Kvėpavimo verslas
Pradžioje sukuriama problema. Vadybininkams ir politikams yra žinoma, kad būtina sukurti pojūtį žmogui, šeimai, tautai, valstybei, kad ji turi problemų, krizių, kad ji užkišta šlakais, kad nužiūrėjo, prakeikė, trūksta vitaminų, bus pasaulio pabaiga, kad gimtų baimė. Po to, kai jau išsižioję klausantieji išsigando, patikėjo, tada galima pasiūlyti jiems pagalbą, kaip išsigelbėti iš tų problemų. Tai veikia universaliai.
Aš neteigiu, kad nėra problemų ar krizių, ar dvasinių traumų. Jos yra. Bet kalba eina apie kategoriškus įteigiamus teiginius žmogui, neišmanančiam psichikos. Kaip kad nekuris tūlas ponas tvirtina, jog visi žmonės patyrė gimimo „traumą“. Noriu jūsų paklausti, ar jūs galite įsivaizduoti, kad Gamta – mūsų prieglobstis ir gydytojas, mus traumuotų net gimstant? O jūs imkite ir pasidomėkite, kuo pagrįsti tokie gimimo traumos teiginiai. Ir iš kur atsirado teiginys, kad diskomfortas ar skausmas visada mus visus kažkuo tai traumuoja? Negi rakštis užpakaly ir jos sukeltas skausmas skatins mus 20 metų kurti kvėpavimo ar pratimų sistemą išgyti nuo to skausmo? O paskui tą sistemą diegti visiems, kaip būtinumą. Atseit, ne kiekvienas pastebi tą rakštį…
Kvėpuok ir … tobulėk
Pirma, įteigiama, kad gimdamas tu buvai traumuotas, o paskui siūloma tau priemonė, kaip tą traumą išgydyti. Kadangi planas yra pirma įteigti problemą – tu gimdamas susitraumavai, tai dabar belieka ją pašalinti: tau reikia gimti iš naujo. Tai gali padaryti „Gyvybės kvėpavimo“ būdu. Ten dar siūlo dvasinį tobulėjimą, dvasinį vystymąsi, šiaip, jeigu kartais reiktų. Jokių pastangų, valios, darbo, mąstymo neprireiks, nei vertybių, nieko. Mat, jie tvirtina, kad dvasinis augimas vyksta savaime, pats sau, tik jeigu tu ateisi pas juos kvėpuoti. Ką jums tai primena? Prisiminkite visų narkomanų istorijas. Kaip ten pas juos viskas vyksta? Jie visi pradeda nuo to, kad nori nieko nesiekiant, nedirbant, neveikiant, gauti malonumą, prašviesėjimą, mūzą, vaizdinių išgyvenimą… na ir ima dozę.
Transpersonalinės psichologijos kryptį nusakyti dar sunku. Jie bando ją įvardinti kaip „Transpersonalinę, egzistensinę, integralinę humanistinę ateities psichologiją.“ Galbūt. Ateitis ir parodys, kiek liks sveikų…
Dar viena iš melagingų tiesų yra globalistinis požiūris. Ką besakytų, norėdami užniūniuoti, jie pradeda nuo pažadų, perversmų, ypač revoliucijų moksle. Jeigu su jais eisi į diskusijas ir argumentuotai pakritikuosi, jie tau nepateiks jokių faktų. Vietoje jų – metaforos, patarlės, citatos iš kokio senolio ar mistinio dievo burnos. Tikrovės – nulis. O faktas tas, kad pvz. Grofas revoliucinius atradimus, atseit, daro jau 30 metų, tik kad štai mokslas, kaip gyveno savo faktinį, realų gyvenimą, taip ir gyvena – jokios revoliucijos šis žmogus jame nepadarė. Mokslas eina stabiliu keliu, nes jis „pastatytas” ne ant apdujusių nuo narkotikų galvų ir jų haliucinacijų, o ant faktų.
Būdos vietoje Budos…
Jeigu dirbtinio kvėpavimo metodu būtų galima pakelti dvasinį ir asmenybės augimą, gauti atsakymus į visus klausimus, reiškia, kvėpavimų mokytojai visi turėtų būti Budos, nes gi kvėpuoja…ir kitus mokina – dešimtmečiais. O pažvelkime į pačius kvėpavimų „įkūrėjus“. Vyrai jau gana pagyvenę, amžiuje, nepanašu, kad susigrąžino jaunystę nei Oras, nei jo kolega. Nepanašu, kad atrodytų lyg supermenai… Ne. Kodėl jie šiuo savo kūriniu – rebefingu, holotropiniu kvėptelėjimu savęs nesusitvarkė? Kodėl? Kuo jie skiriasi nuo eilinio mūrininko? Gal tik tuo, kad mūrininkas sukūrė žmonėms namus… Gi jų išvaizda kalbėtų už juos pačius ir mes visi tada tokiais norėtume būti…
Bet kol kas Lietuvoje neturime Budos. Turime tik šuns būdas…
Kuo žalingi rebefingo ir holotropinio kvėpavimo seminarai?
Jie visi turi šalutinį poveikį – stabdo psichoemocinį vystymąsi ir sukuria naujas asociacijų grandines, neturinčias nieko bendro su tikrove. Jaunatviškas maksimalizmas, spontaniškumo virusas, noras nieko nedaryti ir tapti asmenybe, na ir senatvės marazmas atveda žmones į dirbtinio kvėpavimo, modeliuoto mąstymo stovyklas.
Be abejo, visur yra visko, ir ten yra laimingų žmonių, gavusių kažkokią naudą. Net autoritarinėse sektose yra „laimingųjų“ fanatų, tikinčių į guru ir jo metodus. Jie laimingi. Katarsis ir egzaltacija šiandien prieinama daugeliui.
Paruošė Ramybė
Redagavo Jelena