Gimdymo kultūra

„Nedaryti jokių injekcijų.Plačiai taikomas vietinis nuskausminimas, net normaliai gimdant, žudo motinišką instinktą ir labai kenkia kūdikiui.”

Prašymas gimdymo namų gydytojams ir slaugėms

• Nevykdyti pasiruošimo gimdymui ( klizmos, skutimai, apiplovimai).
  Šios procedūros labai paplitusios, nors moksliniai tyrimai įrodė, kad jos yra bevertės, ir moteriai sukelia tik diskomfortą ir pažeminimą. 7 iš 10 tiriamų šalių turi ligonines, kur pradėtas eksperimentas, nutraukus šias procedūras.
• Nedaryti jokių injekcijų.
  Plačiai taikomas vietinis nuskausminimas, net normaliai gimdant, žudo motinišką instinktą ir labai kenkia kūdikiui.
• Dirbtinai, vaistais sukeliamas gimdymas – labai ginčytinas klausimas.
  Mokslinėje literatūroje sutinkami duomenys apie tyrimus, kuriuose gimdymai, iššaukti vaistais, asocijuojasi su pirmalaikių gimdymų požymiais. Taip vadinamas pernešiojimas iki 5 savaičių yra natūralus reiškinys ir nereikalauja medicininio įsikišimo.
• Leisti gimdyvei judėti pagal jos poreikius.
  Gimdyvės visada intuityviai priima vertikalią padėtį: sėdi, tupi, stovi arba sėdi ant vyro kelių. Jei gimdyvė gali judėti ar priimti norimą padėtį, tai gimdymas praeina greičiau, sąrėmiai būna efektingesni. Tokiose padėtyse sąrėmiams padeda sunkumo jėga (vaisiaus svoris). Šešiose pasaulio šalyse jau yra gaminamos specialios gimdymo kėdės, o moterims suteikiama galimybė rinktis, kokioje padėtyje ji gimdys. Gimdymo namuose įprasta gimdyvės padėtis gulint ant nugaros, patogi tik …akušeriui, kuris gali stebėti ir manipuliuoti.
• Neperrišinėt virkštelės iki tol, kol joje pulsuoja kraujas.
  Būtina padėti kūdikį ant motinos krūtinės ir palaukti 5 – 7 min., kad jis paimtų iš placentos visą savo kraują (100 – 150 ml). Kūdikis gauna kraujo iš placentos, ir mes netrukdom natūraliai gimdymo eigos tvarkai. Yra tautos, kuriose virkštelė perrišama tik po nuovalos (placentos) išėjimo. Keista, kad ši taisyklė yra minima tik keliuose akušerijos dienynuose ir netapo būtinu reikalavimu gimdymo namuose.
• Iš karto po gimdymo reikia pridėti naujagimį prie krūties, ir nuo to momento pradėti maitinimą.
  Tai padaryti geriausia yra iki virkštelės nukirpimo ir placentos išėjimo. Vaikui duoti čiulpti abi krūtis po 10 – 15 min. Fiziologiškai išsivystęs kūdikis iš karto čiulpia gerai, o maksimalus čiulpimo refleksas pasirodo po 30 – 60 min. po gimimo. Vėliau jis silpsta. Geriausia būtų, kad motina pati savo ką tik gimusį vaiką priglaustų prie krūtinės. Šios nuostabiausios artumo minutės (kontaktas „oda su oda” ir krūties čiulpimas) yra natūralus, labai stiprus ir absoliučiai būtinas biologinis signalas motinos organizmui apie tai, kad viskas yra sėkminga, ir uždeda neišdildomą pėdsaką visam likusiam gyvenimui, kuris pagimdo ypatingai stiprų abipusį prisirišimą tarp motinos ir vaiko. Vėliau nepavyks išgauti tokį efektą, o kompensuoti jo praradimą yra labai sunku. Prancūzijoje beveik visos vienišos motinos, norėjusios palikti vaikus, nebegalėjo šito padaryti, kai gimus kūdikiams, jie būdavo pridedami prie jų krūtinių. Ankstyvas, tiksliau, savalaikis vaiko pridėjimas prie krūtinės būtinas pirmiausia dėl motinos ir vaiko sveikatos, ko pasekoje:
  1. pas gimdyves pagreitėja pogimdyviniai procesai: greičiau susitraukia gimda, teisingai atsiskiria placenta, jaučiamas didelis jėgų antplūdis, ji tampa stipri, išnyksta kraujavimas, net jei nepadeda naudojamos kraujavimą sustabdančios priemonės;
  2. vaikui visuomet pakanka pieno, ir jis visada aktyviai čiulps;
  3. išnyksta mastitų pavojus, nes čiulpdamas kūdikis sutepa spenelius priešpieniu, kuris turi daug imunobiologinių komponentų;
  4. normaliai vystosi kūdikio virškinimo sistema;
  5. sumažėja diatezės tikimybė;
  6. kol mama maitina krūtimi, infekcinių ligų galimybė yra minimali.
  Pirmasis kūdikio maistas turi būti tik priešpienis, kurio sudėtis pastoviai kinta, ir niekas negali jo pakeisti, nepakenkiant kūdikiui. Todėl negalima praleisti pačių pirmųjų maitinimų ir duoti gliukozės ar donoro pieno. Veterinarijoje yra įstatymas, kad veršeliui būtina duoti priešpienį. Kada toks įstatymas įsigalios žmonių vaikams?
• Pravesti fiziologinio išsivystymo ekspres – diagnostiką (širdies ritmas, kvėpavimas, odos spalva, raumenų tonusas, refleksai).
  Nepakanka apsiriboti ūgio ir svorio matavimais, reikia padaryti ekspres – diagnostiką ir pranešti rezultatus tėvams. Jeigu vaikas gauna 8 – 10 balų ir fiziologiškai yra visiškai sveikas, tai nesvarbu, kiek trunka nėštumas – 240 ar 320 dienų. Optimalus naujagimio svoris apie 3 kg plius minus 0,6 kg. Kai vaikai sveria 4 kg, jie linkę nutukti ir sirgti cukriniu diabetu.
• Nenuvalyti parą laiko nuo kūdikio odos patepalų (pogimdyvinio sluoksnio, dengiančio visą jo odos paviršių), kadangi tai yra vertingi komponentai, kurie susigers į odą savaime.
• Nelašinti į naujagimių akis jokių tirpalų, jei nėra būtinumo, nes tai dažniausiai sukelia konfungtyvitą.
• Neskiepyti BCŽ vakcina be reikalo. Laikas palyginti infekuotų natūraliai ir susirgusių po skiepų vaikų skaičių, ir tada nuspręsti, ar iš viso tokie skiepai reikalingi.
• Nieko neduoti kūdikiui iš buteliuko su čiulptuku pirmas 15 dienų.
  Ypač blogai, jei guminis čiulptukas patenka į kūdikio burnytę anksčiau už motinos krūtį, nes tada suveikia imprintingas, ir guminis čiulptukas tampa kūdikio gyvenimo norma. Pajutęs, kad iš buteliuko čiulpti yra daug lengviau, jis tampa čiulpiku, o vėliau tai perauga į potraukį ir pomėgį čiulpti. Gliukozės perteklius ardo angliavandenių apykaitą, o mišiniai alina žmogiškąją mikroflorą žarnyne.
• Maitinti vaiką ne pagal rėžimą, o pagal jo poreikius.
  Sistema „Motina – vaikas” yra pati save reguliuojanti, ir visi procesai joje vyksta sinchroniškai, taip kaip ir iki gimimo. Ir pieno sudėtis keičiasi lygiagrečiai su vaiko poreikiais, ir ji yra tobula bet kurią minutę. Kaip ir visame pasaulyje, čia veikia įstatymas: pieno pas motina yra tiek, kiek būtina vaikui. Kad vaikas „iščiulptų” krūtį, pradžioje būtina jį maitinti ir naktį, pasiūlant abi krūtis ir nesistebėti, kad maitinimų būna 10 ir daugiau.
• Maitinti kūdikį nuogą.
  Tegu mama pasirenka pačią patogiausią jai padėtį, ir kūdikis daug kartų gaus oro vonių. Nepatartina kišti spenelį jam į burną iš karto, tegu jis paieško, parodo savo „aktyvią gyvenimo poziciją” iš karto. Jokių maitinimo normų neegzistuoja.
• Neatskirti motinos nuo kūdikio ilgesniam kaip 30 min. laiko tarpui, kad nesukurti jam psichinio ir dvasinio bado.
  Šiuo atveju pats baisiausias dalykas yra palatinė sistema kūdikiams. Čia vyksta ryšių nutraukimas tarp motinos ir vaiko, nes jie viens kito nemato, negirdi, nejaučia, patirdami vidinį išsiskyrimo stresą.
• Motina turi būti kartu su vaiku, geriausia, kad atskiroje nuo kitų palatoje.
  Jei vaikas blogai miega, jie turi miegoti kartu. Ypatingai svarbus vaikui yra tamprus, bioenergetinis kontaktas su mama tada, kai jis serga ir yra nusilpęs. Daug sėkmingiau vyktų naujagimių gydymas, jei pediatrai skaitytųsi su šiuo faktu ir neišskirtų motinos ir kūdikio.
• Įjungti termoreguliuojančias kūdikio funkcijas.
  Motinai galima rekomenduoti panardinti kūdikį į šaltą 6 – 12 laipsnių vandenį nuo 0.5 iki 1 sekundės. Tarp panardinimų turėtų būti 3 – 4 įkvėpimų – iškvėpimų intervalas. Nardinti reikia ir galvutę, veidu žemyn. Staigus klyksmas po panardinimo yra normalus, kaip ir 5 – 8 valandų miegas po panardinimo. Geriausias nardinimo laikas yra 1 – 2 diena po gimdymo. Reikia žinoti, kad termoreguliuojančias funkcijas visada pravartu palaikyti darbo rėžime, nes kūdikio užsigrūdinimas išsilaiko ne ilgiau savaitės.
• .Kūdikis apiplaunamas tik esant būtinumui ir tik šaltu vandeniu.
  Būtent tai ir įjungia termoreguliacijos funkcijas.
• Mokyti naujagimį higienos nuo pirmų gimimo dienų
  Mama neturi 6 – 8 men. taikstytis nei su vystyklų plovimais, nei su sauskelnių dėjimais. Ji turi laikyti kūdikį virš kriauklės, kai tik jis atsibunda sausas, kai pavalgo, atsigeria. Ir kai jis ką nors padaro, girti jį ir skatinti, priglaudžiant prie krūtinės apdovanojimui arba švelniu žodžiu. Motina atsikratys bereikalingo darbo, keičiant vystyklus ir sauskelnes, o vaikas neįgaus nenatūralių tuštinimosi įpročių ir neurozių, kurias vėliau iššaukia atsiradusi enurezija (naktinis šlapimo nelaikymas) ir daugybė nepilnavertiškumo kompleksų. Vaikai, ilgą laiką būdami prisišlapinę, gali turėti šlapimo pūslės augimo sutrikimų, ir tai dažniausiai yra enurezijos priežastimi. Labai keista, kad nei pas vieną specialistą negimsta mintis, kiek daug kančių sukelia jų „mokslinis” patarimas naudoti sauskelnes.

http://www.nash-aist.ru/