Alergija

Būna, mūsų organizmas per smarkiai reaguoja į išorinius dirgiklius, keliančius potensialų ar realų pavojų. Tai pavadinta alergija. Egzistuoja hiperjautrumas į augalinės, gyvulinės ar kitokios kilmės vienus ar kitus dirgiklius – alergenus.
Kaip parapsichologė galiu pasakyti, kad dažniausiai alergija – tai žiauriai užterštas mūsų pagrindinis filtras. O kas jis toks? Gydytojai sako, kad – kepenys. Ir ką tada daro protingas organizmas? Ogi meta kamšalus ir nesveikos mitybos produktus per odą lauk. Štai ir turime arba išbėrimus, arba dar kokią kitą alergiją.

Maisto kaltė – ne vienintelė

Ne tik maistas blokuoja mūsų kūno organus. Nereikia klysti manant, kad būtent maistas atsakingas už sveikatą. Yra dar kai kas, užteršiantis žmogaus organizmą akimirksniu, per kelias sekundes… Tai baimė, negatyvios emocijos, išgyvenimai ir mintys. O ypač didelis teršalas – pyktis. Jūs gydykitės iki pamėlynavimo, tačiau jeigu jūsų visa mąstymo sistema nesveikuoja, jūs visada kuom nors sirgsite. Mačiau šimtus tokių atvejų. Išgydo vieną ligą, ateina kita. Kai organizmo filtrai neveikia, kenčia širdis. O ką tai reiškia? Reiškia, kad žmogus turi meilės problemų: arba jis nemylimas ir tai jis liguistai jaučia, arba jis nemyli ir negali mylėti, nes nemoka arba nenori.

Vaiko ligos – dėl nemeilės

O dabar pažiūrėkime, kas yra vaikas? Vaikas yra šeimos rezultatas. Ypač mažas vaikas yra šeimyninių santykių pasas. Jeigu tėvų prote yra: idiotiška, neteisinga valdžia, kvaili ir bjaurūs žmonės, melagiai ir apgavikai – anksčiau ar vėliau vaiko protas blokuojasi nebylia išraiška – liga. Nes kas yra vaikas? Tėvų suma.

O jeigu dar pažiūrėsime, kuo gyveno tėvelis ir mamytė belaukdami vaikelio, kokias mintis ir žodžius kūrė,  kuo maitinosi ir ką gėrė, tada vaizdelis bus visiškai aiškus apie tai, kokiomis ligomis vaikas sirgs, koks bus jo charakteris, ko sieks, kur links.
Galima teigti, kad tėvų ir mamų mintys, jausmai – vaikų ligos, charakteriai. Vaikai išėjo iš tėvo ir mamos kūno ir dar ilgai ilgai bus jų dalis. Iki tol, kol nepasakys: mama, tėti, viso gero, palikite mane ramybėje, nebesikiškite į mano gyvenimą. Tada bambagyslė nutrūks, ir vadinamasis vaikas taps pilnaverčiu pats save realizuojančiu žmogumi, galbūt net iš karto pasveiks, jeigu serga. Tačiau kol šalia yra bambekliai, tol vaikai liks vaikais iki pensijos ir turės daug ne savų problemų. Reali tėvų pagalba vaikams yra asmeninės dvasinės savybės, o ne vadinamas žodinis auklėjimas – dresūra.
Jeigu tarp tėvų nėra taikos, tai ko tikėtis ir judviejų vaisiaus? Vaikas neįgalus pakeisti tėvų, todėl bent sirgdamas jis stabdo jų agresiją. Kai vaikas serga, gi įmanoma tėvų sąjunga vardan jo pasveikimo. Kartais tėvai sako, kad jie nesibara, jie mandagūs ir geri tėvai, viskas pas juos gerai. Tai tik žodžiai. Kai imi gilintis ir atidarai žmogaus širdį, randi nuoskaudas, pavydą, nusiminimą ir nusivilimą. O kartais ir kokią religiją ar sektą… O kas yra pakeltas tonas, nepasitenkinimas, priekaištai, nurodymai, įsakymai? Tai nemeilės aidas.

Kiek kartų man teko stebėti tėvų barnius prie vaikų, iš mamų lyg žiežūlų išliejamus pykčius ant šių mažų žmogeliukų automobilyje, degant raudonam šviesoforui…, pleže, parke, kavinėje, parduotuvėje. O dar kokiais žodžiais…!
O paskui jie sako, kad jų šeima normali… ir nesupranta, kodėl vaikui alergija…
Mamos ir tėčio santykiai atsispindės vaikuose net tada, kai jie suaugs ir pasens. Labai sunku išmušti iš savęs tėvų sukurtą šeimos modelį… O jeigu jis baisus?
Vaikas yra pas močiutę. Ir jis nebeserga. Jis žvalus ir linksmas. Grįžta pas tėvus ir tampa priekabus, išlepęs, irzlus ir galop serga alergija. Šis procesas dažnas šeimose. Deja, tėvai nepastebi, kad vaikas serga nuo jų vidinio nepasitenkinimo savimi ir vienas kitu.

