Namo šiltinimas ekovata

Ekovata vadinama celiuliozės izoliacija, kuri yra biri, nevienalytė masė, gaunama apdorojant makulatūrą ir popieriaus pramonės atliekas.

Celiuliozės pluošto dalis medžiagoje yra apie 80%, likusi dalis gaunama iš antiseptikų ir antipirenų, dažniausiai boro rūgšties darinių.

Priedai į masę dedami gamybos ciklo viduryje, po pirminio susmulkinimo ir su jais siunčiami galutiniam perdirbimui į pluoštą. Tai užtikrina tolygų cheminių medžiagų pasiskirstymą visoje masėje. Teigiama, kad šios medžiagos gali būti pavojingos sveikatai, tačiau dėl savo nelakumo ir kiekio medžiagoje neviršijant sanitarinių normų nustatytos MAC (didžiausias leistinas kiekis), jei laikomasi montavimo technologijos, jos nepatenka į išorinę aplinką.

Jei mūsų šaliai ekovata yra gana nauja šiltinimo medžiaga, tai Vakarų Europos šalyse ji buvo naudojama nuo praėjusio amžiaus trisdešimtojo dešimtmečio dėka vokiečių kūrėjų. Kaip ir dauguma kitų šilumos izoliatorių, celiuliozė ne tik minimaliai praleidžia šilumą, bet ir gerai slopina garsą – vos 15 mm storio sluoksnis gali sugerti iki 9 dB. Pagal šilumos laidumą ekovata prilygsta mineralinei vatai, jos rodiklis yra 0,037-0,042 W/(m·C) intervale, priklausomai nuo masės tankio. Kad būtų lengviau sandėliuoti ir transportuoti pakavimo proceso metu, medžiaga presuojama, jos tankis svyruoja 150-200 kg/m³.

Naudojant, masė turi būti puri, jos tūris kelis kartus padidėja, o tankis parenkamas pagal panaudojimo sritį ir būdą.

Ekovata blogai dega net veikiama tiesioginės liepsnos, greičiau smilksta ir suanglėja, pagal bandymų rezultatus jai priskirta antra degumo grupė – G2 (vidutiniškai degi) ir antra degumo klasė – B2 (vidutinio degumo). Kadangi, be celiuliozės ir boratų, jame nėra jokių cheminių priedų, jo gebėjimas formuoti dūmus yra antros klasės – D2 (vidutinis dūmų susidarymas, neišskiriant šarminių medžiagų).

Tačiau šios savybės būdingos visai celiuliozės izoliacijai, o ar konkretus prekės ženklas atitiks bandymuose naudojamus etaloninius pavyzdžius, priklauso nuo gamintojo.

Bet kokiu atveju ekovata nelaikoma barjerine medžiaga, o jei ji nebus naudojama potencialiai pavojingose ​​vietose, net ir su sumažintu antipirenų kiekiu, ji išliks efektyviu šilumos izoliatoriumi.

Ekovatos privalumai yra ekologiškumas, nes gamyboje naudojami antiseptikai ir antipirenai laikomi sąlyginai saugiais. Tačiau mineralinės vatos gamintojai taip pat teigia, kad jų gaminiai yra draugiški aplinkai, taip pat pasitiki sanitarinių standartų laikymusi. Siūlių nebuvimas, taigi ir šalčio tilteliai, pateikiami kaip dar vienas pliusas, kompensuojamas masės susitraukimu eksploatacijos metu. Jei klojant nebuvo atsižvelgta į šią medžiagos savybę (20 %), atsiras tilteliai, tik kitoje vietoje. Tačiau tai gana lengvai įperkama izoliacija, pasižyminti geromis fizinėmis ir eksploatacinėmis savybėmis, kurią daugelis renkasi daugiausia dėl priimtinos kainos.

Ekovatos panaudojimo sritis ir būdai
Ekovata naudojama tiek pramoninių, tiek visuomeninių objektų, privačių namų šiltinimui ir garso izoliacijai – perdangose, pertvarose, atitvarinėse konstrukcijose ir stogų sistemose. Tai viena populiariausių medžiagų karkasinių namų statyboje Skandinavijoje. Mūsų šalyje ji nėra taip paplitusi, tačiau daugelis savarankiškai dirbančių meistrų renkasi ekovatą kaip izoliaciją.

Yra du pagrindiniai diegimo būdai:

sausas;
šlapias.

Pirmuoju variantu puri masė pilama į ertmę arba išpučiama specialiu agregatu ar savadarbiu prietaisu.

Antruoju atveju, masė sudrėkinama vandeniu arba lipniu tirpalu ir specialia įranga užtepama ant konstrukcijos.

Grindų apšiltinimui dažniausiai naudojamas užpildymo metodas, ekovata tolygiai paskirstoma tarp sijų, sutankinama iki 35-45 kg/m³. Jis taip pat naudojamas sienoms užpildyti karkasinio namo konstrukcijoje arba mūre, tačiau šiek tiek rečiau, nes net ir sutankinant sunku pasiekti norimą 60-65 kg/m³ tankį.

Ekovata dažnai pučiama į sienas ir pasvirusias plokštumas naudojant specializuotą įrangą arba savadarbius įrenginius, kurių pagrindą sudaro sodo dulkių siurbliai. Kartu su sluoksnio tankinimu gaunamas pakankamo tankio sluoksnis be susitraukimo ir šalčio tiltelių susidarymo pavojaus. Drėgnas metodas yra paklausus dideliems kiekiams, kai užpildymas ar pūtimas pareikalaus per daug pastangų ir laiko. Kalbant apie konkretaus metodo efektyvumą, tai labai priklauso nuo atlikėjų įgūdžių ir technologijų laikymosi.

Apie namų šiltinimą biria vata skaitykite Witas.lt