UEFA dėmesys močiučių futbolui Vilkaviškio rajone

Amžius – ne kliūtis šešiasdešimtmetei Ramutei Kartavičienei. Ji subūrė močiučių futbolo komandą, ir labai didžiuojasi, kad sportas jungia tris jos šeimos kartas.

Kas mėnesį vykdydama #EqualGame (angl. – žaidimas lygus visiems) kampaniją Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) skiria dėmesį vienam iš savo 55 federacijų narių žaidėjų. Juo tampa asmuo, demonstruojantis, kaip futbolas skatina įtraukimą, prieinamumą ir įvairovę; jo arba jos istorija rodo, kad neįgalumas, religija, lytis, etninė ir socialinė kilmė nėra kliūtis žaisti ir mėgautis futbolu.

„Futbolo kamuolys apvalus, bet jis gali daug.“ Tai paprasti, tačiau veiksmingi Ramutės Kartavičienės, šešiasdešimtmetės močiutės iš Marijampolės, kurios šeimą suvienijo futbolas, žodžiai.

„Futbolas tikrai galingas dalykas. Mūsų šeimoje jis jungia net tris kartas: anūkus, vaikus ir močiutę – sako ji. – Mums patinka kartu paspardyti kamuolį, tapome vieninga šeima.“

Ramutė – įgimta lyderė, futbolą pradėjusi žaisti paskatinta anūkų. Sportas vaidina svarbų vaidmenį šeimos gyvenime. Jo vedina moteris subūrė močiučių futbolo komandą ir nuolat susirenka sportuoti Keturvalakių mokykloje, mažame miestelyje Vilkaviškio rajone (apie 12 km nuo Marijampolės).

Pradėti buvo nesunku. „Mes norėjome žaisti futbolą ir tai darėme, – paaiškina Ramutė. – Kai atvykome pirmą kartą, vienas treneris paklausė: „Ką čia darote? Jūs juk moterys.“ Bet Ramutė, kuri prieš išeidama į pensiją daugiau nei 29 metus dirbo policijos pareigūne, nesiruošė taip lengvai pasiduoti.

Tuomet kitas treneris, iniciatyvus marijampolietis Martynas Karpavičius davė Ramutei mintį suburti močiučių komandą. „Tai nebuvo sunku – aš subūriau komandą, –  prisimena ji, ir priduria, kad miestelyje greitai rado keturis žmones, kurie norėjo žaisti. – Žaidėme, o prie mūsų komandos jungėsi vis daugiau ir daugiau žmonių.“

Ramutė žaidžia labai aistringai ir visada yra pasirengusi tobulinti savo įgūdžius. Ji tiki, kad „vis daugiau ir daugiau močiučių nori žaisti futbolą.“ Į norinčius žaisti ji kreipiasi paprastai: „Ateikite ir prisijunkite prie mūsų. Sukurkite savo komandą ir susitiksime futbolo aikštėje.“

Jos noras parodyti, kaip futbolas gali būti gėrio jėga ir daryti teigiamą įtaką gyvenimui, sutampa su UEFA prezidento Aleksanderio Čeferino įsitikinimu, kad futbolui nesvarbūs skirtumai – jis suteikia priežastį svajoti tiek jauniems, tiek seniems.

„Mūsų nauja #EqualGame kampanija – tai puiki priemonė skleisti pagrindines įvairovės ir įtraukimo vertybes. Tai įrodo, kad futbolas yra žaidimas visiems, nepriklausomai nuo to, kas jie, kuo užsiima ir iš kur yra“, – sako A. Čeferinas.

Net kai nežaidžia Ramutė kartu su šeima eina žiūrėti futbolo rungtynių – jos mieste žaidžia Lietuvos čempionė Marijampolės „Sūduva“ – nors kartais emocijos būna sunkiai valdomos. „Mes žiūrime futbolą entuziastingai, emocingai, –  sako ji. – Jei kas nors įmuša įvartį ar nepasinaudoja proga, tuomet liejasi emocijos.“

Ramutės meilė futbolui gili. Ji nuo pat vaikystės turėjo ryšį su šiuo sportu ir nuolat spardė kamuolį su dukra. Tačiau dažniausiai darbas neleido išbėgti į aikštelę tiek, kiek būtų norėjusi.

