Kraujo tyrimas – rodiklių paaiškinimas

Kraujas yra svarbiausias organizmo audinys, atliekanti reguliavimo, mitybos, šalinimo, kvėpavimo ir kitas funkcijas.

50% kraujo sidaro plazma. Tai daugiakomponentis skystis, kuriame yra mikroelementų, fermentų ir hormonų. Kiti 50% priklauso kraujo ląstelėms, kurių kiekviena atlieka savo unikalų vaidmenį.

Bet kokia liga – uždegiminio, onkologinio, autoimuninio ar metabolinio pobūdžio – atsispindi kokybinėje ir kiekybinėje kraujo sudėtyje. Todėl ligų diagnozė prasideda būtent nuo bendro kraujo tyrimo paskyrimo.

APIBRĖŽIMAS IR TIKSLAS
BKT (bendrasis kraujo tyrimas) – tai laboratorinės diagnostikos metodas organizmo būklei įvertinti ir patologijos šaltiniui nustatyti. Šią analizę gali paskirti bet kurios specialybės gydytojas. Kokiais atvejais skiriamas kraujo tyrimas:

Profilaktiškai atliekant medicinines apžiūras. Sveiko žmogaus kraujo sudėtis yra gana pastovi ir retai viršija normalią ribą. Kai kurios ligos ilgą laiką gali neturėti įtakos savijautai, o tada profilaktinis davimas bus vėlesnio patikrinimo priežastis.
Kai atsiranda pirmieji negalavimo simptomai. Analizė šiuo atveju gali leisti nustatyti ligos pobūdį, uždegimo intensyvumo laipsnį ar alerginę reakciją.
BKT gali būti pakartotinai paskirtas sekti ligos eigą po tam tikro laiko. Taip pat įvertinti terapijos efektyvumą.

KOKIE RODIKLIAI ĮTRAUKTI Į BKT

Bendrasis kraujo tyrimas apima šiuos rodiklius: eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, spalvos indeksas, hematokritas, retikulocitai, trombocitai, ESR.

Leukocitų formulė kai kuriose laboratorijose pasirašoma pagal nutylėjimą, kai kuriose būtina gydytojo pažyma. Tai apima šiuos rodiklius: eozinofilus, bazofilus, stabinius ir segmentuotus neutrofilus, limfocitus, monocitus.

Žemiau yra bendrojo kraujo tyrimo normų lentelė:

Rodiklis Laboratorijos žymėjimas Norma (moterys) Norma (vyrai) Matavimo vienetas
Eritrocitai RBC 3,8-4,5 4,4-5,0 1012/l
Hemoglobinas HGB 120-140 130-160 g/l
Leukocitai WBC 4,0-9,0 4,0-9,0 109/l
Spalvų indeksas 0,8-1,0 0,8-1,0
Hematokritas HCT 35-45 39-49 %
Retikulocitai RET 0,2-1,2 0,2-1,2 proc.
Trombocitai PLT 170,0-320,0 180,0-320,0 109/l
ESR ESR 2-15 1-10 mm/val
Leukocitų formulė:
Bazofilai BAS 0-1 0-1%
Eozinofilai EO 0,5-5 0,5-5%
mielocitai 0 0 %
Metamielocitai 0 0 %
Stab neutrofilai NEUT 1-6 1-6%
Segmentuoti neutrofilai NEUT 47-67 47-67 proc.
Limfocitai LYM 18-40 18-40 proc.
Monocitai MON 3-11 3-11%

Kai kuriais atvejais suaugusiųjų bendrojo kraujo tyrimo norma skiriasi nuo vaiko.

Pavyzdžiui, vaiko hemoglobino norma yra 110-145 g / l, leukocitai 5,0-12,0 109 / l, limfocitų kiekis gali būti 26-60%. Likę kraujo tyrimo parametrai atitinka suaugusiųjų referencines vertes.

BENDROSIOS KRAUJO ANALIZĖS AIŠKINIMAS

Žemiau pateikiami pagrindiniai kraujo tyrimo rodikliai, jų funkcijos organizme, nukrypimo didėjimo ar mažėjimo kryptimi priežastys.

Eritrocitai

Tai mažos elastingos ląstelės, kurių citoplazmoje yra hemoglobino. Dėl savo elastingumo jie lengvai pereina bet kokio skersmens indus. Jie gaminami kaulų čiulpuose, vienos ląstelės gyvybingumas siekia apie 3-4 mėnesius.

Raudonieji kraujo kūneliai atlieka tokią funkciją: perneša deguonį iš plaučių į visus žmogaus audinius ir organus, o grįždami iš audinių į plaučius – anglies dvideginį. Visa tai vyksta prijungiant dujas prie eritrocito hemoglobino.

Eritrocitų norma iššifruojant analizes yra vidutiniškai nuo 3,8 iki 5,0 1012 / l

Raudonųjų kraujo kūnelių padidėjimas bendrame kraujo tyrime galimas esant dehidratacijai dėl vėmimo ir viduriavimo, kraujo sistemos ligų (eritremijos, Wakez ligos), širdies ir kvėpavimo nepakankamumo.
Jų mažėjimas gali įvykti su kraujo netekimu, leukemija ir limfomomis, įgimtais kraujodaros defektais, hemolizine anemija, onkologinėmis ligomis, nepakankamu baltymų, geležies ir vitaminų suvartojimu.
Reikėtų prisiminti, kad raudonųjų kraujo kūnelių norma, kaip ir kiti rodikliai, įvairiose laboratorijose gali skirtis. Be to, neatmetama klaidų tikimybė. Todėl ribinis rezultatas ne visada rodo rimtą ligą.

HEMOGLOBINAS

Hemoglobinas yra geležies turintis baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Būtent jo dėka atliekama dujų mainų tarp plaučių audinio ir visų organizmo ląstelių funkcija. Hemoglobino kiekio nukrypimas nuo normos gali sukelti žmogaus blogą savijautą, silpnumą, greitą nuovargį. Taip yra dėl deguonies trūkumo organuose, įskaitant smegenis.

Normalus hemoglobino kiekis bendrame kraujo tyrime yra vidutiniškai 120-160 g / l, priklausomai nuo tiriamojo lyties ir amžiaus.

Hemoglobino kiekis gali padidėti dėl dehidratacijos dėl cukrinio diabeto, vėmimo ir viduriavimo, dėl širdies nepakankamumo, diuretikų perdozavimo, plaučių nepakankamumo, širdies ydų, kraujo ir šlapimo sistemos ligų.
Hemoglobino kiekio sumažėjimas bendrame kraujo tyrime galimas sergant įvairios kilmės anemija ir kitomis kraujo ligomis, netekus kraujo, vartojant nepakankamą baltymų, vitaminų, geležies kiekį.
leukocitų
Tai baltieji kraujo kūneliai, sintetinami kaulų čiulpuose. Jie atlieka svarbiausią apsauginę funkciją organizme, nukreiptą į svetimkūnius, infekcijas, svetimas baltymų molekules. Jie taip pat gali ištirpinti pažeistus kūno audinius, kurie yra viena iš uždegimo stadijų. Šių ląstelių gyvybingumas svyruoja nuo kelių valandų iki kelerių metų.

Leukocitų norma bendrame kraujo tyrime atitinka 4,0-9,0 109/l.

Leukocitų padidėjimas BKT galimas dėl fiziologinių klaidų (nėštumo, kraujo donorystės po valgio, didelio fizinio krūvio, po vakcinacijos), sisteminio ar vietinio pobūdžio uždegiminių procesų, didelių traumų ir nudegimų, aktyvių autoimuninių ligų, pooperaciniu laikotarpiu. laikotarpiu, sergant onkologinėmis ligomis, leukemija ir leukozėmis.
Jei, iššifruojant kraujo tyrimą, nustatomas leukocitų sumažėjimas, galimas virusinių infekcijų, sisteminių autoimuninių ligų, leukemijos, spindulinės ligos, hipovitaminozės buvimas. Citostatikų ir steroidų vartojimas taip pat gali turėti įtakos.

Spalvų indeksas

Spalvų indeksas (CPI) nustatomas skaičiavimo metodu naudojant specialią formulę. Tai rodo vidutinę hemoglobino baltymo (Hb) koncentraciją viename eritrocite.

Paprastai CPU yra 0,8–1,0, be matavimo vienetų.

Jo padidėjimas gali rodyti hiperchrominę anemiją (vitamino D trūkumą).
Sumažėti galima sergant geležies stokos anemija, pohemoragine anemija, leukemija ir limfomomis bei lėtinėmis organų ligomis.

HEMATOKRITAS

Tai rodiklis, atspindintis kraujo ląstelių (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) ir bendro kraujo tūrio santykį. Analizė atliekama centrifuguojant arba naudojant analizatorius.

Paprastai hematokritas yra vidutiniškai 35-50%.

Padidėjimas gali rodyti eritremiją, kvėpavimo nepakankamumą, širdies nepakankamumą, dehidrataciją dėl diabeto ir cukrinio diabeto insipidus, viduriavimą ir vėmimą.
Hematokrito sumažėjimą gali lemti anemija, eritrocitopenija, inkstų nepakankamumas, nėštumas (trečiasis trimestras).
retikulocitų
Tai eritrocitų pirmtakai, jų tarpinė forma. Jie atlieka dujų mainų, taip pat raudonųjų kraujo kūnelių, funkciją, tačiau mažiau efektyviai. Sveiko žmogaus retikulocitai, iššifruoti, sudaro 0,2-1,2% viso eritrocitų skaičiaus.

Jų gali padidėti po hemoraginio kraujodaros atkūrimo, persikėlus į kalnuotą vietovę ar gydant anemiją.
Bendrajame kraujo tyrime retikulocitų skaičius mažėja, kai pasireiškia retikulocitopenija (lėta hematopoezė kaulų čiulpuose, sukelianti anemiją).

TROMBOCITAI

Tai mažos, plokščios kraujo ląstelės, kurios yra bespalvės. Jie atlieka keletą svarbių funkcijų – dalyvauja kraujo krešėjimu, formuoja trombocitų trombą, reguliuoja kraujagyslių sienelės tonusą, maitina kapiliarus.

Bendrajame kraujo tyrime trombocitų skaičius siekia 180-320 109 / l.

Trombocitų padidėjimas iššifruojant analizę galimas atliekant splenektomiją (blužnies pašalinimą), lėtinių autoimuninių ligų paūmėjimą, įvairios kilmės anemiją, uždegiminius procesus, pooperaciniu laikotarpiu, trečiąjį nėštumo trimestrą, sergant onkologija, eritremija.
Sumažėjęs trombocitų skaičius pasireiškia sergant hemofilija, vaistų trombocitopenija, sistemine raudonąja vilklige, virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, aplazine anemija, Evanso sindromu, autoimunine trombocitopenine purpura, inkstų venų tromboze.

Eritrocitų nusėdimo greitis

Eritrocitų nusėdimo greitis yra rodiklis, apskaičiuojamas atliekant laboratorinį tyrimą. Veikiant antikoaguliantams, apskaičiuojamas eritrocitų nusėdimo laikas, kuris priklauso nuo plazmos baltymų sudėties.

Tai labai jautrus indikatorius, paprastai jis vidutiniškai svyruoja nuo 1 iki 15 mm per valandą.

Padidėja sergant fiziologinėmis sąlygomis (nėštumas, menstruacijos), sergant infekcinėmis ligomis, piktybiniais navikais, sisteminėmis autoimuninėmis ligomis, inkstų ligomis, pooperaciniu laikotarpiu, traumuojant ir nudegus.
Sumažėja esant astenoneurotiniam sindromui, sveikstant po infekcijos, kacheksija, ilgai vartojant gliukokortikoidus, sutrikus kraujo krešėjimui, esant aukštai gliukozės koncentracijai kraujyje, esant trauminiams galvos smegenų pažeidimams, vartojant NVNU, imunosupresantus, antibiotikus.

NEUTROFILIAI

Tai didžiausias leukocitų porūšis, kuris, priklausomai nuo ląstelių brandumo, skirstomas į tokias grupes – jaunus neutrofilus, stabinius ir segmentuotus.

Jie atlieka antimikrobinę funkciją, gali fagocituoti, dalyvauja uždegiminėje reakcijoje.

Kraujo tyrime neutrofilų norma yra 1-6%, segmentuotų 47-67%.

Neutrofilų padidėjimas iššifruojant kraujo tyrimą galimas esant tam tikroms fiziologinėmis sąlygomis (saulės ir temperatūros poveikis, stresas, skausmo sindromas ir kt.), sergant infekcijomis, kaulų čiulpų ligomis, onkologinėmis ligomis, vartojant tam tikrus vaistus, ketoacidoze, apsinuodijus nuodais ir alkoholiu, sergant parazitoze, alergija, hiperglikemija.
Sumažėja po chemoterapijos, ŽIV/AIDS, aplazinės anemijos, lėtinių infekcinių ligų, radiacijos poveikio, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo.

LIMFOCITAI

Tai taip pat yra leukocitų porūšis, pateikiamas T-limfocitų, B-limfocitų, K- ir NK-limfocitų pavidalu.

Visi jie dalyvauja įgytame imunitete, sintetina antikūnus, naikina ne tik svetimas, bet ir savas patologines ląsteles (onkologines).

Limfocitų norma dekoduojant BKT svyruoja tarp 18-40%.

Šis kraujo tyrimo rodiklis gali padidėti dėl virusinių infekcijų (mononukleozės, virusinio hepatito ir kt.), toksoplazmozės, kraujo ligų (lėtinės ir ūminės limfocitinės leukemijos, limfomos, leukemijos), su arsenu, apsinuodijus švinu, vartojant levodopą, narkotinius skausmą malšinančius vaistus.
Limfocitų mažėja sergant tuberkulioze, ŽIV, sergant kraujo ligomis (limfogranulomatoze, aplazine anemija), baigiant inkstų nepakankamumu, sergant onkologinėmis ligomis galutinėje stadijoje bei gydant radio ir chemoterapija, vartojant gliukokortikoidus.

MONOCITAI

Tai yra didžiausių leukocitų tipas, taip pat sintetinamas kaulų čiulpuose. Jie gali fagocituoti (absorbuoti) virusus, bakterijas, navikus ir parazitines ląsteles. Reguliuoja kraujodaros funkciją, dalyvauja kraujo krešėjimo procese.

Kraujo tyrimo norma monocitų kiekiui nustatyti yra 3-11%.

Monocitų padidėjimas dekoduojant rodo virusines, bakterines (tuberkuliozė, sifilis, bruceliozė), grybelines ir parazitines infekcijas, uždegimus regeneracijos stadijoje, sistemines autoimunines ligas (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas), leukemiją.
Monocitų kiekio sumažėjimas kraujo tyrime galimas esant pūlingiems-uždegiminiams procesams, aplastinei anemijai, pooperaciniu ar pogimdyminiu laikotarpiu, vartojant steroidus.

PASIRUOŠIMAS KRAUJO DAVIMUI

Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą, negalima valgyti, gerti arbatos ar kavos, rūkyti. Išvakarėse būtina atsisakyti alkoholio, riebaus maisto vartojimo. Kraujo paėmimas dažniausiai atliekama ryte, kraujas gali būti paimamas iš kapiliaro arba iš venos.

Pilnas kraujo tyrimas gali atspindėti ligą pačioje pradinėje stadijoje, tačiau tyrimas yra labai jautrus. Todėl, norint tinkamai diagnozuoti, prieš duodant kraują verta laikytis visų rekomendacijų.