Produktai prieš vėžį: viltys ir realybė

Dauguma žmonių bijo vėžio ir tai yra viena iš pagrindinių šių laikų baimių. Draugai praneša apie pažįstamų mirtį nuo piktybinių navikų, žiniasklaida vos ne kiekviename numeryje kalba apie padidėjusį sergamumą vėžiu, daugybė labdaros fondų visais įmanomais būdais skleidžia liūdnas istorijas apie vėžiu sergančius pacientus… Tam tikru gyvenimo laikotarpiu pradeda atrodyti, kad aplink masiškai žmonės miršta nuo vėžio. Nenuostabu, kad ir Lietuvos piliečiai siekia išsigelbėjimo nuo grėsmės, kurią patvirtina visas pasaulis.

Daugelis jų užduoda sau tradiciškai populiarų klausimą: „Ką trėtumėme valgyti, kad viskas būtų gerai?“ Ir čia gelbsti daugybė alternatyviosios medicinos šalininkų ir tablečių priešininkų, kurie užtikrintai deklaruoja banalių pomidorų, visur parduodamų česnakų ir, žinoma, visur esančių vitaminų, kurių galima rasti beveik bet kuriame maisto produkte, priešvėžinį poveikį.

Patikrinkime, ar tikrai yra veiksmingos populiariausios kovos su vėžiu priemonės.

Vėžys ir žmogaus kūnas

Kas sukelia vėžį? Normalios būklės, sveikos ląstelės tvarkingai atlieka savo funkcijas, tam tikru metu pasidalina ir galų gale miršta. Egzistuoja du ląstelių mirties tipai: nekrozė ir apoptozė.

Nekrozė („atsitiktinė mirtis“) paveikia pažeistas ląsteles, atsirandančias dėl audinių traumos, hipoksijos (deguonies trūkumo) ir kitų priežasčių. Tokiu atveju ląstelės organelės pasikeičia, lizosomos sunaikinamos ir daugybė hidrolazės fermentų patenka į ląstelės citoplazmą. Kitame etape įvyksta branduolio sunaikinimas ir pasikeičia ląstelės membranos pralaidumas. Aplink ląstelę didėja puvimo produktų koncentracija, į kurią „bėga“ makrofagai ir leukocitai – išsivysto uždegimas.

Apoptozė yra „užprogramuota ląstelės mirtis“, būdinga genams. Ląstelės negali gyventi amžinai, bent jau natūraliomis sąlygomis. Jos sensta ir tinkamu laiku pražūva. Apoptozė yra nepaprastai svarbus procesas, būtinas norint pašalinti senstančias ląsteles ir taip skatinti audinių atsinaujinimą. Apoptozė prasideda, jei ląstelėje buvo negrįžtamai pažeista DNR arba sutriko mechanizmai, atsakingi už jos darbą, diferenciaciją, kontaktą su kitomis ląstelėmis ir kt.

Jei dėl DNR mutacijų ląstelė praranda gebėjimą apoptozuoti ir pradeda nekontroliuojamai dalintis, tada ji patenka į piktybinių kategoriją, o jos virsmo procesas vadinamas malignizacija. Laikui bėgant iš be perstojo besidalijančių nediferencijuotų ląstelių susidaro navikas, o atskiros jo ląstelės pradeda plisti visame kūne, provokuodamos tų pačių navikų formavimąsi kituose audiniuose ir organuose. Šis procesas vadinamas metastazavimu, o nauji navikai – metastazėmis.

Gerybinių navikų formavimasis taip pat yra nekontroliuojamas audinių augimo procesas. Tačiau skirtingai nuo piktybinių, jie nesudaro metastazių ir neplinta visame kūne, paveikdami kitus organus. Tačiau yra atvejų, kai iš pradžių gerybinis navikas virsta piktybiniu.

Vėžio baimės priežastys

Egzistuoja nuomonė, kad nūnai gyventojai dažniau suserga vėžiu, tačiau tai labai prieštaringai vertinamas požiūris. Prieš gydytojams išmokus atpažinti ir gydyti vėžį, žmonės mirdavo dažnai net nežinodami, kas juos atvedė į kapą. Daugelis navikų praryja žmogaus kūną, nepasireikšdami iki III ar net IV ligos stadijos, kai metastazės jau išplinta visame kūne. Galutinėse vėžio stadijose išgyvenamumas yra labai mažas – žmogus „sudega“ per kelias savaites ir mėnesius.

Šiuolaikiniai diagnostikos metodai leidžia nustatyti ligą ankstyvose stadijose, kai dar nėra matomi jokie išoriniai vėžio požymiai, o žmogus jaučiasi puikiai. T. y., sergamumo statistika išaugo pirmiausia dėl naujų diagnostikos metodų.

Kitas svarbus dalykas yra informacijos gausa. Interneto dėka dažnai girdime žodį „vėžys”. Ligoniai, jų draugai ir artimieji, bijantys susirgti – visi šie žmonės rašo apie vėžį. Todėl vos ne kas dieną paprastas žmogus pastebi bent vieną onkologinės ligos paminėjimą. Nenuostabu, kad didėja augančio sergamumo jausmas. Tačiau ir statistika neatsilieka: sulaukęs 60 metų kas 6-as žmogus suserga vėžiu.

