Virtuali meilė

Jūs susipažinote internete? Jūs nuoširdūs vienas su kitu? Jums gera dviese? Tu bandai įsivaizduoti jos/jo šypseną? Tavo širdis ima smarkiai plakti, kai pamatai pažįstamą slapyvardį monitoriaus ekrane?
Sveikinu! Tu įsimylėjai. Tai virtuali meilė.

Virtualios meilės pojūčiai yra tokie pat kaip ir tikros meilės.
Toks pat švelnumas, begalinis ilgesys, pavydas, barniai ir susitaikymai.

Kartais virtualūs pojūčiai yra daug realesni ir malonesni, nes tarp jų viduje vystosi stiprus asmenybių kontaktas, vienas kito supratimas, kurio taip trūksta bendraujant realiai.

Du pašnekovai, kartais vienas apie kitą žino daug daugiau, nei sutuoktiniai, gyvenantys kartu dešimtys metų. Tai daug ką pasako ar ne?

Jeigu tu moki nuosekliai dėstyti savo mintis, kalbėti komplimentus, tu esi pageidaujamas ir norimas. Ir iš tikrųjų atsiras kokia tai kompiuterinė asmenybė, kuri atitiks tavo sapnuose esantį, ar įsivaizduojamą meilės objektą. Ir štai, internetiniam tinkle skraido meilės pojūčiai, meilės atodūsiai: ach… šiame tinkle išmuša karštis, džiūsta burna… tu atsakai tuo pačiu ir tas kitas jaučia tą patį. „Aš įkvėpiu tavo plaukų kvapą“, „aš ieškojau tavęs, visą gyvenimą, saule mana“, „man sukasi galva“… ir tai sakydamas gali net krapštyti nosį…

Kai kas rekomenduoja per daug nesižavėti virtualiu romanu, o susitikti ir išsiaiškinti. Gal būt tai tinka vieniems, tačiau netinka kitiems. Taip virtualūs romanai labai karšti, aistringi, beveik be stabdžių. Be to, mes visi turime savybę pagražinti tiek savo, tiek pašnekovo įvaizdį, duoti nesančias savybes. Ir gali būti, kai po mėnesio romantiško bendravimo, į pasimatymą ateis ne grožio karalienė, o kaprizinga mergiotė. Tai žiaurūs nusivylimai. O kas kaltas? O kalta tik jūsų vaizduotė.

Keli patarimai:

1. Iškart susitikite.
2. Neskubėkite susitikti. Nes jūs turite unikalią galimybę, būti įvertintam, ne pagal savo išorę, ne pagal banko sąskaitą, ne pagal automobilio markę. Internete vertę turi tik jūsų išsisakymai, svajonės, mintys ir idėjos. Reiškia visa tai, kas vadinama vidiniu žmogaus pasauliu. Jeigu jūs tą vidinį pasaulį turite, parodykite jį. Tegu pašnekovas mato ir įsimyli būtent jį, o ne jūsų profilį.

Iš čia išplaukia kitas – trečias patarimas: ne egzistuoja jokių patarimų, jokių taisyklių, nes gyvenime jūsų pasirinkimai ir yra jūsų laisvė, kuri duoda patirtį, ir ji, ta patirtis jums aiškiai parodys ką ir kaip, su kuo ir kada…

Bet štai kažkas ateina į internetą, neturėdamas tikslo sutikti tikrą meilę, tačiau norintis tiesiog flirtuoti. Deja, dažniausiai žmonės naudojasi pirmu patarimu, kad sužinoti pašnekovo adresą, telefoną ir iškarto eiti prie reikalo, susitikti. Jeigu pašnekovas sužino, kad tu gyveni ne tame pačiame mieste kur ir jis, tai flirtas iš kart atpuola, nes nėra galimybių susitikti.

Gal jūs galvojate, kad virtualios meilės trokšta tik laisvi žmonės, kurie pavargo nuo vienatvės ir yra nesuprasti? Ne. Kaip jūs manote, kuo užsiima pavyzdiniai vyrai savo darbuose, įmonėse, turintys prieigą prie interneto? Pažiūrėkite kartais, ką kartais barškina klaviatūra daugiavaikis tėvas… Ko tikisi vedę žmonės iš virtualios meilės? Ko jie ieško internete tokiu būdu? To paties ko ir visi kiti. Emocinio pasisotinimo, kurio jie negauna vedybinio gyvenimo rutinoje. Trumpiau tariant, virtuali išdavystė, faktiškai jiems suteikia, tokius pat emocinius pergyvenimus kaip ir tikra išdavystė.

Anglijoje ir Amerikoje tapo populiarūs skyrybų procesai, kur vienas iš sutuoktinių kaltina kitą, virtualia išdavyste. Psichologai teigia, kad daugelis žmonių, kurie turi virtualų romaną, jaučia kaltės jausmą, lygiai taip pat, kaip kad būtų išdavę realybėje. Iš tikrųjų taip ir yra. Jeigu jūs su tuo nesutinkate, jūs tiesiog vedęs donžuanas. Ir pagalvokite, ar jums tai būtų normalu, jeigu jūsų žmona, pačiuose švelniausiuose prisipažinimuose žavėtųsi svetimo vyro apatine plaukuota dalimi. Ir šitai išgirdus, ar neatsirastų pas jus jau ne virtualus noras tą plaukuotąją dalį, sugadinti realiai ir ne tik virtualiam meilužiui bet ir žmonai?

Išvada: internetas, nors ir virtualus, tačiau mums, žmonėms, realus. Ir tai vyksta todėl, kad mes nesame terminatoriai, ir niekada jais netapsim.
Baigiant, reikėtų duoti ir ketvirtą patarimą: „nepriimkite virtualaus romano taip giliai į širdį“… Mes lygtais suprantame, kad gyvenime praktiškai neapsirinkame, todėl ir mūsų nusivylimai gali būti stiprūs. Bet čia kažkas ne taip, kaip ir su visais kitais patarimais. Nes jau yra daug sutuoktinių porų, kurie susitiko, įsimylėjo ir sukūrė šeimas internete ir realybėje, ir vaikai pas juos gimė realūs, tikri. Jie verkia ir siusioja irgi natūraliai ir iš tikrųjų. Todėl nėra patarimų, nes pasaulyje yra visko.

Ir interneto tinkluose galima sutikti savo laimę. O jeigu jums neišėjo surasti virtualios meilės, nenusiminkite, pabelskite į kaimyno duris, paprašykite druskos ir pažiūrėkite į jo akis, savo, paraudusiomis nuo žiūrėjimo į monitorių akimis, galbūt jūs pajausite kokį tai tikrą jausmą.

www.sveikata.info