Fitoterapija prieš koronavirusą: ar tai saugu?

Koronavirusas SARS-CoV-2 ir jo sukelta netipinė pneumonija COVID-19 žmonijai yra naujiena. Mokslininkai dar nesugalvojo konkretaus vaisto, skirto kovoti su ja. Šiuolaikinė medicina aktyviai ieško, o kiti specialistai stengiasi neatsilikti. Taip pat naudojamos močiutės priemonės gripui gydyti, senovės kinų receptai ir kiti alternatyviosios medicinos metodai. Tačiau gydytojai perspėja: tai, kas buvo naudinga prieš peršalimą, gali pasirodyti pavojinga gydant tokią mažai ištirtą ligą kaip koronavirusas.

Kinų požiūris į koronavirusinės infekcijos gydymą

Kinai fitoterapiją pirmieji naudojo koronavirusinei infekcijai gydyti ir tai nenuostabu, nes ši šalis turi senas alternatyviosios medicinos tradicijas, o gyventojai aktyviai naudoja adatas, prideginimą ir vaistažoles įvairiausioms ligoms gydyti. Remiantis statistika, 90,6% COVID-19 pacientų Hubei provincijoje, kurios sostinė Uhanas tapo epidemijos Kinijoje epicentru, vartojo tradicinės kinų medicinos receptus.

Koronaviruso pandemijos metu atsirado fitopreparatai kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, o kai kurie iš jų netgi buvo pritaikyti oficialiojoje medicinoje. Pavyzdžiui, saldymedžio šaknis, vaistažolė termopsis, efedro fitopreparatai ir kt. Daugelis jų tradiciškai naudojami alternatyviosios medicinos atstovų ir plaučių uždegimo gydymui.

Jau pandemijos metu Kinijai pavyko užpatentuoti tris fitopreparatus COVID-19 gydymui. Du iš jų buvo sukurti po 2003 m. SARS-CoV-1 epidemijos. Pvz .: viename iš šių produktų yra sausmedžio, efedros, abrikoso, saldymedžio ir forsitijos ekstraktų.

Kodėl gydytojai prieštarauja COVID-19 gydymui žolelėmis?

Kaip minėjome aukščiau, vaistažolės dažnai naudojamos oficialioje medicinoje. Tą patį saldymedžio šaknies ekstraktą ar tabletes su termopsis vaistažole rekomenduoja oficialūs gydytojai. Ir jei kai kurie iš jų turi specifinį poveikį, pavyzdžiui, skiedžia skreplius ir palengvina jo išsiskyrimą kosint, tuo tarpu kiti tam tikru mastu gali sustiprinti organizmo imuninį atsaką. Yra duomenų, kad atskiri augaliniai preparatai slopina bakterijų ir virusų dauginimosi procesus. Tiesa, paprastai išsiaiškinama, kad šis poveikis pasiekiamas tik laboratorinėmis sąlygomis, o eksperimentai buvo atlikti ne su gyvu žmogumi, o su ląstelių kultūra, tačiau, nepaisant to, kai kurie fitopreparatai pasižymi galimu antivirusiniu poveikiu.

Reikėtų pabrėžti, kad mokslininkų teigimu, nei vienas iš esamų fitopreparatų negali pasigirti visaverčiu antivirusiniu poveikiu – kalbama apie viruso dauginimosi sustabdymą ar sunaikinimą. Minėti preparatai daugiausia gali slopinti jų gyvybines funkcijas arba sulėtinti replikacijos procesus.

Bet net ir teigiamas poveikis gydant ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas, naudojant tam tikrus fitopreparatus, nėra priežastis naudoti šias „per šimtmečius patikrintas žoleles“ naujai infekcijai SARS-CoV-2 gydyti. Kiekvienas virusas yra unikalus. Šiais laikais nuolat skelbiamos ataskaitos apie naujas koronaviruso savybes, kurių neaptinkama įprastame SARS – gripo viruse ar kituose koronavirusuose. Už tai netikėtai SARS-CoV-2 mokslinkai aptiko sugebėjimus, kurie anksčiau buvo randami tik ŽIV ar adenovirusuose, o tai labai paveikia susitvarkymo su juo būdus.

COVID-19 gydymo vaistažolėmis rizika

Pavyzdžiui, jei manome, kad keletas vaistažolių stiprina organizmo imuninį atsaką, tada daroma išvada apie jų vartojimo pavojų kovojant su COVID-19. Jos vis dar gali būti naudingos ankstyvose kūno infekcijos stadijose, tačiau kai tik virusas prasiskverbė pakankamai giliai į plaučius ir prasidėjo masinis imuninis atsakas, tokie vaistai gali smarkiai pabloginti žmogaus būklę, paaštrinti citokinų audrą (būsena, kuomet smegenų veikla sutrinka dėl per daug intensyvios imuninių ląstelių gamybos bei citokinų pagausėjimo) ir prisidėti prie ūminio kvėpavimo distreso sindromo išsivystymo.

Gydytojai taip pat mini liūdnai pagarsėjusią saldymedžio šaknį, kuri yra pavojinga gydant COVID-19. Šio augalo preparatas skiriamas nuo kosulio, o saldymedžio pasta dedama ant opų sergant labia herpesu – ji turėtų slopinti viruso dauginimąsi. Tačiau saldymedis suaktyvina hormono aldosterono gamybą organizme, kuris sukelia skysčių sulaikymą ir lemia hipertenzijos vystymąsi. Būtent hipertenzija yra padidėjusios COVID-19 išsivystymo rizikos veiksnys užsikrėtus koronavirusu.

Eterinių aliejų naudojimas gydyti ūmioms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms, įskaitant infekciją koronavirusu, taip pat gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Tarp šalutinių jų vartojimo reiškinių yra odos išbėrimas ir kvėpavimo nepakankamumas, kurie susirgus COVID-19 gali greitai pabloginti paciento būklę.

Pagaliau visada išlieka prastos kokybės fitopreparatų rizika ir juose yra įvairių papildomų komponentų, kurie gali pakenkti pacientui. Daugelis vaistažolių parduodama kaip maisto papildai, o tai reiškia, kad niekas netikrina kiekvieno jų sudėties komponento, be to, tiksli jų sudėtis tiesiog nežinoma. Be to, jei pirmosiomis dienomis bus atitrauktas dėmesys neveiksmingam gydymui, tada padidėja tikimybė susirgti sunkia ligos forma.

Išvados

Medicinos praktika rodo, kad fitoterapija, gydant ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas, gerai veikia kartu su oficialiosios medicinos metodais – antivirusiniais vaistais, interferonais (ankstyvose ligos stadijose), priemonėmis temperatūrai sumažinti ir kt. Pati fitoterapija nėra labai efektyvi virusinėms infekcijoms gydyti.

Gydant koronavirusinę infekciją, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra nauja liga, apie kurią dar daug nežinoma. Todėl naudoti vaistažoles su daugybe jų komponentų yra pavojinga ir nenuspėjama, kokių padarinių tai turės.