Mūsų šalyje onkologinę baimę sustiprina bendras netikrumo jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas medicina, panika dėl milžiniškų vėžio gydymo ir reabilitacijos kainų bei netikėjimas valstybės parama. Šios baimės lėmė, kad šalyje gausu mitų ir legendų apie stebuklingą maistą, galintį apsaugoti nuo onkologinių ligų.

Mityba prieš vėžį

Antioksidantų mitas

Tai yra plačiausia mitų apie vėžio prevenciją kategorija. O populiariausias žodis pasakojimuose apie nuo vėžio gelbstinčius stebuklingus produktus yra „antioksidantai“. Susidaro įspūdis, kad visos jų sudėtinės dalys gelbsti nuo vėžio.

Tame yra logikos. Laisvieji radikalai yra ypač aktyvios, tiksliau – agresyvios molekulės, turinčios neporuotų elektronų, kurie yra pasirengę bet kurioje vietoje pradėti cheminę reakciją ir ją pradeda, tuo pačiu sunaikindami viską, kas yra jų kelyje. Atsiradus pažeidimams nuo laisvųjų radikalų DNR įvyksta mutacijos, padidinančios vėžio riziką. Ir šiuo atveju, norint pašalinti šį pavojų, reikalingi antioksidantai – medžiagos, kurios sąveikauja su laisvaisiais radikalais ir juos neutralizuoja.

Bet ar antioksidantai iš tiesų tokie nuostabūs? Laisvieji radikalai susidaro organizme ir yra būtini normaliai daugelio biocheminių reakcijų eigai. Žmonėms jie pavojingi tik tada, kai susidaro ne ten, kur reikia ir per dideliais kiekiais. Be to, pastaraisiais metais buvo atlikta keletas tyrimų, kurie parodė, kad laisvieji radikalai yra pavojingi ir vėžio ląstelėms. Galų gale, jei bus pažeista navikinės ląstelės DNR, ji taip pat mirs. Todėl mūsų kūne susiformavę laisvieji radikalai atlieka apsauginį vaidmenį. 2014 m. buvo įrodyta, kad antioksidantai išjungia p53 baltymą, kuris yra tiesiogiai atsakingas už apoptozės sukėlimą – pažeistų ląstelių savęs sunaikinimą. Tai reiškia, kad įvesdami į organizmą antioksidantus, mes blokuojame savo pačių įmontuotus gynybos mechanizmus nuo piktybinių navikų susidarymo.

Reikia pridurti, kad vėžys gali būti labai, labai skirtingas. Kiekvienai taisyklei pasitaiko išimčių, tačiau netaikykite jų visoms onkologinėms ligoms.

Super jungtys maiste

Į sąrašą populiarių maisto produktų, kurių sudėtyje yra antioksidantų, todėl, pasak kai kurių piliečių, turinčių tam tikrą priešvėžinį poveikį, patenka:

Česnakai

Česnakuose yra medžiagos alino, kuri, sutraiškius česnako skiltelę, kontaktuoja su fermentu alinaze ir virsta alicinu – sieros turinčiu antioksidantu. Laboratorinėmis sąlygomis, priklausomai nuo dozės, alicinas sugeba sustabdyti navikinių ląstelių dauginimąsi ir netgi jas sunaikinti. Tačiau duomenys apie česnako veiksmingumą kovojant su vėžiu buvo gauti tik apklausus žmones, kurie valgė česnakus ir tuo pat metu sirgo arba nesirgo vėžiu. Nėra patikimų mokslinių eksperimentinių duomenų apie alicino priešvėžinį poveikį žmogaus organizmui.

Ankštiniai augalai (soja, pupelės ir kt.)

Pagrindinis ankštinių augalų priešvėžinis komponentas yra fitoestrogenai, kurių daugelis taip pat yra ir antioksidantai. Tačiau reikia paminėti vieną svarbų niuansą: kai kurios vėžio rūšys, vadinami hormonams jautrūs navikai, priklauso nuo estrogeno lygio organizme. Padidėjęs estrogeno kiekis organizme lemia tokių darinių progresavimą. Ir šiais atvejais estrogeno koncentracija turėtų būti sumažinta.

Egzistuoja teorija, pagal kurią fitoestrogenai (ir jie yra šimtus kartų silpnesni už tikrus moteriškus lytinius hormonus) užpildo taikinius-receptorius, skirtus estrogenams, ir taip stimuliuoja onkologinius procesus, tačiau jie tai daro daug silpniau nei tikri hormonai. Taip sakant, „mažesnis blogis“ pasižymi balansuojančiu poveikiu. Tačiau dar nepavyko patikimai patvirtinti šios teorijos. Todėl gydytojai žmonėms, turintiems polinkį sirgti krūties vėžiu, nerekomenduoja pasikliauti soja ir kitais ankštiniais augalais. Na, o apie prieštaringai vertinamą antioksidantinį poveikį buvo pasakyta aukščiau.

