Psichikos žaidimai: ar placebo efektas yra veiksmingas?

Placebas yra netikras, apgaulė! Bet kartais šis apgaulingas rezultatas yra stebėtinai efektyvus. Gydytojai jau galvoja pacientams skirtą placebą, net neslėpdami jo esmės. Galų gale, juk egzistuoja placebo efektas, kuris daug kam padeda. Pabandykime išsiaiškinti, kuris placebas yra efektyviausias?

 Placebas – kūno pagaulė

Paprastai tariant, placebas atrodo kaip vaistas, bet iš tiesų toks nėra. Nesvarbu, ar tai yra piliulė, injekcija ar koks nors kitas poveikis. Placebas neturi nieko, kas galėtų turėti įtakos žmogaus organizmui. Šis efektas ne kartą buvo medicinos tyrimų objektu. Viena grupė (eksperimentinė) gauna bandomą medžiagą X (arba veikiama Y), o kita grupė (kontrolinė) taip pat gauna medžiagą arba poveikį, bet pastaruoju atveju ji yra visiškai inertiška ir pagal visus biocheminius dėsnius neįtakoja organizmo kūno darbo. Jei abiejų grupių rezultatai yra vienodi, vadinasi medžiaga X (arba Y poveikis) neturi reikšmingo poveikio organizmui. Jei skiriasi – tada poveikis yra.

Žinoma, tokie eksperimentai atliekami tik aklai: pacientai nežino, ką jie gavo – placebo ar medžiagos X. Jei net mokslininkai, kurie platina tabletes, nežino ką jie davė žmogui, eksperimentas vadinamas „dvigubai aklu“. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai padarė išvadą, kad reakcija į placebą egzistuoja, ir tai gali būti požymis, kad tuomet suveikia ne tas mechanizmas, kurio buvo tikėtasi, bet kitas. Tai reiškia, kad susidūrėme su placebo efektu.

Placebo efektas: psichologinis atsakas

Taigi, biochemija svarbu, bet kartais net placebas suteikia tam tikrą poveikį. Žmogaus smegenys gali įtikinti kūną, kad jis yra gydomas, nes psichika gali kontroliuoti kūno biochemiją. Tai reiškia, kad kartais netgi placebas gali būti naudingas (arba kenksmingas) organizmui. Be to, esant tam tikroms ligoms ir aplinkybėms placebas gali būti beveik toks pat veiksmingas kaip ir tradiciniai gydymo būdai.

Placebo efektas yra ne tik teigiamas mąstymas, ir ne tik paciento įsitikinimas, kad vaistas ar procedūra bus naudinga. Tai yra glaudus smegenų ir kūno sąveikos rezultatas, jų bendras darbas. Svarbu suprasti, kad placebas veikia tik simptomus, kurie yra smegenų veiklos rezultatas. Todėl skrandžio opa, lūžis ar navikas tikrai neišnyks dėl placebo. Bet skausmas, kurį generuoja smegenys, pykinimas, įvairūs psichikos sutrikimų ar žalingų veiksnių pasireiškimai (miego sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas) – su šiais simptomais galima bandyti susidoroti „apgaulės“ pagalba. Žinoma, ne su garantuota sėkme, bet tik su viltimi. Vienam asmeniui tai gali padėti, kitam – ne, o trečiajam gali būti kenksmingas, jei bus netinkamai panaudotas.

Ritualai ir placebo poveikis

Iš kur atsiranda placebo poveikis dar nėra iki galo aišku. Mokslininkai kalba apie sudėtingą neurobiologinę reakciją, įskaitant neurotransmiterių (nervų impulsų nešiklių), pvz., endorfinų ir dopamino, išsiskyrimą tam tikrose smegenų srityse, susijusiose su nuotaika, emocijomis ir sąmoningumu. Iš esmės, placebo efektas padeda dėl to, kad smegenys informuoja kūną apie jo būklės pagerėjimą.

Kadangi mes kalbame apie emocijas ir nuotaiką, viena iš pagrindinių placebo poveikio elementų yra ritualas, kaip gydymo proceso šaltinis. Klinika, palatos, gydytojai baltais chalatais, medicininiai terminai ir dėmesys pacientui vaidina vaidmenį kuriant placebo efektą.

