Cukrus rūgština organizmą. Jo yra beveik visuose maisto produktuose. Ir jis sudaro beveik 50 % angliavandenių, kuriuos žmogus gauna su maistu. Vienok cukraus perteklius iššaukia nuovargį ir išmuša iš „vėžių“ imuninę sistemą. Baltas cukrus stabdo žarnyno peristaltiką ir stipriai alina imuninę sistemą. Jis ardo dantų emalę, jis įtakoja intelektą. Jis silpnina smegenis ir žmogaus elgesys keičiasi. Jei šiandien kas nors cukrų pasistengtų platinti kaip visiškai naują produktą, tai jo niekada nebūtų leista naudoti kaip maistą. Tai stiprus nuodas ir jo vieta – vaistinėje. Ko daugiau valgoma saldumynų, tuo mažiau suvartojama natūralaus maisto. Ir nors atrodo, kad cukrus daro gyvenimą „saldesnį“, tačiau iš tikrųjų jis jį rūgština. Be to cukrus pastoviai naikina organizme vitaminą B1, naudodamas jį biocheminiuose procesuose. Netgi Federalinis teismas iškėlė nuosprendį, kuris susilaukė didelio visuomenės dėmesio, kad cukrus yra kenksmingas. Natūraliame cukranendrės cukruje yra didelis kiekis gyvybiškai svarbių mikroelementų, mineralų ir vitaminų. O baltame cukruje, kuris paleidžiamas į visuomenę, visa tai prarandama, nes cukrus yra rafinuojamas ir balinamas. Įprastas cukrus labai apkrauna skydliaukę, verčia ją gaminti insulino perteklių, kad vėl sumažinti cukraus kiekį kraujuje. O tas cukraus sumažėjimas iššaukia apetito padidėjimą. Ir žmogus per dažnai stveria kažką saldaus, tuo pačiu pakliūdamas į uždarą ratą. Jei žmogus, rinkdamasis maistą vadovausis tik savo skoniu, tuomet tai dažnai primins savižudybę „peiliu ir šakute“. Tačiau maisto produktus galima naudoti ir kaip sveikatos palaikymo priemonę. Jei bus vengiama produktų, kurie nepatinka arba nėra naudingi organizmui, tai galima palaikyti sveikatą, nes organizmas – patikimiausias maitinimosi ekspertas ir būtina įsiklausyti į jo patarimus.

