Kada ir kaip kreiptis į psichologą?

Šio straipsnio poreikis atsirado natūraliai kilus daugybei klausimų ir diskusijų, kam apskritai reikalingi psichologai, ar visiems jų reikia, kaip išsirinkti specialistą, kodėl konsultacijos dažnai palieka nemalonų jausmą ir pan. Pabandysime pasiūlyti variantus, kada žmonės gali kreiptis į psichologą ir kaip tai padaryti teisingai.

Kada kreiptis į psichologą?

Pirmiausia norime pažymėti, kad parašysime būtent apie psichologinį konsultavimą, kuris skirtas sveikiems žmonėms, neturintiems klinikinių sutrikimų, tačiau patiriantiems kokių nors sunkumų kasdieniame gyvenime. Be to, drįstame išsakyti savo prielaidą, kad harmoningam žmogaus egzistavimui ir sąveikai su išoriniu pasauliu jam pirmiausia reikia ne psichologo, o Dievo. Bet kokie santykių su išoriniu pasauliu kūrimo būdai visada yra susiję su mūsų mintimis, jausmais ir veiksmais. Todėl kiekvienas iš mūsų privalo turėti kažkokią tvirtovę, dvasinį vadovą, kuris padėtų suvokti savo vidines atramas, o paskui sutvarkyti mintis, jausmus ir veiksmus. Taip matome dvasinį žmogaus atstatymą, per aukščiausias dvasines savo vidines atramas, ir kiekvienas jas turi.

Tačiau daugelis žmonių dėl įvairių priežasčių negali suvokti metafizinės būties pusės. Čia nekalbama apie gėrį ar blogą, tiesiog kiekvienas gyvena skirtingai, kiekvienas turi savo kelią, savo tobulėjimą ir kiekvienas turi teisę pasirinkti, kaip gyventi šį gyvenimą. Sunku teigti, kad tikintieji nesusiduria su psichologinėmis problemomis ar neatsiduria situacijose, kai vidinės atramos gali sudrebėti ar susilpnėti. Manau, kad tai pažįstama visiems, nepriklausomai nuo pasirinkto kelio. Būtent tokiais atvejais žmogui reikia psichologo. Svarbu suprasti, kad nereikia tiesiog būti „ant bangos“ ir dėl kiekvienos smulkmenos bėgti pas specialistus, sunkiausios gyvenimo situacijos yra laikini sunkumai, su kuriais žmonės susitvarkė ir susitvarkys patys. Vienintelis momentas, kai reikėtų pagalvoti apie kreiptis pagalbos į psichologą, yra tada, kai žmogus jaučia, kad visi jo vidiniai resursai išseko, yra pasimetęs, iškilusi problema tęsiasi labai ilgai, kartojasi ir gerokai pablogina jo gyvenimo kokybę. Labai paprasta – žmogus bandė daryti viską, kad išspręstų problemą, ir nieko neišėjo. Manau, kad tokiu atveju, norint neapnuodyti savo ir kitų gyvenimo arba jo visai nesugriauti, reikėtų kreiptis į specialistus. Problemų spektras gali būti labai įvairus, tačiau tikslingai jų ieškoti nereikia. Jei yra problema, ji tikrai pasireikš, neliks nepastebėta, trukdys gyventi – jos nepajusti neįmanoma. Štai keletas problemų, dėl kurių žmonės dažnai kreipiasi į psichologus:

• sunkios gyvenimo situacijos (artimų žmonių netektis, skyrybos, niekuo neišsiskiriančios ligos nustatymas)
• amžiaus krizės;
• nepasitenkinimas darbu
• emocinis perdegimas;
• nesutvarkytas asmeninis gyvenimas;
• savigarbos ir savivertės stoka;
• nemalonumai šeimoje (santykiai su vaikais, su sutuoktiniais);
• socialinės problemos (santykių su žmonėmis kūrimas)
• padidėjęs nerimas;
• baimės;
• depresija;
• moralinis ir fizinis išsekimas motinystės metu ir kt.

Taigi, konsultuojant pirmiausia siekiama padėti žmogui spręsti problemas, susijusias su profesiniais, asmeniniais ir tarpasmeniniais gyvenimo aspektais, o bet kurio konsultuojančio psichologo tikslas yra padėti žmogui suprasti, kas vyksta jo gyvenime, ir pagrįstai pasirinkti, ką išspręsti. ta problema ar kita problema.

Kaip kreipti į psichologą?

Ramiai ir pagal poreikį. Štai toks atsakymas. Ką reiškia ramiai? Pirma, jūs turite atsikratyti nereikalingo nerimo dėl to, kad psichologas yra žmogus, kuris tikrai ketina klajoti jūsų sieloje ir įsikurti proto salėse. Tai yra mitas. Tikras specialistas niekada neprivers žmogaus kalbėti apie tai, ko žmogus nenori ar nėra pasiruošęs pasakyti. Psichologas tik padeda žmogui pasirinkti ir veikti savo nuožiūra. Todėl prieš kreipiantis į specialistą reikia gerai apgalvoti, koks jūsų prašymas, kur nebegalite susitvarkyti patys, kodėl norite pasidalinti savo problema su profesionalu, ką norite gauti iš konsultavimo? Kuo aiškiau sau atsakysite į šiuos klausimus, tuo sėkmingesnė bus konsultacija ir dažnai atsakęs į šiuos klausimus žmogus supranta, kad šiame etape psichologo jam nereikia. Antra, prieš kabinant kitas etiketes visiems šiems „keistiems psichologams“, reikia žinoti, kad psichologas yra profesija, o ten, kur yra profesija, yra profesinė etika, kuri saugo ir specialisto reputaciją, ir žmogaus, kuris kreipėsi į jį. Taikomosios psichologijos socialinėje srityje institutas orientuojasi į svarbiausius etikos principus, kuriuos, mano nuomone, turėtų žinoti ne tik specialistai, bet ir klientai.

1. Pagarbos principas

Psichologas gerbia kliento orumą ir teises. Jis yra laisvas nuo išankstinių nusistatymų, prieš bet kokią diskriminaciją, tolerantiškas kliento pasaulėžiūrai ir gyvenimo būdui. Konsultantas išlaiko nešališkumą, visiškai ir besąlygiškai priima klientą, neprimeta jam savo vertybių ir įsitikinimų.

2. Konfidencialumo principas

Viskas, ką žmogus sako, lieka paslaptyje. Tačiau yra keletas išimčių, apie kurias pranešama prieš pradedant darbą, siekiant pasidalyti atsakomybę tarp konsultacijų proceso dalyvių. Išimtys:

• Kliento savižudybės rizika.
• Pranešti apie sunkų nusikaltimą.
• Žmogaus psichikos liga, dėl kurios jam reikia hospitalizuoti.
• Informacijos apie smurtą prieš nepilnamečius ar piktnaudžiavimą jais gavimas.
• Oficialus prokuratūros ar teismo prašymas patvirtinti kreipimosi faktą, arba pokalbio turinio paviešinimas.

Tokiais atvejais psichologas yra priverstas:

• Imtis priemonių apsaugoti potencialią auką ar klientą, jei jis sau kelia pavojų.
• Informuoti klientą ir nukentėjusįjį apie jo veiksmų pavojingumą, galimas pasekmes.
• Informuoti aukos/kliento artimuosius apie pavojų.
• Pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai, kas tapo žinoma.

Psichologas Vilniuje www.psichologas.org

Svarbu! Jei psichologas nori pasidalinti kliento atveju su vadovu arba paskelbti atvejo analizės istoriją, būtinas raštiškas kliento sutikimas. Nurodo, ką tiksliai ir kur žmogus leidžia apie save kalbėti. Jeigu konsultantas paskelbia ar kam nors pasakoja kliento istoriją be jo sutikimo, jis pažeidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymą. Jei istorijoje pavardės pakeičiamos, bet pagal kitus duomenis galima suprasti, apie ką kalbama, tai yra įstatymo pažeidimas.

3. Atsakomybės principas

Praktikuojančio psichologo profesinė etika remiasi principu „nedaryti žalos“. Jis atsakingas už terapijos metodų pasirinkimą, savo žodžius ir veiksmus. Konsultantas turėtų aiškiai pasakyti apie terapijos planą ir metodus, galimas rizikas, jei tokių yra.

Svarbu! Atsakomybės principas apima svarbią taisyklę „nesileisk į asmeninius santykius su klientais“. Tarp psichologo ir kliento gali būti tik profesiniai santykiai, o ne draugystė ar meilė. Asmeninio aspekto įtraukimas į verslo santykius sukelia neigiamų pasekmių.

4. Sąžiningumo principas

Psichologas yra atsakingas už informaciją, kurią suteikia klientams ar kolegoms. Įsitikina, kad ji nėra iškraipyta.

5. Kompetencijos principas

Norėdami dirbti psichologu, privalote turėti atitinkamą išsilavinimą ir jį patvirtinantį dokumentą. Pradėdamas dirbti su klientu, specialistas garantuoja, kad jis turi žinių ir įgūdžių dirbti su jo problemomis. Jei prieš darbą ar jo metu psichologas supranta, kad atvejis yra ne jo kompetencijos ribose, jis privalo atsisakyti kliento arba perduoti jį savo kolegai, kuris šiuo klausimu yra kompetentingesnis. Negaliu čia atsispirti ir pridurti, kad būtent tai ir išskiria profesionalą nuo mėgėjo (bet kurioje veiklos srityje), profesionalas visada blaiviai įvertina savo kompetencijos lygį, o mėgėjas griebia viską.

Taigi bet kurio psichologo darbo pagrindas yra etikos principai, kuriais jis visada remiasi, nepaisant to, kur, su kuo ir kokia kryptimi dirba. Žmogui, nusprendusiam kreiptis į psichologą, nėra blogai susipažinti su šiais principais, kad būtų galima įvertinti, kaip profesionaliai elgiasi specialistas. Svarbu suprasti, kad profesionalas visada suteikia žmogui teisę rinktis, apsispręsti, visada priima klientą kaip unikalų asmenį ir neturi teisės jam ką nors įteigti, manipuliuoti, spausti, o juo labiau už jį priimti kokius nors sprendimus.

Labai tikiuosi, kad straipsnis bus naudingas ir pridursiu, kad geras psichologas savo veiklą organizuos tik taip, kad paaiškintų žmonėms, kaip jie gali padėti sau išspręsti tam tikrus sunkumus savarankiškai, įveikti sunkumus nepapuldami į paniką ar neviltį , išmokti nebijoti priimti sprendimus, išsiugdyti reikiamus bendravimo su žmonėmis įgūdžius ir kt. Pagrindinė Sąžiningumo principo prasmė yra suteikti žmogui reikiamą produktyvią paramą sunkiu gyvenimo laikotarpiu, o ne padaryti jį priklausomą nuo psichologinio konsultavimo. Ištiesti ranką, jei reikia, ir paleist ją laiku, nesikėsinant į žmogaus nepriklausomybę ir laisvę.

Monikasliupiene.lt Koučingas Psichologas Vilniuje Psichologas online Psichologija