Dvasinio Mokytojo patarimas vaikams
Įsivaizduokite, kad tarp delnų laikote meilę kaip mažą saulutę. Kai pajusite ją, nuneškite ir padėkite į jai atrastą vietą savo namuose. Tai bus jos vieta. Toje vietoje negalima pykti ,šaukti, neklausyti. Kaskart galima vis atnešti ir palikti toje vietoje tarp delnų užaugintą naują saulutę. Jei apima negeros mintys, liūdesys, kai nesiseka reikia eiti į meilės namus ir juose pabūti.
Meilė tarp delnų atsiranda iš iš širdies, nes būtent ten ir yra meilės namai. Ji gali išeiti ir sugrįžti kada panorėjusi. Tačiau kai žmogus pyksta, nekenčia, skaudina, meluoja, vagia jis uždaro meilės namo langus ir duris. Kuo ilgiau jis taip elgiasi, tuo stipriau užsidaro durys. Meilė uždaroma name kaip kalėjime. Ji neturi galimybės su niekuo matytis, su niekuo kalbėtis. Jai skauda ir liūdna. Kuo stipriau užrakinama meilė, tuo piktesnis ir nelaimingesnis darosi žmogus .Bet jam galima padėti. Reikia jam siūsti ir siūsti meilės saulutes. Meilės namo durys atsidarys neiškarto. Juk durų raktas pamestas ,o spyna užrūdijusi. Tačiau nereikia prarasti vilties, juk užrakintame name yra meilė ,siekianti ištrūkti ir šviesti. Taigi tereikia vis siūsti ir siūsti meilės saulutes, kol vieną dieną žmogus pabus ir pradės ieškoti užrakintų durų rakto. O raktą padės surasti paties žmogaus noras atrakinti duris.
Neskubėkite smerkti blogai besielgiančių žmonių .Jie tokie ,nes yra nelaimingi, o jų uždarytose širdyse kankinasi meilė. Tad geriau nusiųskite jai meilės saulutę.
Meilei vietą galima rasti ne tik savo namuose, bet ir mokykloje, klasėje, vaikų darželyje, treniruočių salėje.
Dalinkimės ir siųskime saulutes kaip mums patarė Mokytojai.