Ar sportas – sveika?

Sporto šakos, potencialiai rizikingos sveikatai ar gyvybei, neturi būti toleruojamos.

„Protingas“ sportas, juolab fizinis aktyvumas, siekiant geros savijautos, kai mankštinamasi reguliariai, adekvačiais krūviais ir atsižvelgiant į sveikatos būklę, padeda ilgai būti darbingiems ir sveikiems. Vis dėlto tiek medicinos, tiek kūno kultūros specialistams nerimą kelia galimos neigiamos aukštų sporto pasiekimų pasekmės bei rizika sveikatai. Kauno medicinos universiteto profesoriaus emerito Lietuvos Mokslų Akademijos akademiko Jurgio Brėdikio nuomone, prieš keletą dešimtmečių nemažai pasiekusio ir sunkiosios atletikos srityje, sporto šakos, potencialiai rizikingos sveikatai ar gyvybei, neturi būti toleruojamos.

Kiek kainuoja būti pirmuoju

Žmonijos istorijoje pasiekusieji aukščiausių rezultatų – nuo antikos („duonos ir žaidimų“) laikų iki šių dienų – įvairiai pagerbiami, vainikuojami ir apdovanojami. Tačiau ar ne per mažai kalbama apie traumas sporte, kurios, ypač profesionalų lygoje, gana dažnos? „Tiek varžybų dalyviams, tiek žiūrovams reikia adrenalino, kurio ir suteikia didžiulė fizinė bei emocinė įtampa. Bet yra pakankamai įrodymų, kad adrenalino koncentracijos padidėjimas ir simpatinės nervų sistemos dominavimas nėra nekenksmingas žmogaus organizmui – organuose gali susidaryti smulkių nekrozės židinėlių, kurie virsta randais.

Sportas tampa antihumanišku

Laikas susirūpinti šiuolaikiniu sportu dėl jo antihumaniškumo. Deja, net nauji mokslo atradimai jau panaudojami genetiniam dopingui, – pastebi prof. J.Brėdikis. – Genų dopingas gali pažeisti visą žmogaus genetinį aparatą ir formuoti naują fenotipą bei kūno sandaros, fizinių ir protinių gebėjimų bei elgesio pokyčius. Ilgalaikės genų modifikacijos gali tapti paveldimos.“
Sporto veteranų apklausos duomenimis nė vienas vyras sporto veteranas nesportavo kasdien, o visiškai nesportavo 23,7 proc. vyrų ir 16,1 proc. moterų, esama savo sveikatos būkle buvo patenkinti 43,4 proc. Baigus aktyviai sportuoti, pablogėjo 25,8 proc. vyrų ir 23,3 proc. moterų sveikata. Dėl anksčiau patirtų traumų turėjo gydytis 75,3 sportininkų ir 66,7 proc. sportininkių.
Yra garsių sportininkų, kurie gali didžiuotis garbingose kovose laimėtais medaliais bei prizais, beje, dabar dūlijančiais
lentynose, bet patys, neįgiję išsilavinimo bei specialybės, yra likę be darbo ir pajamų, dar blogiau – tapę alkoholikais.

Traumos: ne tik skausmas

Apie 90 kg sveriantis krepšininkas, pašokęs į vieno metro aukštį ir nusileisdamas ant grindų, išvysto dinaminę 1,25 tonos jėgą, ir tai didžiulis krūvis sąnariams, meniskams ir raiščiams.

Nors mokslininkai jau išmoko „užauginti“ sąnario kremzlę mėgintuvėlyje, bando transplantuoti kremzlinio audinio ląsteles, nors yra medikamentų, tačiau kremzlinio audinio regeneracinės galimybės labai ribotos, ir anksčiau ar vėliau išsivysto osteoartrozė. Dėl nuolat patiriamo neadekvataus krūvio stuburui, sausgyslėms bei sąnariams žinomus sportininkus, pasibaigus aktyviai jų karjerai, sutinkame reabilitacijos skyriuose.

Smūgio jėga ne visiškai užgęsta

Viena pavojingiausių sporto šakų, profesoriaus nuomone, yra boksas. Net ir nepatiriant nokauto, pavienių smūgių į galvą poveikis ilgainiui turi pasekmes. Ar gali nuo jo apsaugoti boksininko šalmas? Keista, tačiau, pradėjus naudoti šalmus, neatkreiptas dėmesys į smūgio mechanizmą: jėga, kuria smūgiuojama, tarkime, į žandikaulį, perduodama smegenims, ir jos tarsi bloškiamos pakaušio link, kur jas sustabdo kaulas. Negana to, ši smūgio jėga ne visiškai užgęsta, o, atsitrenkusi į šalmą, juda priešinga kryptimi, aiškino profesorius. Dėl smegenų sutrenkimų gali išsivystyti potrauminės encefalopatijos sindromas, bendroji ir lokali akinezija, amimija, astenija. Elektroencefalogramoje matyti difuzinė galvos smegenų žievės atrofija.

Idiopatinės kilmės staigios mirtys.

Dar dažnesni yra širdies sukrėtimai. Jie įvyksta dėl smūgių į krūtinę širdies plote. JAV Širdies komisijos registre nuo 1985–2001 m. registruoti 128 atvejai. Dažniausiai šią traumą patiria beisbolo, ledo ritulio žaidėjai. Pavyzdžiui, beisbolo kamuolys lekia apie 50 km/val. greičiu, smūgio jėga – 130–300 džaulių. Sportininkas staiga praranda sąmonę, išblykšta, ir per 5–10 min. miršta, nepaisant reanimacijos priemonių, – ji, kaip ir defibriliacija, neefektyvi.
2004 m. Lietuvoje staiga mirė trys krepšininkai (staigia vadinama mirtis varžybų metu ar vieną valandą po jų). Statistika rodo, kad sportuojant„savo malonumui“ staigios mirtys pasitaiko vienam iš 100 tūkst., o aktyviai sportuojant – dešimt kartų dažniau.

Straipsnio autorė Danguolė Andrijauskaitė

Reklama: sportas-sveikata