Vaiko sveikata – harmonijos tarp tėvų rodiklis

Reikia suprasti, kad vaikai yra ne kokia atskira planeta, o tėvo, mamos kūno tąsa, nors ir kitos sielos. Negali viena motina arba vienas tėvas būti geru savo vaikui. Tai reikia daryti abiems. Tėvų santykių ir asmeninė harmonija – tai vaikų harmonija. Vaikai serga ir rodo jums jūsų vidines problemas, nes savyje jūs jų nematote. Nenorite matyti. Ypač žiauru, kad tėvai nesportuoja, kai vadinams tėvas – su pilvu nuo alaus, o mama išsekusi nuo namų ruošos. Ir vaikai kenčia, sirgdami rodo savo sielos žaizdas, o tėvams, ypač labai „protingiems“. nė motais.  Sakyčiau, valdžia turėtų rūpintis, kam leisti, o kam ne, susilaukti vaikų. Tada planetoje mažėtų kalėjimų, prievartos, žudynių ir karų. Be abejo, ir ligų…
Jeigu jūsų vaikai serga be paliovos, reikia suprasti, kad jūs niekur nesimokėte kurti šiemos. Kad jūs neturite elementarių sveikos gyvensenos įgūdžių, ir ne tik fizinių. O svarbiausia, neturite psichinės, emocinės tvarkos. Vaikas myli tėvus, nes jo tokia gamta. Tačiau jis nori atgalinio ryšio. Jis nori ne protu, nes protas jo dar mažas, o savo siela. O kai tėvai pasinėrę į alutį arba į savęs sureikšminimą, darbus, jie nebemato vaiko širdelės, o tik savo begalinius, idiotiškus norus. Štai jums ir ligų anatomija.

Tėveliai, gydymąsi pradėkite nuo savęs

Problemos gali žmogų sunaikinti arba išmokinti jas spręsti. Sakyčiau, iki vaiko pradėjimo reiktų tapti asmenybe ir mokėti kurti tiek savo charakterį, tiek savo šeimą, santykius ar ką kitą norimą. Mokėti pripažinti savo klaidas – reiškia turėti galimybes jas išspręsti, ištaisyti. Jeigu pas jus šeimoje nėra laisvės, meilės ir laimės, tai tik todėl, kad kažkuris iš jūsų to nenori, arba jis mano esąs pasaulio bamba. Visi kiti susitvarko šeimoje, nenuskriausdami vieni kitų. Ir vaikai turi tai matyti, tame dalyvauti ir to mokytis iš savo artimiausių mokytojų – tėvų. Didžiausias idiotizmas slėpti nuo vaikų savo santykių krachą. Jie jį išgyvena ligomis, naktiniais šlapinimais į lovą, traumomis.
Būtina žinoti, kad tik laisvas žmogus yra laimingas. Todėl viskas, ką darai, turi būti iš meilės, iš noro, iš troškimo, o ne iš prievartos ar vergų mėgstamo žodžio – pareigos. Tėvas ir mama, tai vaiko sveikata ir laimė. Gydykite savo santykius, savo mąstyseną, savo pavydą ir savo nepasitenkinimą ir jūsų vaikas tai pajaus, net jeigu jis dar ir įsčiose. Kai žmogus pripažįsta klydęs, jis iš karto pakyla ir susikuria naujas galimybes.

Sveikas gyvenimo būdas – geriausias „gydytojas”

Yra toks posakis: „Pažaliavo iš pykčio“. Žmonės jau senai senai diagnozuodavo ir nustatydavo priežastį. Pyktis. Jis gi būna ir tylus. Ypač toks kuria didžiulę alergiją. Nežiūrint į viską, aš rekomenduoju visada grūdintis, valgyti augalinį maistą, gerti daug gryno švaraus vandens, kasdien eiti į sporto salę ir maudytis, o svarbiausia, turėti emocinę bateriją – hobį. Šiandien be šio „bukieto” žmogus yra nepilnavertis.  Nes neatlaiko gyvenimo rutinos bei įtampos ir klimpsta į alaus pampimą, į emocinį nepasitenkinimą ir sunkų gyvenimą. O tada kenčia visi, kas su juo susiję. Nuotaikų kaita – psichinis nestabilumas – tai jau sergančio žmogaus realybė. O ką jau tada kalbėti apie vaikus, kurie yra tėvo ir motinos gyvenimo, emocijų, jausmų, minčių suma? Ką bekalbėti apie tų vaikų ateitį? Jie auga potencialiais ligoniais, be jokių žinių apie sveiką gyvenimą ir sveiką psichiką. Be būtiniausio – tėvų pavyzdžio.
Taip kad vaikų alerija – tėvų veidrodis, kuriame matosi pykčio, nevilties, baimės grimasos. Kiekvienas alergenas – neišmokta pamoka. Kuo bjauriesi, ko bijai, nuo to ir sirgsi, galima ir taip pasakyti.
Jeigu kam yra sunku suprasti energetinę šio straipsnio fazę, pakanka suprasti tik tai: išsivalykite pirma savo organizmą, po to – mintis, po to – bendravimą ir galbūt jūsų vaikas savaime pasveiks… Argi neverta pabandyti patiems gyventi sveikai dėl savo vaiko?
P.s. tik nereikia painioti sveikos gyvensenos su sveikuoliais ar žoliaėdžiais. Kiekvienam sava sveika gyvensena, pagal jo lygį, poreikius ir sugebėjimus.

Straipsnio autorė Ramybė