Žmogaus smegenų aromatizacija pramoniniu maistu

Kad išgauti braškės aromatą, reikia 350 skirtingų chemikalų, tik jų reikia labai mažo kiekio. O sudėtingi aromatai, tokie kaip kavos ar keptos mėsos, yra pagaminti iš maždaug tūkstančio chemikalų. Tai įsivaizduokite, kokie tai stiprūs nuodai. Vieno lašo paprikos skonio chemikalo užtenka, kad suteikti aromato 5 baseinams.

„Keptos bulvytės buvo beveik „šventos“ Rėjui Krokui, vienam iš Mcdonaldo įkūrėjų ir jų gaminimas jam buvo kaip religinis ritualas. Pradžioje mcdonalduose buvo kepamos paprastos, čia pat nuskustos, natūralios bulvės; vėliau, mažinant išlaidas ir tiekėjų skaičių, buvo pradėta naudoti šaldytas bulvytes. Šios nebrangios, greit pagaminamos bulvytės pakeitė amerikiečių požiūrį į maitinimąsi. 1960 m. jie suvartojo apie 81 paundą (1 paundas = 0.5 kg) natūralių keptų bulvių ir 4 paundus šaldytų, o 2000 m. net 30 paundų šaldytų. Šiandien Mcdonaldas yra didžiausias bulvių supirkėjas JAV.

Šių bulvių skonis buvo lemiamas veiksnys biznio sėkmei. O jų skonį nulėmė aliejus, kuriame jos kepamos. O tai buvo 7% medvilnės aliejaus ir 93% jaučio taukų mišinys. Jos buvo riebesnės ir už Mcdonaldo hamburgerius.

1990 m. jiems buvo pareikšti kaltinimai dėl per didelio cholesterolio kiekio. Ir Mcdonaldas buvo priverstas pereiti prie augalinio aliejaus. Kad išlaikyti unikalų bulvyčių skonį, prie ingridientų buvo pridėtas paslaptingas “natūralus skonio” stipriklis. Tai įtakojo, kad dabar visame greito maisto pramonės maiste yra atsiradę skonio stipriklių.

Paskaitykite jūsų perkamo maisto etiketes. Ir rasite užrašus „natūralus skonio stipriklis“ arba „dirbtinis skonio stipriklis“. Iš esmės tarp jų yra daugiau panašumų, nei skirtumų: abu yra žmonių pagaminti priedai.

Dažniausiai žmonės, pirmą kartą pirkdami kažkokį maisto gaminį, renkasi pagal išvaizdą arba pakuotę. Gaminio skonis nulemia, ar jie pirks tą maistą ateity. Dabar apie 90% pinigų, išleistų maistui, amerikiečiams išeina, perkant perdirbtą maistą.

Konservavimas, šaldymas ir dehidracija atima iš maisto jo skonį. Ir milžiniška industrija suklestėjo Amerikoje ir pasaulyje, kad tą maistą padaryti skanų. Be šios skonio industrijos greito maisto pramonė šiandien neegzistuotų.

Skonio pramonė yra labai užslaptinta, kad išsaugoti savo etiketės reputaciją. Greito maisto grandys norėtų, kad visuomenė manytų, kad maisto skonį jie perka čia pat gaminant restorano virtuvėje, o ne iš tolimų kitų firmų gamyklų. Iš tikrųjų vaizdas ir skonis maisto, kurį žmonės valgo yra apgaulingas – gražus tik jo dizainas.
Toje pačioje gamykloje yra gaminami kvapai buities priemonėms (skalbimo milteliams, šampūnams) ir skoniai maisto produkcijai ( čipsams, vaisvandeniams ir kt.).

„Natūralu“ ir „dirbtina“

Mokslininkai įrodė, kad žmogaus skonio pojūtis yra būdas atskirti valgomą nuo nuodingo. Liežuvis sugeba atskirti pagrindinius skonius: saldumą, rūgštumą, kartumą, sūrumą…Tačiau žmogaus uoslės sistema gali užfiksuoti tūkstančius skirtingų kvapų. Taigi kvapas kažkaip susijęs su atmintimi, gali sugrąžinti į vaikystę ir tai savotiškai nuramina. Greito maisto kompanijos tuo pasinaudoja. Vaikai į „makdonaldą“ yra priviliojami žaidimų aikštelėmis, dovanėlėmis ir skaniais patiekalais, prie kurių būtinai pridedamos bulvytės. Ir suaugusio žmogaus atmintyje jų kvapas sužadina „laimingos vaikystės“ prisiminimus.

19 a. viduryje, kai prasidėjo masinė perdirbto maisto gamyba, greito maisto kompanijos kreipėsi į Anglijos ir Prancūzijos kvepalų gamintojus, kad tie išrastų skonio priedus. Vokietijoje atsitiktinai išrastas metil – antranilatas, kuris skleidžia saldžių vynuogių kvapą. Ir šis chemikalas tapo pagrindiniu komponentu vynuogių skonio vaisvandeniuose, ypač „Kool – Aid“, kuris yra ypač populiarus Amerikoje. Po antro pasaulinio karo daugumą skonio – kvapo gamyklų iš Europos perkėlė į JAV, kad „viskas būtų po ranka“.

Dabar Amerikos skonio industrija per metus uždirba 1.4 mln. $. Kiekvienais metais Amerikoje atsiranda apytiksliai 10 tūkst. naujų perdirbto maisto produktų. Ir daugumoje jų yra dirbtino skonio papildų.

Kad išgauti braškės aromatą, reikia 350 skirtingų chemikalų, tik jų reikia labai mažo kiekio. O sudėtingi aromatai, tokie kaip kavos ar keptos mėsos, yra pagaminti iš maždaug tūkstančio chemikalų. Tai įsivaizduokite, kokie tai stiprūs nuodai. Vieno lašo paprikos skonio chemikalo užtenka, kad suteikti aromato 5 baseinams.

Kai skaitote produkto sudėtį, matote išvardintus ingridientus. Jie surašyti pagal proporcijas mažėjimo tvarka. Ir nors kvapas, įdėtas į gaminį, visada būna parašytas gale, tačiau atkreipkite dėmesį, koks tas kvapas stiprus, kad vilioja pirkti. Daugiausiai dirbtinio aromato turi vaisvandeniai. Kokakolos skonis, esantis skardinėje, gamintojams nekainuoja nė pusė cento. O spalvos naudojama dar mažiau, nei kvapo. Taigi žmonės apmoka gamintojams reklamos ir sandėliavimo išlaidas.

Spalva naudojama, kad perdirbtas maistas atrodytų šviežias ir patrauklus. Pažiūrėkime: maistui ir kosmetikai naudojami tie patys pigmentai! Pvz.: titanium dioxide suteikia ryškią baltą spalvą tiek saldainiams, glajui, tiek kosmetikai ir sienų dažams. Populiariuose greito maisto restoranuose cheminė spalva yra dedama į beveik visus gaminius, pradedant gėrimais, baigiant bandelėmis ir salotomis.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad maisto spalva nulemia, kaip yra suvokiamas skonis. Ryškios spalvos maistas atrodo skanesnis, nei „išblukęs“, net jei patiekalai yra identiško skonio. Tūkstančius metų žmonės pasitikėjo išvaizda, kad atskirti, kas yra valgoma. Pvz.: vaisiaus spalva pasako, ar jis sunokęs.

Mokslininkai atliko tokį eksperimentą: patalpoje buvo įjungtos spalvotos šviesos, prie kurių patiekalai atrodė įprastos spalvos. Eksperimento dalyviai mėgavosi valgiais šių šviesų fone. Staiga apšvietimas buvo pakeistas į normalų, įprastą. Ir žmonės pamatė, kad kepsniai buvo mėlyni, bulvytės – žalios spalvos. Daugumą dalyvių toks vaizdas supykino.

FDA (maisto ir vaistų administracija) nereikalauja, kad kompanijos atskleistų, kokius jos naudoja chemikalus skonio ir spalvos gamyboje. Svarbu, kad agentūra juos apskritai pripažintų kaip saugius. Tai leidžia kompanijoms išlaikyti formulių paslaptis. Tai taip pat užslepia faktą, kad skonio komponentai turi daugiau ingridientų, nei pats produktas, kuriam jie suteikia skonį.
Nors skoniai yra sukuriami iš daug skirtingų chemikalų, juose dažniausiai dominuoja vienas komponentas. Pvz.: truputį pakoregavus braškinių saldainių aromato formulę, gaunamas šviežios žolės ar net kūno kvapo saldainis.

