenduojama tęsti. Tačiau jeigu degina per stipriai, procedūrų kiekį reikėtų sumažinti. Jodą taip pat galima maišyti su obuolių acto esensija (75%). Atsiminkite, kad geriausi jodo šaltiniai yra jūros produktai (žuvis, jūros augalai), jodo taip pat dedamą į druską, tačiau dėl joduotos druskos kokybės ir pasisavinimo diskutuojama.

Esant dar tik pirmiesiems grybelio požymiams, paraudimus galima tepti arbatmedžio, arba levandų eteriniu aliejumi. Tačiau geriausia  praskiesti vandeniu, nes per didelė aliejaus koncentracija gali nudeginti odą.

Dar viena populiari priemonė grybeliui gydyti yra vyno bei obuolių actas. Obuolių actu tiesiog reikia tepti pažeistas vietas keletą kartų per dieną. Su vyno actu galite išbandyti voneles: kruopščiai nuplaukite kojas, ir pamirkykite acte, poveikiui sustiprinti, po procedūros kojas apmaukite medvilninėmis kojinėmis, taip pat suvilgytomis vyno actu ir palikite per naktį.

,,Epsom“ druska (magnio sulfatas) taip pat gali padėti išspręsti problemą.,,Epsom“ druska yra laiko patikrintas būdas toksinams iš organizmo šalinti, mažina stresą bei gerina odos būklę. Gydant nagų grybelį, patariama kruopščiai apšlifavus pažeistus nagus, kojas kelis kartus per dieną mirkyti karštoje vonelėje su keliais šaukštais ,,Epsom“ druskos. Svarbu, kad vanduo būtų karštas, o druskos būtų aplink jūsų kojas, ant nagų. Taigi druskos geriau iš anksto nemaišyti, bet įmerkus pėdas į vonelę tiesiog užberti ant pažeistų vietų. Mirkykite pėdas 15-20 minučių, keisdami vandenį. Šis metodas ne toks greitas kaip aukščiau minėti ir jo efektyvumas yra su klaustuku, tačiau visiškai neskausmingas ir malonus.

Prieš atliekant bet kurią iš minėtų procedūrų, dilde apšlifuokite pažeistą nagą, nukirpkite jį kiek galima trumpiau, bet neapvalinkite nago kampučių. Atsiminkite, kad palankiausia terpė grybeliui daugintis yra drėgmė ir šiluma, todėl svarbu, kad pėdos būtų laikomos sausai ir vėsiai. Reguliariai plaukite rankas ir kojas, kruopščiai jas nusausinkite. Šios priemonės atrodo paprastos, tačiau jų dėka gydymo procesas pastebimai pagreitėja. Į jas reikia atsižvelgti ir norint maksimaliai sumažinti riziką užsikrėsti nagų grybeliu. Nagų grybelis – sunkiai pagydoma liga. Tik tinkama asmeninė higiena ir nieko nekainuojanti profilaktika gali padėti visam laikui užmiršti apie šį nemalonų susirgimą.

Daugiau informacijos galite rasti tinklalapyje www.nagugrybelis.com. Visa informacija apie nagų grybelį, nagų grybelio gydymą ir priemones jo išvengti.