Kaip veikia organizmą pramoninis maistas

Daugybė maisto produktų parduotuvėse. Deja, nėra nei vieno produkto, kurį būtų sukūrusi gamta. Visi produktai – žmogaus rankų kūriniai. Maisto pramonės sukurti produktai.

Parduotuvės ir maisto gamyklos yra žmonių maitinimosi pasekmė, išsivysčiusi iš įsitikinimo, kad žmogus turi pats susikurti sau maistą, ir nepasitikėti gamta, o tik virėju. Žmonių požiūris taip transformavosi, kad jie jmano, jog gamtos produktai yra pusfabrikačiai.
Daugybė knygų prirašyta, kad virti produktai negerai organizmui. Daugybė mokslinių tyrimų atlikta, daugybė išvadų padaryta apie šį maisto apdirbimą. Maisto pramonė vystosi, žmonės vis labiau serga.

Absurdas vyksta kulinarijoje, konditerijoje, maisto gaminime, kur yra teigiama, kad po terminio apdorojimo maistas taps dar geresnis, sveikesnis, turės daugiau visko, nei tada, kai buvo gyvas. Morka, kaip ir bet koks kitas produktas, po terminio apdorojimo nebėra morka. Ji vadinasi kitaip. Gamtoje nėra tokio pavadinimo. Kad ir ką įkištumėte į karštį, į ugnį, jūs neteksite to daikto arba jį sugadinsite. Tai kaip gi galima pagerinti gamtos sukurtų kūrinių savybes ugnimi? Reikia pripažinti, kad ugnis turi labai svarbią reikšmę žmogaus gyvenime. Temperatūros pokyčiai vyksta ir pačioje morkoje, „mikro ugnis“ dega jos ląstelėse ir sintetina naudingas medžiagas, kad ji galėtų augti. Tai vadinamoji kuriamoji ugnis, kuri teikia gyvenimą visam pasauliui. Kūrybos procese visada egzistuoja „mikro ugnis“, taip pat egzistuoja ir kita – naikinanti ugnis: gaisrai, sprogimai ir mūsų maisto naikinimas. Nereikia painioti šių dviejų ugnies stichijų, kitaip sveikatos niekada neturėsime. Kalbant apie maistą pažiūrėkime, kas gi vyksta, kai mes tą maistą pjaustome, sūdome, marinuojame ir t.t. Kaip pavyzdį paimkime žmonių taip mėgstamą kūrinį – sriubą. Tai dirbtinis produktas. Deja, tokiu būdu gali gautis tik chaosas. Tačiau sriubą žmonės valgo ir tiki, kad tai sveika. Jeigu kažkas taiso gamtos produktus, tai jis turėtų gauti diplomą iš pačios gamtos: kaip pataisyti gamtos produktą taip, kad jis taptų geresnis, nei jį sukūrė gamta. Jeigu žmogus tokio diplomo neturi, tai gamta neatsako už jokius rezultatus, už tai, kas gali įvykti su žmogumi, perdirbus ir panaudojus jos produktus. Kai žmogus valgo apdirbtus produktus, jis rizikuoja viskuo. Nes niekas negali atsakyti, kas bus.

Pakalbėkime apie pavojus, kai mes vartojame apdirbtą maistą

Kai jūs apdirbate maistą, kepate, verdate, marinuojate ir kitaip, sugenda natūralių gamtos produktų mikroschema. Mikroelementai ir vitaminai išyra… gal ne visi. Kažkokia dalis „dirba“. Tai reiškia, kad maistas turi šiek tiek energijos. Tačiau toks maistas yra nekokybiškas ir tikrai ne ilgaamžiškas. Specialistai tikina, kad apdirbtas maistas:
a) pilnas riebalų, cukrų, baltymų, kalorijų;
b) turi didžiulį vitaminų trūkumą.

Baltymai, angliavandeniai ir kt. yra statybinė medžiaga. Vitaminai žaidžia sujungėjo rolę. Specialistai teigia, kad šiuolaikiniame maiste viso šito 5 kart daugiau, nei reiktų. O ką gi daryti žmogaus organizmui, jeigu viskas, kas patenka į skrandį, turi būti kur nors panaudota? Be abejo, kad organizmas ne viską yra pajėgus išmesti per šlapimą ir išmatas. Per didelį maisto kiekį organizmas priverstas kišti į savo „kampus“.

Peržiūrėkime, kas tai per „kampai“

Virškinimo traktas yra vienas iš tokių kampų, kuriame ilgą laiką renkamos nereikalingos statybinės medžiagos. Todėl matome „nėščius“ vyrus. Pats žmogus atrodo lyg ir liesas, vidutinių išmatavimų. Patalogoanatomai, skrosdami kūnus, paprastai atsako į šį klausimą: pilvai prikimšti maistinių atliekų. Dalis jų yra akmenys tulžyje, kepenyse, latakuose. Kita dalis išmatų masės, prilipusios prie storosios žarnos sienų. Tuo būdu žarnos anga pasidaro labai, labai siaurutė. Tokių žmonių visi virškinimo organai prikimšti šlamšto, kurio organizmas nebeturi jėgų pašalinti. Riebalai, tai kitas „kampas“, kuriuose yra sudedamas per didelis maisto kiekis. Rezultate – nutukę žmonės, kurie visą gyvenimą svajoja suliesėti, bet negali to padaryti tiesiog dėl neteisingos mitybos. Vidiniai skysčiai – kraujas ir limfa, tai dar vienas „kampas“, kur dedamas nereikalingas, nekokybiškas maistas. Cukrinis diabetas – liga, kai organizmas nebesugeba susitvarkyti su cukrumi kraujyje. Trombai, nepraeinamumai kraujagyslėse, tai yra taip pat rezultatas nereikalingo, nekokybiško maisto. Prasideda širdies kraujagyslių sistemos ligos, kurios veda į dar didesnį spektrą kitų ligų. Kai kapiliarai užsikiša ir nebeįstengia pernešti šviežią kraują kūno ląstelėms – prasideda ląstelių badas, kuris ir yra daugybės ligų priežastis. Ypatingai sunkiai tai vyksta smegenyse. Užkimšti bereikalingu krūviu, smegenyse esantys kraujo kapiliarai negali aprūpinti nervų ląstelių pilnaverčiu maitinimu. Rezultate – sklerozės, nerviniai sutrikimai ir visos kitos ligos, susijusios su smegenimis. Ląstelės – tai dar vienas „kampas“, kurį išnaudoja organizmas nereikalingo maisto sandėliavimui. Kai ląstelė yra prigrūsta nenatūralaus maisto, ji jaučia vitaminų badą. Tai jaučia ir žmogus. Ląstelės gyvenimas trumpėja, ji nebetenka savo funkcijų, o tai pirmas žingsnis į vėžio susirgimus. Kada ląstelė taip smarkiai užteršta šlakais, kad jau negali atlikti savo gamtinių funkcijų, tai ir yra vėžio ląstelė. Šios ligos neįmanoma pagydyti, nepakeitus maisto. Kai tik žmogus nustoja kimšti į organizmą perdirbtus produktus ir pradeda valgyti tik gamtos produktus, vėžio ląstelė sustoja, ji nebegauna jai reikalingo maisto ir miršta, užleisdama vietą sveikoms ląstelėms. Tai vyksta maitinantis tik nesugadintais gamtos produktais – termiškai neapdorotais

www.sveikata666.lt