Žmogus labiau linkęs rinktis produktą, kurio ingridientų sąraše bus nurodyta „natūralus skonis“. Tačiau panagrinėkime giliau tą „natūralumą“. Pamatysite, kad tiek natūralus, tiek nenatūralus aromatas yra tas pats chemikalas, tik išgautas skirtingais būdais. Pvz. : chemikalas amyl acetate yra naudojamas suteikti produktui banano skonį. Jį galima išgauti iš banano, naudojant tirpiklius. Arba (antras būdas) sumaišant actą su amyl alkoholiu ir pridedant sulfuric rūgštį kaip katalizatorių. Abiem būdais chemikalas yra to paties skonio ir kvapo. Ir abiem atvejais jis gaminamas toje pačioje gamykloje, kuri toli gražu neprimena Motinos Gamtos. Dar kas svarbu, kad nenatūralus skonis gamintojams žymiai pigiau atseina.

Išlavinta nosis ir poetiškas jautrumas

Mokslininkai, kurie kuria visus šiuos kvapus, yra vadinami „fleivoristais“. Jie baigę biologiją, organinę chemiją, psichologiją. Jų darbas – sukurti užsakovo pageidaujamą aromatą, kad privilioti vartotojus pirkti produkciją. Ir tai jie vadina – meno šaka. Fleivoristai suderina maisto skonį ir jo „tekstūrą“ burnoje: gaminys turi ne tik atitinkamai kvepėti, būti atitinkamos spalvos, bet ir burnoje turi būti jaučiamas atitinkamai suderinta maisto struktūra, kuri kuriama, naudojant riebalus, gumas, emulsiklius, krakmolus, stabilizatorius. Dauguma kompanijų naudoja aparatus, kuriais nustatomi įvairūs maisto pojūčiai burnoje: traškumas, sultingumas, kietumas ir t.t.

Vienas iš svarbiausių pasiekimų skonio gamyboje dabar vyksta biotechnologijos srityje. Sudėtingi skoniai yra gaminami naudojant enzimų reakcijas, fermentacijas, pelėsių, grybelines kultūras. FDA visus skonius, sukurtus pagal šiuos metodus – įskaitant tuos, kurie yra sintezuojami grybelių pagalba – laiko „natūraliais“ skoniais.

Macdonaldo korporacija pasinaudojo šiais pasiekimais, išimdama jaučio taukus iš savo bulvyčių gamybos. Kompanija neatskleidžia „natūralaus“ skonio, dedamo į bulvytes, tikros kilmės. Atsakydamas Vegetarų Žurnalui Macdonaldas patvirtino, kad bulvyčių skonis yra „gyvulinės kilmės“.

Vegetarai savo peticija kreipėsi į FDA (maisto ir vaistų administraciją), kad ant maisto pakuočių būtų parašyta, ar produktas turi natūralių skonio priedų. Šiuo metu vegetarams nėra kaip sužinoti, ar produktuose nėra maisto priedų, padarytų iš mėsos ar jūros gėrybių.

Vienas iš plačiausiai naudojamų spalvų priedų , kurio būvimas dažniausiai yra užslėptas po žodžiu „dažiklis“, sukelia alergines reakcijas jautriems žmonėms. Tai yra košenilio ekstraktas (taip pat žinomas kaip karminas ar karmino rūgštis), natūralus raudonos spalvos maisto dažiklis E 120, gaunamas iš Dactilopius coccus Costa vabzdžių patelių, kurios veisiamos Peru ir Kanarų salose. Jos maitinasi raudonomis kaktuso uogomis ir jų kūnai nusidažo raudonai. Jos renkamos, džiovinamos ir sumalamos. Iš 70 000 vabalų yra pagaminama apie pusė kilogramo karmino dažų, kuriais raudonai, ruožavai ar violetinei dažomi jogurtai (Dannon braškių jogurtas, parduodamas Lietuvoje), saldainiai, vaisiniai įdarai, vaisvandeniai ir kosmetika.

Korespondentas Erikas Shlosseris, nuvykęs į skonio testavimą, nerado maisto, o tik buteliukus su skysčiais. Testą vedantis fleivoristas liepė jam užsimerkti ir nusakyti, kokius kvapus užuodžia. Kambary pasklido šviežių vyšnių kvapas, paskui – juodų alyvuogių, po to kepto svogūno kvapas, vėliau – krevečių. Galiausiai Shlosseris užuodė čia pat kepamų hamburgerių kvapą. Kai atmerkė akis, jis palei savo nosį pamatė tik prikištą popierėlį, kuris buvo pamirkytas į buteliuką su dirbtinu hamburgerio kvapu. Visi kiti kvapai irgi buvo iš buteliukų.
Taigi, žmonėms teikiamo maisto aromatas (skonis, kvapas, spalva) dažniausiai yra ne iš natūros, o iš laboratorinių kolbų.
Išvertė Užkurytė,
Redagavo Juršys