Pridursime, kad fitoestrogenai randami, ir nemažais kiekiais, kituose produktuose: sezamo sėklose, avinžirniuose, linuose, apyniuose, džiovintuose vaisiuose ir kt.

Brokoliai

Daugelyje kopūstų rūšių, ypač brokoliuose, aptinkama sulforafano – medžiagos, pasižyminčios priešvėžinėmis savybėmis. Prieš kurį laiką netgi buvo pasirodę pranešimų apie ypatingą brokolių veislę, turinčią daug sulforafano. Tačiau atidžiai panagrinėjus informaciją paaiškėja, kad su brokoliais taip pat nėra viskas taip aišku.

Pirma, brokolius reikia valgyti tik žalius, nes kaitinama nuostabi medžiaga greitai praranda priešvėžines savybes.

Antra, užšaldant taip pat sunaikinamas sulforafanas, tiksliau medžiagos, kurie yra jo pirmtakai. Todėl brokoliai neturėtų būti užšaldyti.

Trečia, sulforafano priešvėžinės savybės pasireiškia tik atitinkant keletą biocheminių sąlygų, nes jis pats nesipriešina naviko ląstelėms, o tik per savo metabolitus. Kol kas toks preparatas geriausiai pasirodė in vitro – mėgintuvėlyje. Taip pat buvo įrodyta, kad sulforafanas gerai veikia kartu su kurkuminu (iš ciberžolės) ir katechinais (iš žaliosios arbatos). O jei visą šį derinį pritaikysite piktybiniam prostatos navikui – jis veiks ir sulėtins augimą. Taip pat galite graužti žalius brokolius, tačiau poveikis bus akivaizdžiai silpnesnis.

Žalioji arbata

Ankstesnėje pastraipoje mes paminėjome katechinus – flavonoidus, esančius žaliojoje arbatoje. Jų priešvėžinės savybės paaiškinamos antioksidaciniu poveikiu, apie kurias rašėme aukščiau. Be to, tiriant jų priešvėžinį poveikį, tiek žiurkės, tiek žmonės negerdavo žaliosios arbatos, bet gaudavo paruoštą vaistą 400–800 mg dozėmis. Viename puodelyje žaliosios arbatos, priklausomai nuo rūšies, yra nuo 10 iki 40 mg katechinų. Tai yra, tyrimuose buvo naudojamos tokios dozės, kurias galima gauti tik išgėrus labai didelį kiekį arbatos, o tai savo ruožtu darys neigiamą poveikį inkstams ir kitiems organams. Galiausiai, kaip ir daugelio kitų nuostabių priešvėžinių medžiagų atveju, kai kuriuose tyrimuose poveikis buvo pasiektas kai kuriems piktybiniams navikams, o kitiems įtakos nepadarė.

Pomidorai

Pomidorai turi savo priešvėžinį agentą – likopeną, kuris yra pigmentas, beta karotino izomeras. Tai taip pat yra antioksidantas, todėl pomidorai laikomi veiksminga vėžio prevencijos priemone. Tiesa, šiuo atveju tyrimai buvo atlikti naudojant gryną likopeną, o perskaičiavę į pomidorus stebuklingo junginio dozę, gausite 3 kg vaisių arba 3 l pomidorų sulčių. Naudojant pomidorų pastą, tūris sumažinamas iki kelių šaukštų, tačiau paaiškėja, kad tokiais kiekiais pati pomidorų pasta nėra naudinga sveikatai. Ir jei norime apsisaugoti nuo vėžio likopenu, verta rinktis erškėtrožes, o ne pomidorus, nes pirmuosiose yra 2 kartus daugiau šios medžiagos.

Galiausiai, paskutinis ir tradicinis argumentas: patikimų ir neginčijamų likopeno apsauginių priešvėžinių savybių įrodymų nepavyko gauti. Tai tikriausiai apsaugo nuo kai kurių vėžio rūšių, bet ne nuo visų. Laboratorinėmis sąlygomis jis veikia, bet in vivo (gyvame organizme) – kažkaip nelabai.

Granatai

Granatų sultyse randama elagotaninų – medžiagų, kurios gali sumažinti estrogeno kiekį organizme ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti nuo hormonų priklausomu krūties vėžiu. Jie taip pat gali sulėtinti naviko ląstelių augimą sergant prostatos vėžiu. Bet šiuo atveju visi rezultatai buvo gauti in vitro arba atliekant bandymus su laboratorinėmis pelėmis. Patikimų duomenų apie elagotaninų ir granatų sulčių poveikį didelėmis dozėmis žmogui dar nėra.

Išvados

Apžvelgus populiariausius maisto produktus, kuriuos rekomenduojama vartoti norint apsaugoti nuo vėžio, galime pasakyti taip: nėra garantijos, kad vėžio tikimybė sumažės, kai jie bus įtraukti į jūsų racioną. Daugybė sąlygų, labai maža „aktyviųjų medžiagų“ koncentracija pačiuose produktuose, o svarbiausia, tyrimai vis dar tęsiami. Neginčijamų įrodymų, aiškiai parodančių šių medžiagų poveikį gyvo žmogaus kūne dar nėra.