2014 m. buvo atliktas originalus tyrimas. Viena žmonių grupė gavo skausmą malšinančių vaistų nuo migrenos standartinėje dėžutėje su vaisto pavadinimu. Dalyviai iš kitos grupės gavo placebą – dėžutę su sąžiningu užrašu „placebas“. Trečioji grupė negavo nieko ir kentė migreną be tablečių. Rezultatai nustebino gydytojus. Placebo vartojimo poveikis buvo tik 50% silpnesnis nei vartojant vaistus migrenai. Tai reiškia, kad „iliuzija“ turėjo įtakos netgi atsižvelgiant į tai, kad pacientai žinojo apie apgaulę. Mokslininkai aiškina šį efektą tablečių vartojimo ritualu – pats veiksmas verčia smegenis manyti, kad jos pasižymi terapiniu poveikiu.

Kitame bronchinės astmos tyrime eksperimento dalyviai naudojo netikrą inhaliatorių. Kvėpavimo testų rezultatai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės duomenų, t.y. nebuvo jokių terapinių efektų. Tačiau kai gydytojai paklausė pacientų kaip jie jautėsi, paaiškėjo, kad placebą gavę žmonės buvo įsitikinę, kad jiems žymiai palengvėjo.

Kitas pavyzdys: pacientai gavo stimuliatoriaus placebo. Tuo pat metu jų kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ir net jų reakcijos greitis padidėjo.

Placebo efektas, kuris vystosi dėl ritualinių veiksmų, sėkmingai naudojamas įvairių alternatyvios medicinos atstovų, taip pat ir sukčių.

Kaip naudoti placebo efektą?

Jei toks poveikis yra, tai kodėl jo nepanaudojus? Šis klausimas ypač svarbus natūralių gydymo metodų šalininkams. Šiuo metu pasigirsta vis daugiau gydytojų balsų, pasisakančių už tai, kad placebo efektas būtų naudojamas gydyti ligoms, kur jo vartojimas yra, pirmiausia, tinkamas, ir, antra, saugus. Placebas, priklausomai nuo tam tikrų savybių, gali iš tikrųjų skirtis savo veiksmingumu. Neseniai Amerikos nacionalinių sveikatos institutų mokslininkų grupė atliko keletą eksperimentų, kurių metu buvo įrodyta, kad:

• Placebo injekcijos yra efektyvesnės skausmui gydyti negu placebo tabletės;
• Didelės tabletės yra veiksmingesnės nei mažos;
• Mėlynos spalvos placebo tabletės turi stipresnį poveikį psichikos sutrikimams nei raudonos spalvos, o tai paaiškinama atpalaiduojančiu mėlynos ir stimuliuojančiu raudos spalvos poveikiu.

Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria aukščiau paminėtiems ritualams.Nekalbus gydytojas sumažina placebo efektą, o daug bendraujantis ir viską paaiškinantis – jį pagerina. O jei gydymu užsiima tikras profesorius, tada poveikis išauga į neregėtas aukštumas – pacientų grupėje su profesoriumi kai kurie placebo preparatai buvo efektyvesni net už vaistus. Ekspertų nuomone, placebo poveikiui tam tikru mastu pasiduoda nuo 70 iki 80% visų planetos gyventojų! Todėl nenuostabu, kad homoeopatija, taip pat daugelis „labai alternatyvių“ netradicinės medicinos priemonių padeda tiek daug žmonių.

Socialinis placebas

Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros tarnybos surengė neįprastą eksperimentą organizuodami „socialinį placebą“. Kai kuriuose rajonuose buvo įsteigti „Socialiniai vaistų išrašymo“ centrai, kur pacientai gauna paskyrimus, kurių bendrosios praktikos gydytojai negali išrašyti. Mes kalbame apie jogą ar šokius, mezgimo grupes ar kepimo klases. Remiantis statistiniais duomenimis, per trejus tokių centrų veiklos metus į ligonių lovas patekusių asmenų skaičius rajonuose sumažėjo 17%.

Išvados

• Placebo efektas pasireiškia ne visada ir ne visiems. Tačiau ritualų ir įvairių sąlygų laikymasis didina jo atsiradimo tikimybę.
• Reikėtų tvirtai prisiminti, kad placebas negydo. Jis gali tik įtakoti ligos simptomus ir suaktyvinti paslėptus kūno išteklius. Kartais šių išteklių pakanka, kad pradėti sveikimo procesus, bet tik konkretaus asmens galimybių ribose.
• Placebas veiksmingas tik tam tikriems simptomams ir patologijoms.
• Nėra jokios garantijos, kad vienam pacientui pasireiškęs placebo poveikis pasikartos kitiems žmonėms.
• Daugeliu atvejų placebas gali būti vartojamas tik kaip papildomas gydymas.
• Paprastiems piliečiams ekspertai tradiciškai nurodo sveiko gyvenimo būdo naudą. Pasak jų, tinkama mityba, sportas, joga, reguliarios meditacijos taip pat pasižymi teigiamu placebo poveikiu.