Imunitetas konfliktams
Du žmonės pradeda gyventi kartu. Jie bando elgtis gerai, pakenčiamai mandagiai, kad, nei savęs, nei kito neįžeistų, neužgautų, nekonfliktuotų. Jų skirtumai tarytum uždaromi giliai į vidų; lyg nebesimato. Vėliau, jie dažniausiai apsimeta, kad sutinka su kito nuomone. Taip elgesi dėl „šventos“ ramybės, dėl nenoro konfliktuoti. Po kiek laiko, vieniems – metai, kitiems – keli, o kitiems tik mėnuo, ir viskas pasikeičia…
Viskas priklauso nuo kentėjimo lygio. Kuo žmogus daugiau kentėjo būdamas mažu, tuo ilgiau išgali kentėti, apsimesdamas, kad viskas gerai, būdamas suaugusiu. Žmonės įpranta vienas prie kito, ir tuomet iš jų „išlenda“ visi paslėpti dalykai, pretenzijos, žalingi įpročiai, nes jie tampa savimi, kurie nėra tuo, kuo dėjosi. Jie nebebijo vienas kito prarasti. Jiems jau vis vien. Dėl to, parodo savo tikrąjį veidą savybėmis, kurias seniau slėpė. Tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, tokia padėtis iššaukia didelį nepasitenkinimą. Žmonės slėpę savo skirtumus su partneriu, tampa nervingi, juos viskas erzina. Anksčiau ar vėliau jų tikrasis aš pasako viską, kas slėgė, ir padaro viską, ką norėjo padaryti. Gimsta pastovūs konfliktai, per ilgai laikytos skriaudos rodomos atvirai, gimsta atšalimas ir išdavystės.
Konfliktai neišvengiami net likus vieniems, tuomet jie vyksta monologe su savimi. Tik silpni ir neišmintingi žmonės bijo konfliktų ir jų nespendžia, bando nuo jų pabėgti. Šis teiginys nereiškia, jog stiprūs maudosi konfliktuose ir mėgaujasi. Būtina žinoti, kad stipriems žmonėms konfliktas yra laiptelis į savo dvasinį gyvenimą. Kai sakoma, jog mes niekada nesipykstame, yra meluojama, nes net tapatūs žmonės neįmanoma, kad sutartų 100%. Gamtoje visada yra trintis, kuri ir gimdo atranką. Žmonės nėra išskirtiniai, kad ir kaip šauniai apie save manytų – jie yra gamtos dalis. Būtent skirtumai parodo išmintingiems žmonėms, kaip juos suderinti per išmintį ir dvasią. Žmonių santykiai tuomet gilinami, reguliuojami, nes tarp jų yra atvirumas, natūralumas, jie tokie, kokie yra iš tikro. Konflikte mokomės susitvarkyti emocijas bei rūpintis ir sugyventi kitaip, nei įpratę. Didelė klaida, kai konfliktui spręsti pasitelkiamas kompromisas. Kompromisas, tai ne širdinga taika, kuri sutaiko visas puses. Tai prisitaikymas. Mūsų atveju problemos sprendimas yra abipusė naudingo sprendimo raida, kuri gimdo mintį, kaip pakeisti ne kitą žmogų, o save patį, kad konfliktas būtų naudingas tobulėjimas. Keisdami kitą, patys liekame strigę, dėl to situacija kartojasi. Keisdami save mes augame, kylame dvasiškai ir situacija nebesikartoja. Būtina keisti gyvenimo stilių, rinktis kitas reakcijas į tuos pačius dirgiklius, kitas situacijas, keisti gyvenimo filosofiją. Pastaroji kartais būna vienintelė kliūtis į laimę, meilę, sveikatą bei turtą. Jeigu santykiuose vienas žmogus keičiasi, tai kitas dažniausiai keičiasi savaime arba dingsta iš jūsų gyvenimo. Išvedame paprastą elementarią taisyklę: jeigu jūs norite, kad jūsų antra pusė pasikeistų, tai pirmiausiai pasikeiskite patys, tapdami stipresni, tvarkingesni bei įdomesni. Tik šiuo atveju įmanoma teisingai ir perspektyviai sugyventi su kitu žmogumi.
Konfliktų nauda
Dar vienas būdas sukurti iš konflikto naudą yra susikaupimas visoms teigiamoms konflikto pusėms. Tarkim vietoje to, kad skųstis jog artimas neskambina, paskambinti patiems ir džiaugtis, kad jis jus išklauso. Mes pritraukiame tai, apie ką mąstome. Koncentruodamiesi teigiamiems dalykams išsaugant atsargumą ir išmąstymą, nugalėsime gyvenimo sunkumus, įgysime jiems imunitetą. Rekomenduotina pagyventi bent mėnesį be kaltinimų artimui ar kam kitam. Kaltinimas vyksta ir tuomet, kai jūs sakote: tas teisus, o anas – ne. Jūs neteisėjai. Kam tada teisti? Negalime nieko gėdinti sakant, kaip tu galėjai, kaip tau ne gėda. Tai irgi kaltinimai. Yra žmonių, kurie kalba tik kaltinimais ir stebisi, kodėl gyvenimas sunkus. Galite pažaisti mano sumąstytą žaidimą: negatyvus žodis 1euras. Laimi tas, kuris mažiau jų pasako per valandą. Bežaisdami realiai pamatysite savo kalbos problemas. Jeigu jūs manote, kad kaltas kitas žmogus, kad jis turi pasikeisti, arba, kad jūs nelaimingas dėl jo, tuomet jūs skęstate savo įsižeidime, nusivylime, savigailoje. Tai kelias į niekur. Taip jūs problemų neišspręsite, o jas gilinsite ir dauginsite. Išėjusi viena problema, atves kitą. Jeigu jūs kaltinsite save, tai kaltė nutrauks ryšį su jūsų siela ir išmintimi, jausitės nelaimingi. Kai du žmonės suvokia, kad abu kalti, ir kad abu nori taikos, tai konfliktas savaime atsiriša, nes jie tampa laisvi nuo įsitikinimų, kaip reikia gyventi; tarp jų gimsta taika, meilė, ir miršta kvailos ambicijos.
Augame dvasiškai per artumą vienas kitam, per sugebėjimą teisingai bendrauti, per būvimą kartu, bendrą poilsį, abiejų darbą, svajones, pagalbą. Viską darant kartu – sėkmė daug lengviau pasiekiama, o santykiai greičiau harmonizuojasi. Tie, kurie nori, kuo greičiau nutraukti santykius, viską darykite po vieną ir kartą suprasite, kad artimas žmogus jūsų gyvenimui nebeturi jokios reikšmės. Taip meilę galima nužudyti savo pačių elgesiu. Konfliktas gali būti išsiskyrimo arba suartėjimo priežastimi.
Viskas priklauso nuo to, kiek jūs turite savyje žinių ir noro mokytis.Įvykus konfliktui ar jam besivystant, paklauskite savęs: kokia galimybė slypi konflikte, ką aš turiu išmokti, kokia naudą man jis garantuoja, ką galiu per jį sužinoti apie patį save, kaip kartu išspręsti konfliktą, kaip turiu rasti jame dvasios ramybę?
www.sveikata666.lt