Vėžio kronika: Kas vertingas populiacijai?

– Kaip toks priėjimas atsispindėtų vėžio gydymo metoduose?

Nuo 1930 vėžį gydo priešingos lyties hormonais. Kai ieško kokio nors vaisto, tai veikia empiriškai – bando priemones, net migdomuosius, o gal padės. Kai ieškojo vaistų nuo krūties vėžio, aptiko, kad vyriški lytiniai hormonai padeda. Nereikėjo ypatingo proto, kad suvokti: jeigu moters vėžys gydomas vyriškais hormonais, tai ar ne verta pabandyti atvirkščiai. Bet kas įdomu, jeigu gydytojas perdozuoja hormonų arba gydymo laiką, tai vyrams pradingsta prostatos vėžys, bet atsiranda krūties vėžys. Reiškia šios dvi rūšys susiję, ir yra to paties vėžio du poliai. Tada galima prognozuoti: kada populiacijoje vystosi prostatos vėžys (arba moterims – gimdos vėžys), turėtų mažėti krūties vėžio susirgimai, ir atvirkščiai. Kad tuo įsitikinti, man pakako vienos knygos – 1970 m. vėžio statistika Tarybų Sąjungoje ir JAV. Ten figūruojantys skaičiai pilnai patvirtino mano hipotezę.

Kas liečia vėžį tarp reproduktyvaus amžiaus žmonių, jis išsirenka tingius sekse. O ką jis pasirenka kitose amžiaus grupėse?

Kai sakydavo, jog tinginys mirė nesulaukęs gilios senatvės, tai buvo ne propaganda, o tiesa. Mokslinėje literatūroje tokia patirtis yra aprašyta. Grupę žiurkių per pradraskytas uodegas užkėtinėjo vėžiu. Po to jas padalino į du pogrupius. Gyvūnus vienodai maitino ir girdė, bet vienos visą laiką ilsėjosi, o kitos suko ratą. Tinginės žūdavo, o aktyvios išgyvendavo. Jeigu tu jau nebegali atlikti dauginimosi funkcijos, bet vis dar esi aktyvus, tu esi vertingesnis populiacijai.

Kuo vadovaujasi vėžys, puldamas populiacijai pačią vertingiausią – vaikų – grupę?

Vaikų vėžio – kitos šaknys. JAV piktybiniu laikomas tik epitelio vėžys. Epitelio audinys – pats seniausias, bet kai tik atsirado šis audinys, t.y. ląstelės apvalkalas, čia pat atsirado ir epitelio audinio vėžys.  Vaikų vėžinių susirgimų spektre epitelinis vėžys sudaro nuo 0 iki 2.5%, o suaugusiųjų vėžio spektre – 95%. Vaikų vėžys dažniausiai susijęs su genetiniais defektais. Vaikų vėžio tikslas yra neleisti vaikams su genetiškais defektais lytiškai subręsti. Pavyzdžiui, vaikai daunai dažniau serga leukemija.

Kai medicina gydo vyrus moteriškais hormonais, o moteris – vyriškais, tai turėtų būti pražūtinga labiau moteriškiems vyrams ir labiau vyriškoms moterims. Toks gydymas yra pražūtingas kraštutiniams tipams.

Gydymo neefektyvumą gydytojai aiškina rezistenciniu vėžiu.

Bet tai ne vėžys neatitinka gydymo metodų, o pacientas. Gydymą reikia suprasti diametraliai. Paskaitykite apie pašalinius daugumos vaistų nuo vėžio poveikius: ta pati medžiaga skirtingiems pacientams iššaukia skirtingas reakcijas. Vieniems – diarėją, kitiems – užkietėjimą; vieniems dingsta apetitas, kitiems sukyla; mieguistumas ir nemiga… Tai patvirtina mano hipotezė. Jeigu atsižvelgti mano į hipotezę, mirtingumą nuo šio vėžio galima sumažinti dukart.

Aš galiu sau tik leisti prašyti gydytojų apie tai pagalvoti: ar galima gydyti visus vienu hormonu ir ar reikalingas diferencijuotas priėjimas. Kad nustatyti paciento dalinę lytį, pakanka kraujo analizės.

Mes suprantame, kad gydytojai ir profesoriai stos piestu prieš šitą mokslininko traktuotę, bet mums atrodo, kad ieškant naujų priėjimų gydant vėžį, nereikia moti ranka į nestandartinius požiūrius. Vigenui Geodakenui pagrindinis jo veiklos motyvas yra ne ambicijos, ne savireklamos troškimas, o Pasaulinės sveikatos organizacijos statistika: milijonas mirčių į metus, turinčių tendenciją daugėti.

http://www.inauka.ru/