Kas šeštam vilniečiui iki 17 metų amžiaus – regėjimo sutrikimai
Akys – mūsų didžiausias turtas, tačiau retas žmogus tinkamai jomis rūpinasi. Vis labiau įsivyraujant šiuolaikinėms technologijoms, vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu. Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, bendrasis sergamumas akių ligomis Vilniaus mieste yra didesnis lyginant su visos Lietuvos vidurkiu.
Nuo 2002 metų pastebimos mažėjančios sergamumo akių ligomis tendencijos Vilniuje, tuo tarpu bedrai Lietuvoje jos sparčiai didėja.
Nors bendrasis sergamumas akių ligomis sparčiai mažėja, tačiau tokios ligos kaip trumparegystė ar toliaregystė verčia sunerimti! Ypatingai šių ligų daugėja kūdikių, vaikų ir paauglių tarpe. 2008 metais kas šeštam Vilniaus miesto gyventojui iki 17 metų amžiaus buvo nustatyta trumparegystė arba toliaregystė. Daugiausia toliaregystės atvejų buvo nustatyta vaikams iki 3 metų amžiaus, tuo tarpu trumparegystės atvejų – 15 -17 metų amžiaus jaunuoliams.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai pastebi tendencijas, jog nuo 2002 metų akių ligos sudaro vis mažesnę dalį naujai užregistruojamų ligų atvejų bendrame visų ligų kontekste Vilniaus mieste (2002 metais akių ligos sudarė 24,23% visų naujai užregistruotų ligų atvejų, 2008 metais jų sumažėjo iki 18,67%).
2001 metais tūkstančiui 0 – 17 metų amžiaus Vilniaus gyventojų teko 48,07 toliaregystės atvejai, 2005 metais – 35,91 atvejai, 2008 metais – net 51,55 atvejų.
2001 metais tūkstančiui 0 – 17 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojų teko 42,02 trumparegystės atvejai, 2005 metais – 55,48 atvejai, 2008 metais – net 59,3 atvejo. Nuo 18 metų amžiaus trumparegystės atvejų skaičius tūkstančiui Vilniaus gyventojų sparčiai mažėja.
Kai kuriais atvejais trumparegystė gali būti įgimta (trumparegių tėvų vaikai dažnai taip pat turi tokią pačią refrakcijos ydą). Tačiau daugeliu atvejų trumparegystei išsivystyti nemažą įtaką turi per didelis krūvis akims: ilgas darbas ar žaidimas kompiuteriu, skaitymas gulint, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas, netinkamas darbo/mokymosi vietos apšvietimas ir kiti veiksniai. Kuo anksčiau prasideda trumparegystė, tuo labiau ji progresuoja, ypatingai paauglystėje, kai auga ir didėja akies obuolys. Dažniausiai progresuoti liga nustoja visiškai subrendus (18-20 metų).
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras rekomenduoja:
– rinktis įvairius maisto produktus, kuriuose būtų pakankamas vitaminų kiekis. Valgyti daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių, tokių kaip morkos ir nepamiršti mėlynių.
– Kompiuteriu ir televizoriumi naudotis ribotą laiką ir tik sėdint, taip pat neskaityti važiuojant ar gulint lovoje.
– Dirbant nuolat leisti akims pailsėti – pajutus nuovargį daryti 1-2 minučių pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį.
– Reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti.
Informaciją parengė:
Dovilė Jakubavičiūtė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė