Medaus žolė – gamtos cukrus. Auginkite ir valgykite

Žinios apie natūralios gamtos dovanas žmogui atsiduria prekeivių rankose. Biznieriai, ima gamtos maistą žmogui ir sunaikina jo gyvybę – padaro papildą; įteisina šį procesą, ir jau vis drąsiau kuria įstatymus, kurie draudžia žmogui auginti ir valgyti natūralius augalus. Pas mus Lietuvoje cukrus gaminamas iš cukrinių runkelių. Plius dar rafinuojamas, balinamas, kol pas žmones patenka kaip praktiškai nevalgomas cheminis produktas. Kituose kraštuose, pvz. Kuboje jis gaminamas iš cukranendrių. O dar yra trečias saldus augalas, mūsuose mažai kam žinomas. Tai stevija – natūrali alternatyva cheminiam cukrui, netoksiška (priešingybė baltajam cukrui!), tai – augalas, kurį galima augintis namuose, kaip kambarinę gėlę. Įmetus jos kelis lapelius į karštą vandenį, gaunama saldi, puiki, medumi kvepianti arbata. Stevijoje esantis steviozidas, kuris yra net 300 kartų saldesnis, negu įprastas cukrus, laikomas pačia saldžiausia natūralia medžiaga. Ir dar: stevija nedidina kraujyje gliukozės kiekio; neturi kalorijų ir yra išsigelbėjimas tiems, kas mėgsta saldžiai, bet nori išsaugoti figūrą; stiprina imunitetą, kraujagysles. Ji turtinga vitaminais ir mineralais. Iš džiovintų stevijos lapų galima daryti vandens ištrauką arba lapus tiesiog kavamale sumalti į miltelius. Arbatinis šaukštelis sumaltų stevijos lapų atstoja vieną stiklinę runkelių cukraus. Stevija nepraranda savo savybių ir karštoje arbatoje, ir kepiniuose.

Kodėl gi tos stevijos cukraus vis tik nėra mūsuose, nors Japonai jau senokai 50% saldumo imasi iš stevijos?

“Tas kas ragavo steviją, tas žino, kad tai nepaprastai saldus, tačiau nekoloringas augalas. Jis kilęs iš Paraguai. Šimtmečius naudojamas kaip saldiklis ar skonio stipriklis. Bet šis nekaltai atrodantis augalas tapo pagrindiniu intrigos tašku dėl JAV FDA (maisto ir vaistų administracijos) veiksmų. FDA su stevia elgėsi kaip su nelegaliu narkotiku. Pagal 1994m. išleistą Maisto papildų ir sveikos gyvensenos mokymo (DSHEA) aktą, stevija JAV gali būti legaliai parduodama TIK kaip maisto papildas. Net jei ji gali būti rasta daugelyje sveiko maisto parduotuvių įvairiuose pavidaluose, ir yra įdėta į gėrimus, arbatas ir kitus produktus (visi pažymėti kaip “maisto papildai”). Bet jis negali būti vadinamas “saldikliu”, net negali būti pavadintas “saldžiu”! Bet jei kas taip padarytų, pagal FDA tai būtų produkto falsifikacija ir jis turėtų būti konfiskuojamas.“ Visai kitokių išvadų 2006 m. priėjo Pasaulinė Sveikatos Apsaugos organizacija, kuri atliko įvairiapusiškus tyrimus, kuriuose dalyvavo ir žmonės ir gyvūnai. Tų tyrimų rezultatai parodė, kad sevija yra absoliučiai netoksiška, joje taip pat nerasta jokių kancerogenų.

Stevija Japonijoje

1931 m. Prancūzijoje du chemikai laboratoriniu būdu iš stevijos išskyrė dominuojantį komponentą, kuris suteikia jos lapams saldų skonį. Tai – baltas kristalinis ekstraktas – steviosidas. Tačiau jis nebuvo kažkaip ypatingai panaudotas. 1960 m. Japonijoje buvo paplitęs judėjimas prieš chemizuotą maistą. Ir jie greitai pritaikė steviją kaip cukraus ir sintetinių saldiklių alternatyvą. Oficialiai šalies maisto pramonėje stevija pasirodė 1970 m. Ir per 18 metų stevija jau užėmė 41% Japonijos „saldžiosios“ rinkos: jos dedama į ledus, duoną, saldainius, vaisvandenius ir kt. Japonijoje buvo atlikti moksliniai tyrimai, įrodantys, kad stevija yra saugu vartoti.

Cukrus – tik turistams

Japonai sunaudoja 90% pasaulinio stevijos derliaus. Cukrus – tik turistams. 1997m. Japonijoje stevijos sunaudota 1700 tonų ir neužfiksuotas joks pašalinis stevijos poveikis. Stevija išplitusi ir naudojama Vokietijoje, Malaizijoje, Kinijoje, Izraelyje, Pietų Korėjoje. Tačiau JAV atkakliai ir sąmoningai laikosi pozicijų, kad stevija yra „abejotino nepavojingumo augalas“ ir gali būti naudojama tik kaip maisto papildas… biznyje. Ir tie papildai, kaip cukraus pakaitalas – visoje pasaulinėje rinkoje parduodamas aukštomis kainomis. O tai joks pakaitalas. Tai – natūrali alternatyva, kurią galima augintis net namuose ir turėti saldiklio „po ranka“ ir už dyką.

Ruošė © www.sveikata666.lt