„Futbolu vėl susidomėjau dėl savo anūkų“, – atskleidžia ji. Ramutei patinka reguliariai žaisti su anūkais ir, anot jos, svarbu išmokyti juos turėti „stiprius elgesio pavyzdžius”, o susidūrus su gyvenimo sunkumais – „ieškoti sprendimų, o ne pasiduoti”.

„Manau, kad būti stipria moterimi yra puiku, – svarsto Ramutė. – Dukra sekė mano pavyzdžiu nuo vaikystės ir taip išmoko būti stipri. Anūkai didžiuojasi manimi ir taip pat seka mano pavyzdžiu.“ Nors Ramutė žino, kaip valdyti situaciją, taip pat ji žino, kada reikia atsitraukti.

„Mūsų šeimoje visos moterys stiprios, turi stiprias asmenybes, – tęsia ji. – Žinoma, kartais mes nepritariame viena kitos nuomonei. Būna sunku, nes turime stiprias nuomones, ypač mano dukra ir aš, bet mes gerbiame viena kitos asmenybes ir nuomonę, taigi, randame sprendimus, tinkančius visiems“.

„Moterų futbolas turi didelį potencialą ir mes stengiamės pakeisti požiūrį į jį, – sako UEFA moterų futbolo ambasadorė Nadine Kessler. – Ar jūs žaidžiate UEFA Europos čempionato finale, ar parke su draugais, futbolas gali jums duoti daug teigiamų dalykų ir aš labai džiaugiuosi, kad Ramutė turi tokią nuostabią įtaką ne tik savo anūkams, bet ir savo amžiaus moterims.“

Žaidimas taip pat padėjo Ramutei užpildyti jos gyvenime atsiradusią tuštumą, susidariusią po vyro mirties prieš keletą metų. Nors turėjo inžinierės išsilavinimą, kadaise ji nusekė paskui savo vyrą į policijos pajėgas, kur išdirbo beveik tris dešimtmečius. „Kai praradau vyrą, tai buvo didelis sukrėtimas visai šeimai, – prisimena ji. – Po netekties turėjau būti stipri. Žinoma, buvo sunku.“

Padedama aplinkinių, o ypač savo anūkų, Ramutė susitaikė su netektimi. „Žinoma, žmonės turi judėti į priekį gyvenime – ir futbolas užpildė tą tuštumą“, – pastebi ji, pabrėždama, kad dabar ji stebi sportą su „dar didesniu entuziazmu”. Ji taip pat džiaugiasi žaidžiant užmezgama bičiulyste: „Kai susitinkame žaisti, iš karto mūsų veiduose atsiranda šypsena.“

Ramutė tikrai rado savo futbolo kelią – ir ji skatina bet kokio amžiaus žmones irgi jo ieškoti. „Nepriklausomai nuo to, kokį tikslą iškėlėte sau, niekada jo nepamirškite“, – sako ji. – Judėkite pirmyn ir siekite to tikslo.“

Apie Ramutės istoriją sukurtas vaizdo klipas, kurį išvys futbolo mėgėjai visoje Europoje. Kuriant filmą Marijampolėje ir Keturvalakiuose vasarį kelias dienas lankėsi kūrybinė grupė iš Londono. Vaizdo klipe atsispindi Ramutės kasdienybė ir gyvenimas su dukra bei anūkėmis, močiučių futbolo rungtynės Keturvalakiuose, taip pat filmuota LFF Supertaurės rungtynėse tarp „Sūduvos“ ir Kauno „Stumbro“.

Dar daugiau tarptautinio dėmesio Marijampolės laukia už poros mėnesių. Gegužės 9-21 dienomis čia vyks Europos merginų (iki 17 metų) futbolo čempionatas.