Užsiėmimo eiga gali būti tokia tvarka:

1. Ritmo pratimai.
2. Atsipalaidavimo pratimai ir etiudai.
3. Dėmesio lavinimo pratimai.
4. Vaizduotės lavinimo pratimai ir etiudai.
5. Pojūčių pratimai ir etiudai.

Užsiėmimo turinys:

1. Trenažas.
2. Ediudai.
3. Šokis.

Šokis apjungia ir išreiškia visas dalis: savo individualų ritmą ar kintančius ritmus; fizinį ir psichinį atsipalaidavimą; sukauptą ir valdomą dėmesį; kūrybingumą ir improvizaciją; tikėjimą tuo, ką darai.

Trenažas

(“apšylimas”, apsipratimas su aplinka) – tai kompleksas pratimų, kurie atliekami kiekvieno užsiėmimo pradžioje. Trenažo trukmė ir pratimų pobūdis priklauso nuo grupės susibalansavimo trukmės. Tai labai svarbi užsiėmimo dalis, kurios metu kūnas, emocijos, protas, fantazija yra “užsukami” kūrybai. Žmonės yra skirtingai imlūs, atsiveriantys. Vieni greičiau „įšyla” per trenažą, jų energija prasiveržia greit, kitiems reikia daugiau pratimų, kad sukurt reikiamą būseną.
Trenažas prasideda nuo ritmo, toliau – fiziniai, jogos, atsipalaidavimo pratimai.

1. Ritmas

Visi žino, kad šokis yra neatsiejamas nuo ritmo. Geriausiai ritmas jaučiamas ir girdimas muzikoje. Juk pagal muziką ir šokama! Čia ritmas išreiškiamas atskirų būsenų ar judesių pasikartojimu čia ir dabar. Ritmas suteikia šokiui dinamiškumo.

Jaučiančiam ritmą žmogui yra daug paprasčiau gyventi, nes mažiau chaoso jame ir aplink jį. Nes jei jaučiama, tai vadinas galima bent dalinai nukreipti norima linkme, valdyti savąjį ritmą. Jei reikia, žmogus nesunkiai įsilieja į kolektyvinę kūrybinę atmosferą, kuri yra savam ritme, sukurtame iš individualių ritmų. Tokiu būdu vyksta suderinamumas ir produktyvi kūryba.

Ritmo pratimai užsėmimuose daromi tam, kad subalansuoti iš darbų, gatvės atsineštas proto ir emocines būsenas ramybei ir kūrybai. Be to ritmo pratimai sukuria bendrą grupės nuotaiką ir ritmą, vieni kitų glaudesnį pajautimą. Kiekvienas ateina su savo ritmo amplitude, o pvz. „ABĖCĖLĖS” pratimas padeda kurti grupės bendradarbiavimo atmosferą, kelia bendrą organizmo tonusą ir entuziazmą, skatina susikaupimą.

„ABĖCĖLĖ” – pratimas ritmui, partneriams pajaust. Dažniausiai atliekamas, stovint ratu.

2. Atsipalaidavimas

Atskirų kūno dalių raumenų pratampimai.
Pratimai atliekami lengvai tempiant raumenis.

Atsipalaidavimo pratimai

I – am etapui. Kūnas atpalaiduojamas iki pusės (galva, pečiai, rankos, liemuo). Mėtyti kūną įvairiom pozom, o kitam suplojus likti tokioje padėtyje ir būsenoje. Mintyse sugalvoti, koks čia atliekamas veiksmas. Ir pagaliau kūrybiškai išeiti iš padėties. Tai vadinama veiksmo motyvacija.

“Skruzdėliukų bėgiojimas” – kvėpavimas – pilnas, gilus įkvėpimas, ir tolygiai, pilnai iškvepiama pro burną.
“Milžino žingsniai”.

II – am etapui. Atpalaidavimo pratimamui, kur judama įsijautus į mieguisto žmogaus būseną, tinka transinė muzika, kurios klausantis jums greičiausiai norėsis pasinerti į ją pratimo metu. Judama laisvai po erdvę (patalpą), kol kuo maksimaliau atpalaiduojate kiekvieną kūno dalį. Ir giliai, pilnai įkvėpus, pereiti prie etiudo, o toliau – prie šokio..

Etiudas

(prancūziškai “etude” – studijos, studijuoti) – tai improvizacinis pratimas – veiksmo fragmentas.

Aplinkybės atsipalaidavimo etiudams

1. Kūnas atpalaiduojamas iki pusės (galva, pečiai, rankos, liemuo). Muzikos fone pabūti “paukščiu”, įsivaizduoti, įsijausti, kad esi paukštis (koks paukštis? kur skrendi? kas aplink?)
2. Fantastiniai medžiai (atsipalaidavus iki pusės): pabūti tikrai medžiu, pajusti jo padėtį, įsigyventi į jį.

3. Dėmesio lavinimas

Šie etiudai gali būti atliekami pagal tam tikrą vadovo mušamą monotonišką ar kintantį ritmą:

1.eini – kodėl? kur? koks tikslas? randi piniginę,
2.eini – tikslas? Išgirsti kažką, kas priverčia sustoti;

4. Vaizduotės vaidmuo šokio terapijoje

Šokis leidžia pasijusti tuom, kuom norėtum būti tuo metu.

Po atsipalaidavimo pratimų, daromi dėmesio sutelkimo ir valdymo pratimai.
Po to – vaizduotės lavinimo pratimai ir etiudai.

Pradžioj, atliekant vaizduotės pratimus užsimerkus, tai gali priminti sapnavimą, kuris vyksta čia ir dabar. Sąmonė yra budri. Tai „įėjimas” į būseną tarp fantazijos ir realybės, kuriai būdinga didesnė nei paprastai dėmesio koncentracija, atsipalaidavimas (tiek fizinis, tiek emocinis), tikroviškumas, lengvumas. Kai sutelkiamas dėmesys į tai, ką darote, ką matote, ką girdite, jaučiate, tuomet palaipsniui dingsta išorinių dirgiklių poveikis – jūsų jau nebetrikdo pašaliniai balsai, nei šalia esantys žmonės, nei jūsų visuomeninė padėtis ar rangas, nei amžius. Netgi tai, kad jums nepatogu taip gulėti ar sėdėti ant grindų!

Kiekvieno žmogaus reakcija į vaizduotės pratimus yra individuali ir nepriklauso nuo vedančiojo. Vaizduotė susijusi su regimąja atmintimi ir viena iš jos funkcijų yra analizuoti erdvę. Muzikos fone (ar be jos) galima įsivaizduoti, kad gulite prie jūros ant smėlėto kranto ar miške ant minkštų samanų. Ką jaučiate po savimi, ką užčiuopiat pirštų galais? kokius garsus girdite aplink? iš kur tie garsai, spalvos? Jūs galite nupasakoti visa tai, ką matote savo vaizduotėj, kūno kalba. Sukaupus dėmesį, pasinaudojant vaizduote, galima perkelt save iš buitinės į kūrybinę būseną, kur išpasakojami dažniausiai vaizdiniai, asociacijos su patirtais išgyvenimais ar įvykiais. Čia galima keisti situacijas, kreipti jas taip, kad jaustis vidiniai gerai, kažką „ištrinus”, kažką pakoregavus…Toks procesas – svarbi dalis savęs keitime.
Vaizduotės žadinimas yra raktas į savijautą, reikalingą improvizacijai, o vėliau ir persikūnijimui jūsų šokyje.

Jūs patys save įvedat į aplinką, kada tampat tam pasiruošę, patys save vedat vaizduotės ir pojūčių keliais ir išvedat, kai pajaučiat, jog – gana. Vadovas tik pasiūlo aplinkybes, visas veiksmas – jūsų rankose.
Visi jūsų jutimai ir protas sutelkti vienam tikslui – atlikti pratimą.
Šie pratimai taip pat gerina atmintį, ugdo vidinį stebėtoją žmoguje, mažina kritiškumą, tiesiogiai veikia pasąmonę.

Vaizduotė susijusi su žinojimu.

Pradinėj terapijos pakopoj vaizduotės veikloj dominuoja jausminis pagrindas ir dažniausiai matote tai, kas jau buvo, kaip esanti dabar.

Toliau vystant kūrybinę vaizduotę, jums prireikia daugiau informacijos ir žinių, kad jūs jaustumėtės išsireiškę taip, kaip norite ir tai, ką norite, tiek savo etiuduose, tiek šokyje. Taigi čia vaizduotė plečiasi kartu su žinojimu. Ypač improvizuojant: čia nėra žinomi kito kūrybiniai ėjimai ar aplinkybių kaita bei netikėti posūkiai. Tai kaip prieš nežinomybę, kur bandoma nuspėti, kas bus. Pasitelkiant kūrybinę vaizduotę ir žinias, improvizuojami įvairūs veiksmo variantai. Ir tai yra labai įdomu. Iš vienos pusės tai – kaip žaidimas, iš kitos taško – tai verčia žmogų mąstyti, tobulėti.

Čia nereikia spraustis į laiką ir erdvę, nes viskas vyksta čia ir dabar. Reikia veikti. Ir naudotis savo lakia vaizduote.
Vaizduotės pagalba konkretizuojate informaciją (žinias), einančią iš jūsų AŠ, kūno pagalba informaciją materializuojate.

Vaizduotės pratimai:

– užmerki akis ir, liesdamas kito veidą, turi pasakyti, kas tai per žmogus;
– užsimerki, į tavo rankas įdeda kokį nors daiktą. Turi pasakyti, kas tai per daiktas, kam jis reikalingas;
– daiktai uždengti skarele, ir užsimerkus, liečiant daiktus, pasakyti, kas tai per daiktai;
– žiūrint į nuotrauką arba atviruką, sukuri mažą pasakojimą apie tai arba, jei tai žmogaus veidas, papasakoji, kas tai per žmogus;
– apžiūri patalpą, užsimerki, staiga atsimerki ir apžiūri vėl viską aplinkui( tarsi nufotografuoji). Ir vėl užsimerkus papasakoji, kas yra pasikeitę arba kiek yra kvadratinių, kiek apvalių daiktų patalpoje.

5. Pojūčių lavinimo terapija

-„po vandeniu” – tai pratimas vaizduotei, pojūčiams, reakcijoms laisvinti. Sulėtinti iki maksimumo judesiai, įsivaizduojant, lyg esi po vandeniu, kur yra kitoks tankis, slėgis, nei žemės atmosferoje. Stebima, kaip kūnas prisitaiko, ką matot aplink, kaip reaguojama, kokius jausmus sukelia neįprasta aplinka, koks pažinimo procesas vyksta.

– perdavimai – tai pratimas vaizduotei, pojūčiams lavinti, kuriame pajungiami ir laisvinami jūtimai: lietimas: faktūra, temperatūra; svoris, rega, skonis, kvapas, garsas ir įtikinimo energija. Pvz.: imu akmenį nuo jūros kranto, pirštais užčiuopiu jo šaltą, graublėtą paviršių; keliu jį abiem rankom, jis sunkus, didelis; matau jo rudai balsvą ir drėgną paviršių; jis kvepia jūros žole; žinodama tą skonį, jaučiu jį burnoje; toliau mano tikslas – perduoti tą akmenį šalia esančiam žmogui, įtikinant jį, kad šis daiktas jam labai svarbus ir reikalingas. Tai atliekama mintis perteikiant mimikos, akių, kūno judesių pagalba, neištariant nė vieno žodžio. Kitas ima tą daiktą, kai yra įtikintas, ir ima tai, ką mato.