Lietuviai medijoms skiria daugiau laiko nei miegui

Naujausias „Kantar“ Media Day atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai su medijomis per parą praleidžia daugiau nei 7 valandas, be to, iš šio laiko beveik valandą vienu metu naudoja kelis kanalus.

 „Kantar“ Media Day tyrimas lygina septynių media kanalų (televizija, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, video turinio žiūrėjimas ir kitos veiklos internete) vartojimą, remdamasis vienodais vertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – fiksuoti Lietuvos gyventojų medijų vartojimo ypatumus paros bėgyje. Jis suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų media kanalų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekvienu iš jų per parą, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant kelis media kanalus (angl. multitasking). Tyrimas atliekamas nuo 2012 m. Pastarasis tyrimas atliktas 2019 m. vasario – balandžio mėn., o jo metu buvo apklausti 1602 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Beveik pusę (46 proc.) praleisto su medijomis viso laiko lietuvių dienos laiko atsiriekia televizija. Kita reikšmiga dalis, per metus paaugusi dar trimis procentiniais punktais, tenka internetui – 37 proc. Trečioje vietoje įsitvirtino su nuo pernai šiek tiek smukusio populiarumu radijas, gavęs 14 proc. rezultatą, o spaudai – stabiliai kaip ir pernai, attenka 3 proc. media dienos laiko.

Tarp interneto turinio diažiausia dalis tenka socialiniams tinklams – 37 proc. viso naršymui internete skirto laiko. Tuo tarpu likusį laiką suryja video turinys ir kitos veiklos internete (maždaug po 22 proc.) bei naujienų portalai (19 proc.).

„Šiemet fiksuojame, jog gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7 valandas dešimt minučių per dieną – palyginimui, tai daugiau negu kai kurie žmonės per parą miega“, – sakė  Renata Mackevičienė, „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. 

TV vis dažniau žiūri per kompiuterį 

Pasak jos, kompiuteris vis dažniau naudojamas kaip priemonė žiūrėti TV. 

„Televiziją per kompiuterį žiūri 13,2 proc. (dienos auditorija) ir palyginti su pernai, šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais. Tuo tarpu telefonas kaip įrenginys TV žiūrėti naudojamas perpus mažiau – dienos auditorija čia siekia apie 6,5 proc., tačiau telefonas dažniau nei kompiuteris pasirenkamas naršant  naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose“, – sakė R. Mackevičienė. 

Anot ekspertės, per metus socialinių tinklų naudojimas per mobiliuosius įrenginius išaugo pora procentinių punktų ir siekia 42 procentus, tuo tarpu naujienų portalus kompiuterio pagalba naršančių sumažėjo iki 25 proc. per dieną. 

Multitaskina vieną pamoką per dieną

Kone keikveiną lietuvį per dieną pasiekia bent vienas media šaltinis – bendras media pasiekimas pastaruosius ketverius metus siekia kone šimtą procentų (99 proc.). „Kantar“ šių metų tyrimo duomenys parodė, kad per trečdalį gyventojų tuo pačiu metu naudoja ne vieną kanalą („multitaskina“). Vidutiniškai šalies gyventojas per dieną „multitaskina“ pamokai prilygstantį laiką – 46 minutes. 

„35 proc. gyventojų per dieną „multitaskina“ – tai yra vienu metu naudoja ne vieną media kanalą, labiausiai media kokteilį mėgstama maišyti su internetu – jį gyventojai derina su TV, radiju, video turiniu ir spauda“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Rečiau multitaskinama kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose (iki 2 tūkst. gyventojų) – ten taip elgiasi maždaug kas ketvirtas, skirdamas iki pusvalandžio per dieną, kai mieste – daugiau nei kas trečias, kelis kanalus kartu naudodamas 50 minučių per dieną. Mažiausiai su kitais kanalais plakama spauda. 

„Duomenų rodo, kad nors spaudos dienos pasiekimas mažesnis – auditorija į popierinį turinį įsitraukia gerokai labiau, mažiau blaškosi tuo metu tarp kelių kanalų. TV ir interneto dienos auditorijos didžiausios – tačiau ir kanalų miksavimas čia yra stipriausias“, – sako R. Mackevičienė. 

Analizuojant amžių, pastebima, kad suplakti skirtingų kanalų vartojimą labiausiai linkę brandūs jauni žmonės (25–44 metų). Laikas, kai dėmesys mažiausiai koncentruojamas į vieną kanalą, yra vakaras nuo 19–23 val.

Video turinys internete pasiekia penktadalį

Šiemet tyrėjai pirmą sykį atskirai ištyrė ir kaip žiūrimas video turinys internete. Per dieną toks turinys pasiekia daugiau nei trečdalį (36 proc.) šalies gyventojų – jie šiai veiklai dažniau renkasi kompiuterį (24 proc.) nei telefoną (18,7 proc.).

„Iš duomenų matome, jog video turinio internete populiarumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau žiūri video turinį ir atvirkščiai – kuo vyresnis, tuo mažiau: palyginti, 16–24 m. amžiaus segmente video turinys pasiekia daugiau negu du trečdalius (69 proc.), o nuo 55–64 metų – tik penktadalį (20 proc.), kai tuo tarpu lyginant pagal amžių naujienų portalų auditorijas tokio didžiulio skirtumo nėra“, – tendencijas komentuoja „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Tyrėjai pastebi, kad video turinio internete žiūrėjimo pikas sutampa su geriausiu TV eterio laiku. Didžiausią auditoriją video turinys pasiekia tarp 16–34 metų gyventojų. 

Regionuose – dvigubai daugiau skaito laikraščius

Kaimo vietovėse laiko atžvilgiu radijas yra populiariausias rytinis media kanalas iki 10 val., mieste – iki 9 val. Vakare nuo 18 val. populiariausia media kaimo vietovėse tampa televizija, tuo tarpu didmiesčiuose vėliau, nuo 19 val. 

Kaime televizija dar populiaresnė nei mieste, tai yra ją žiūri didesnis procentas gyventojų, nors laikas praleidžiamas prie TV nesiskiria – trys su puse valandos. Bendrai media priemonėms kaimo gyventojai skiria 20 min. mažiau nei didmiesčių gyventojai. 

„Ypač regionuose mėgstama spauda – palyginti su didmiesčiais, kaimo vietovėse skaitančiųjų laikraščius yra dvigubai daugiau, tai rodo stiprias vietinių laikraščių pozicijas“, – pastebi tyrimų ekspertė R.Mackevičienė.