Saldus nuodas

Vienas iš didžiausių paklydimų apie cukrų ( gaunamą iš cukrinių runkelių ir cukranendrių) yra tai, kad jis būtinas organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Svarbiausia cukraus vertybė yra tame, kad jis tiekia organizmui gliukozę, kuri yra pagrindinis energijos šaltinis, užtikrinantis vidaus organų, smegenų ir raumenų darbą. Nedidelė jos dalis keliauja papildyti kepenų glikogeno atsargas – tam tikro energetinio H3, kuriuo organizmas gali pasinaudoti „saldaus kuro“ stygiaus atveju. Kai sako, kad cukrus vaidina esminį vaidmenį augalų ir gyvūnų metabolizme, tai kalbama apie gliukozę. Tam tikras jos kiekis kraujuje (labai siauru diapazonu), yra būtina sąlyga, kad organizmas normaliai funkcionuotų. Bendras jos kiekis žmogaus organizme būtų 5 gramai (arbatinis šaukštelis be kaupo). Pati gamta yra numačiusi, kad žmogaus gautų reikalingus cukrus iš maisto, kai jis suvirškinamas. Tik tuo atveju gliukozės patekimo į organizmą procesas laiko skalėje yra išdėstytas taip, kad nepažeisti balanso. Tačiau kai vartojamas saldus maistas, situacija koordinaliai keičiasi, nes saldus maistas greitai skaidomas ir į kraują patenka smogiamoji cukrų dozė. Ir čia svarbiausiu organizmo uždaviniu tampa išlaikyti tą subtilų balansą kraujyje. Organizmo apsaugos sistemos ima veikti pilname disonanse santykyje su bendra organizmo biocheminių procesų harmonija (1 faktorius). Kadangi vartojamas cukrus (sacharozė C12 H22011) yra grynai cheminė produkcija, ir jo skaidymui bei toliau sekantiems metabolizmo procesams reikia įvairių enzimų, vitaminų, mineralų – visa tai imama iš organizmo sąnaudų ( faktorius 2). Patekęs į organizmą maistas turi palaikyti jo normalią gyvybinę veiklą pilnumoje. Todėl prilyginti žmogų automobiliui, į kurį pilamas kuras, dedant į jį bet ką, yra paprasčiausias neišmanymas. Apart to, kad yra iškreipiama normali organizmo biocheminių procesų eiga, keičiasi ir procesai virškinamajam trakte. Žmogaus žarnyno mikrofloros teisinga sudėtis yra būtina geros savijautos sąlyga, ir būtent saldus maistas įneša nepageidaujamų pakitimų į šią sudėtį (faktorius nr.3). Tyrimais nustatyta, kad cukrus du kartus prailgina maisto perėjimą per virškinamąjį (skrandžio – žarnyno) traktą, tuo palaikydamas fermentinių procesų skleidžiamą slogų poveikį (4 faktorius). Reklamose dažnai akcentuojama, kad cukrus yra natūralus ir gamtinis produktas, tuo klaidinant vartotojus. Kaip gi yra iš tikrųjų? *Runkelio ar cukranendrės sultys yra natūralus produktas, kurį galima vartoti kaip maistą. *Cukrus yra natūralus produktas, nes neturi savyje jokių sintetinių priemaišų. Tačiau jis netinkamas žmogaus mityboje! Tvirtą „ne“ galima sakyti, nes cukrus iš runkelio (cukranendrės) yra TIK DALIS pilno komplekso visumos, reikalingos, kad palaikyti normalų maistingųjų medžiagų funkcionavimą žmogaus organizme. O aukšta sacharozės koncentracija žmogaus organizmui turi naikinantį poveikį, kadangi jis nepritaikytas jos vartojimui. Paimkime tokį pavyzdį: oras taip pat natūralus ir gamtinis produktas, ir iš jo žmogus įkvepia tik gryną deguonį. Tačiau neįmanoma įsivaizduoti tokio reiškinio, kaip kvėpuoti grynu deguonimi, išskiriant jį iš bendros atmosferos dujų sudėties. Rytų išmintis sako, kad siela ir kūnas yra ne du atskiri, o viena neatskiriama substancija. Sveiko maitinimosi principų nepaisymas veda žmogų link įvairių negalavimų, įskaitant jo susilpnėjusį mąstymą bei pasikeitusį pasaulio suvokimą. Pernelyg saldus civilizacijos antspaudas ant žmonių metai iš metų tapo įprastas ir žmonės jo nebeatskiria. Bet jo reljefas vienareikšmiškai prasimuša tiems, kurie neturėjo tokio „malonumo“ savo racione. Dokumentaliai yra užfiksuotas didžiulis sveikatos būvio skirtumas tarp taip vadinamų „laukinių“ su jų paprastu maitinimusi ir „civilizuotų“ su juo rafinuotu maistu. Tyrimus pravedė Vestonas Praisas (1870- 1948). Jis tyrinėjo daugelio tautų ir genčių gyvenimą, kurių buitis ir tradicijos buvo izoliuoti nuo išorinio pasaulio. Sveiki dantys yra pirmas sveikatos liudininkas. Ir būtent tokius turi nežinantys cukraus „laukiniai“. ( Nutrition and Physical Degeneration. Santa Monica, CA: Price-Pottenger Nutritional Foundation, 1945.) <…> Žmogaus prigimtis neatsilaikė prieš sacharozę, nes panašų saldų skonį turi kitos svarbios jo organizmui medžiagos. Žmogaus narkotinė priklausomybė nuo jos (įrodyta tyrimais) kartu su didžiuliu biznio pelnu – visa tai apsprendė, kaip plačiai jinai pasklis po pasaulį ir kaip plačiai ji bus naudojama. Viljamas Daftis (1916 – 2002) savo darbe „Sugar Blues“ aprašo istorijas, kaip saldusis nuodas tapo nuosmukio priežastimi daugelio kultūrų. Jis prisimena, kaip 1965 m. susitiko japonų filosofą, praleidusį keletą savaičių Vietname. Ir tas jam pasakė:“ Jei jūs ruošiatės užkariauti Šiaurės Vietnamą, nusiųskite ten kaip amerikietišką labdarą cukraus, saldainių ir koka – kolos. Tai sunaikins juos greičiau, nei bombos.“ <…>Japonija iki 20a. pr., buvusi gan uždara šalimi, kruopščiai saugojo nuo pasaulio įtakos savo tradicijas ir kultūrą. V. Dafti pažymėjo, kad 1906m. cukranendrių plantacijų dydis viso buvo 45 tūkst. akrų (palyginimui ryžių buvo 7 mln. akrų) ir cukrus čia buvo vartojamas tik medicininiais tikslais. <…> Antroje 1929m. pusėje JAV buvo Didžioji Depresija. Šalyje buvo uždrausta alkoholinių gėrimų prekyba (1920 – 1933). Pagal visko, sumažėjus alkoholio vartojimui, ekonominiai rodikliai turėjo kilti. Bet atsitiko atvirkščiai. Pajutę alkoholio stygių, žmonės pradėjo pirkti saldžius gėrimus ir kitus saldumynus, ir daug didesnius kiekius. Ir tai paveikė jų bendrą savijautą. Nukentėjo ne tik ekonomika, bet pirmiausia – patys žmonės. Šiomis dienomis JAV suvartojamo cukraus kiekis – kaip ir visame pasaulyje – ne ką mažesnis. Negatyvūs žmonių sveikatos pokyčiai akivaizdūs ne tik fiziniame plane (diabetas, viršsvoris). Sutinkamai su kūno – intelekto vienovės principu, paliesta ir antroji dalis, kaip taikliai straipsnyje „Amerika bunka“ nurodo S. Džeikobi (laikraštyje The Washington Post. Sacharozės vartojimas maiste ( kaip ir kitų rafinuotų angliavandenių), yra tragiška žmonijos klaida. Tokio augalo, kaip Stevia saldumas yra daug saugesnis ir ji gali būti vartojama kaip alternatyva. Pavyzdžiui tekančios saulės šalyje šis augalas sudaro apie pusę kiekio visų vartojamų saldiklių. Vaikas su saldainiu rankoje – tai visos Žemės planetos tragedija ir skausmas. Iki šio momento! Nėra jokio pagrindo legaliai sacharozės (cukraus) gamybai ir vartojimui maiste. Nes tai yra atskiras dirbtinai sukurtas cheminis produktas (C 12H22011).

Paruošė © www.sveikata666.lt

1 atsakymas
  1. Jelena
    Jelena rašo:

    anksčiau cukranendrių cukrus buvo naudojamas kaip vaistai: pas japonus, italus…, o dabar jis pramonininkų paverstas maistu. Vaistai tapę maistu.Čia panašu, kaip tabletes ryti pietums, vakarienei….Mokslininkai teigia, kad besaikis balto cukraus vartojimas, skatina priklausomybę alkoholiui ir narkotikams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Komentuoti: Jelena Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *