Maistas, imuninė sistema ir kokia gaminimo kaina?

Kiekviena atskira tokia molekulė, lyg gyvas sutvėrimas, o ląstelė lyg oazė, kurioje gyvena visos šios būtybės. O dabar pažiūrėkime ir iš šios pozicijos į organizmo teršimą šlakais – nereikalingu maistu.

Plėšrūnai ar imuninė sistema?

Žmogaus ląstelės gali būti vertinamos kaip atskiri organizmo gyventojai. Ląstelė, tai didžiulis organizmas, kuris susideda iš ribosomų, nukleotidų, chromosomų, daugybės organinių ir neorganinių molekulių. Kiekviena atskira tokia molekulė, lyg gyvas sutvėrimas, o ląstelė lyg oazė, kurioje gyvena visos šios būtybės. O dabar pažiūrėkime ir iš šios pozicijos į organizmo teršimą šlakais – nereikalingu maistu. Baltymai, riebalai, angliavandeniai, cukrus – visi jie dabar lyg atskiros būtybės ar augalai. Iš ekologijos pamokų, mums yra žinoma, kad jeigu biocenozės viduryje atsiranda koks nors perteklius, kokių tai būtybių, iš kart atsiranda plėšrūnas, kuris valgo tas būtybes. Jeigu priviso, prisidaugino kiškių, atbėgo vilkai, kad sumažintų jų kiekį. Jeigu priaugo žolės, atėjo žolėdžiai gyvūnai ir ją suvalgė. Jeigu prisidaugino vabzdžių, atskrido paukščiai ir suvalgė perteklių. Kiekviena gyvų sutvėrimų rūšis turi kitą rūšį, kuri valgo per didelį anos rūšies biomasės kiekį. Visiškai taip pat vyksta ir žmogaus organizme. Ląstelė tai biocenozė, organinės molekulės tai gyvūnai ir augmenyje, toje biocenozėje. Baltymai, riebalai ir angliavandeniai tai tie patys zuikiai, žolė, vabzdžiai kurių gali būti per daug ląstelėje. Bakterijos, virusai ir įvairių rūsių kirminai, tai plėšrūnai, kurie ateina, kad suvalgyti pasidauginusią biomasę. Virš šių plėšrūnų egzistuoja kiti plėšrūnai. Mes juos vadiname baltaisiais kraujo kūneliais arba organizmo imuninė sistema. Gripo virusai, vėjaraupių, pneumonijos ir netgi aids ar maro, ir net visi kiti virusai, tai tik plėšrūnai, kurie kartą pakliuvę į organizmą, randa jame sau daug maisto. Jie siaubingai dauginasi tik todėl, kad pakliūna į puikią savo gyvenimo terpę. Paskui juos pradeda daugintis kiti plėšrūnai – imuninės sistemos atstovai. Imuninė sistema, tai tikrai ne organizmo apsauga, apie kurią mums taip gražiai kalba medicina. Imuninė sistema, tai tiesiog gyvi sutvėrimai, kurie dauginasi ne „kovai“ su liga, o tik todėl, kad maisto jiems tapo daug. Imuninės sistemos maistas tai virusai ir bakterijos. Gamta nedalina organizmo gyventojų į blogiukus ir gėriukus. Toks dalinimas yra sugalvotas tik žmogaus. Jeigu žmogus užsikrėtė gripu, tai tik todėl, kad jo organizme buvo palankios sąlygos gripo dauginimuisi. Jeigu liautis kursti tokią terpę, tai gripas neateis, neužsikrėsi. Gamta nesukūrė nei vieno viruso ar bakterijos, kuris kenktu žmogui. Net AIDS ir maras, tai yra plėšrūnai ateinantys į organizmą, kad pavalgyti. Jeigu žmogaus organizme yra daug maisto tokiems plėšrūnams, jie siaubingai dauginasi ir organizmas gali net mirti. Jeigu maisto mažai, jie negali daugintis. Tokiu atveju organizme įvyksta gamtinis balansas. Tada ligos sukėlėjai, plėšrūnai ima valgyti neišnaudotą organizmo maistą. O juos suvalgo, imuninė sistema. Rezultate žmogus net nepastebi, kad jis užsikrėtęs „mirtina liga“. Ši teorija paprastai ir aiškiai paaiškina tą faktą, kad nuo maro ir AIDS žūną ne visi žmonės. Kodėl išgyvena? Tik todėl, kad organizme nebuvo maisto ligai. Išvada: jeigu nenorite susirgti virusinėm ar kitom užkrečiamomis ligomis, tiesiog pasitikėkite gamta. Valgykite tik jos produktus ir neterškite savo organizmo sugriautu, perdirbtu maistu.

Kam kalbėti apie ekologiją, jeigu būtent maisto pramonė ją ir teršia?

Reikia paminėti ir tai, kad nenatūralus, gamintas, perdirbtas maistas teršia ne tik žmogaus organizmą, bet ir pavojingai veikia biosferos organizmą. 1. Visa produkcija yra įvyniota į įpakavimą. Visi tie įpakavimai teršia, reikalauja didelių pinigų ir didina produktų kainas. Tuo tarpu gamta turi savo produktų įpakavimą – valgomą odelę, kurią išmetus, ji lengvai ir paprastai suyra ir nereikalauja jokių pastangų, tam, kad ją sunaikinti. 2. Maisto apdirbimas temperatūra, laikymas šaldytuve, gaminimas fabrikuose – tai didžiuliai energijos išeikvojimai. Kad gauti šią energiją iškertami miškai, kasama anglis, dirba atominiai reaktoriai. Rezultate, apdirbant maistą į atmosferą išmetama kenksmingos medžiagos, teršiamas vanduo. Gamtoje maistas nereikalauja jokio energijos eikvojimo, neteršia atmosferos ir neteršia vandens. 3. Pagaminus maistą, lieka nešvarus riebaluoti indai, kuriuos išplauti galima tik karštu vandeniu – vėl energijos eikvojimas. Naudojamos chemines plaunamas priemones, užteršiamas planetos vanduo. Gamtos produktas nuplaunamas tiesiog vandeniu. Net jeigu jūs jį norite valgyti šakute ir peiliu, kad juos nuplauti užtenka šalto vandens ir be chemijos. O dabar pagalvokite, maistas kuris šitaip ištepa indus – lygiai taip pat ištepa ir jūsų vidaus organus, visą organizmą. 4. Po valgio, kai valgote perdirbtą, nenatūralų, dirbtiną maistą – reikia būtinai valyti dantis. Kitaip jie labai serga, iš burnos eina bjaurus kvapas. Dantų pasta, nors ir nedideliu kiekiu, bet nuleista į kanalizaciją, teršia vandenis. O valyti reikia ne tik dantis ir burną. Burna, tai tik virškinamojo trakto pradžia. Pavalgius apdirbto maisto, reikia valyti visą virškinamąjį traktą. Gaila, kad specialių šepečių šiam tikslui dar nesugalvota. Bet užtai jau yra sugalvotos klizmos, skrandžio zondai ir t.t. nekalbant apie jau visokias badavimo sistemas, kurios be abejo yra universali organizmo valymo priemonė. Po gamtos maisto: dantų, burnos ar ko nors kito valyti – NEREIKIA! Medžiagos, kurios valo ir nukenksmina visus dantų ir burnos parazitus yra pačiame produkte, kurį jūs valgote. Gamtos produkte yra visos medžiagos jūsų virškinamojo trakto profilaktikai ir visose jo stadijose. Tikriausiai jūs suprantate, kodėl visas perdirbtas maistas vadinasi pavojingas. Pavojingumas žmogaus sveikatai ir planetos ekologijai. Ir tai dar ne viskas. Yra dar didesnis pavojus, bet apie tai vėliau. Andrei Pylipovič Vertė ir ruošė © www.sveikata666.lt