Vanduo iš čiaupo: kuo jis pavojingas žmonių sveikatai?

Geriamasis vanduo turi didesnį poveikį sveikatai, nei daugelis žmonių supranta. Štai kodėl svarbu, kad jis būtų geros kokybės ir cheminės sudėties. Tačiau žmonės dažnai nepaiso rekomendacijų ir gėrimui bei maisto ruošimui naudoja neapdorotą vandentiekio vandenį. Kodėl toks sprendimas pavojingas sveikatai? Pažvelkime į tai straipsnyje.

Koks vanduo bėga iš čiaupo?

Šiuolaikiniai žmonės, įskaitant ggbet klientus, pakankamai dėmesio skiria savo sveikatai ir gerai supranta nuolat vartojamų produktų sudėtį. Tai taip pat taikoma vandeniui. Ne paslaptis, kad apgyvendintoms vietovėms tiekiant vandenį naudojami ištekliai iš paviršinių šaltinių, tokių kaip upės, ežerai ir rezervuarai. Jų kokybei įtaką daro trys pagrindiniai veiksniai:

1. Paviršinių vandens telkinių žydėjimo laikotarpis – per šį laikotarpį skystis išsiugdo specifinį kvapą ir jam nebūdingą skonį. Be to, vanduo tam tikru mastu keičia savo spalvą.

2. Potvyniai – jų metu rezervuarai užpildomi vandeniu iš grunto. Dėl šios priežasties pesticidų koncentracija gali labai padidėti.

3. Sezonas – pavyzdžiui, užsitęsusių liūčių laikotarpiais į šaltinius patenka gana daug cheminių komponentų iš įvairių įmonių, taip pat sąvartynų.

Be to, neturėtume pamiršti ir vamzdynų kokybės, kuri taip pat unikaliai veikia fizines ir chemines vandens savybes:

● į skystį dažnai patenka rūdžių ir apnašų dalelių;

● dėl užsitęsusios stagnacijos skystyje aktyviai dauginasi patogeniniai mikroorganizmai;

● net per nedidelius vamzdyno plyšius į vandenį prasiskverbia žmogaus sveikatai pavojingos cheminės medžiagos ir junginiai.

Dėl to vartotojai gauna vandens, kuris turi ne tik specifinį skonį ir kvapą, bet ir neigiamai veikia visą organizmą.

Cheminės sudėties ypatybės

Vienas iš pagrindinių paviršinio vandens skirtumų yra tas, kad jo sudėtyje nėra naudingų mikroelementų. Be to, prieš tiekiant į vandentiekį, jis iš anksto išvalomas specialiame vandens valymo įrenginyje. Dėl to vandenyje visiškai nėra magnio, kalcio ir fluoro – medžiagų, kurias žmogus tam tikru kiekiu gauna iš šio šaltinio.

Be prastos minėtų ir kitų mikrokomponentų sudėties, vandenyje dažnai pastebima pernelyg didelė geležies koncentracija. Todėl reguliarus jo vartojimas gali sukelti širdies ir virškinimo trakto ligų vystymąsi.

Nepamirškite apie didelį kiekį mangano, kurio taip pat dažnai yra vandentiekio vandenyje, pavojų sveikatai. Šis metalas gana greitai kaupiasi kepenyse ir kaulų audiniuose ir sukelia jų patologijų pasireiškimą. Be to, skystyje daugelyje regionų yra amonio, kuris sukelia virškinimo trakto problemų. Jame taip pat gali būti chloro, kuris provokuoja įvairių organų vėžio vystymąsi.

Daugelio tyrimų duomenimis, kartu su šios kokybės vandeniu, per 50 gyvenimo metų žmogus suvartoja:

● 16 kg chloridų;

● 2 kg nitratų;

● 24 g aliuminio;

● 15 g geležies.

Žinoma, tai yra apytiksliai skaičiai. Tačiau net jei jų bus žymiai mažiau, žmogus vis tiek bus neigiamai paveiktas ir atitinkamai susidurs su sveikatos problemomis.

Vandens kokybės rodikliai ir problemų sprendimas

Vertinant geriamojo vandens kokybę, taip pat ir vandens, gaunamo iš čiaupo, naudojami skirtingi kriterijai. Tačiau pagrindiniai ir svarbiausi iš jų yra šie rodikliai:

1. Organoleptiniai kriterijai – spalva, kvapas ir skonis.

2. Toksikologiniai parametrai – tiksli cheminė sudėtis, kurią galima nustatyti tik specializuotoje laboratorijoje.

3. Epidemiologiniai kriterijai – įvairių bakterijų ir mikroorganizmų buvimas vandenyje.

Bandant išspręsti žemos kokybės geriamojo vandens iš centrinio vandentiekio problemą, reikia atsiminti, kad nėra veiksmingo būdo visiškai išvalyti skystį. Tačiau galite pabandyti ištaisyti situaciją naudodami specialų trijų pakopų filtrą. Šis prietaisas leidžia ne tik atsikratyti pavojingų mikroelementų ir mikroorganizmų, bet ir praturtinti skystį naudingais komponentais.