Saldžioji lipija (lippia dulcis) – augalinis cukrus

Lipija mažai žinomas natūraliausias „cukrus“ tiems, kurie linkę išbraukti baltą cukrų iš savo meniu. Lipija – smulkiais baltais žiedeliais žydintis verbenų šeimos tropikų augalas. Savo saldumu pranoksta steviją, taip pat saldžiąją žolę. Lipija galima pakeisti įprastą cukrų. Dėka joje esančio gernandilcino, ji 500 kartų saldesnė už cukrų. Ji beveik neturi kalorijų, turtinga vitaminais ir mikroelementais, kurie padeda pašalinti sunkiuosius metalus ir radionuklidus, atstato kraujo sudėtį, normalizuoja medžiagų apykaitą. Lipijos tėvynė – Centrinė Amerika, Nikaragva. Ją nuo senų laikų vartojo indėnai kaip saldiklį. Lipijos sėklas gali būti daiginamos augalinio komposto dirvoje. Sėklos dygsta ilgai – apie mėnesį. Daigeliai auga lėtai, ir tik pasirodžius 3-4 tikriems lapeliams, augimas paspartėja. Esant prastam apšvietimui ir žemai oro drėgmei, augalas kenčia ir gali numesti visus lapus, tačiau sąlygas normalizavus, augalas greitai atsigauna. Panašu, kad ši gėlė gali pernešti stiprias sausras.

Lipijos lapai primena dilgėlę, bet nedilgina, o palietus skleidžia nepakartojamą saldų kvapą. Mėgsta augti, šliaužiant pažeme ir leisti šaknis, todėl patartina įtaisyti atramas, bei parišinėti atžalas, kad jos galėtų augti į viršų, o ne šliaužti pažeme. Lipija yra tropikų augalas ir neperneša šalnų, geriausiai auga prie 23 – 25C. Patys saldžiausi lipijos lapai yra centrinėje stiebo dalyje. Jei per mažai šviesos ir šilumos, tai mažiau ir saldumo lapuose. Lipija mūsuose yra mažai žinoma, kaip ir stevija. Ją kaip cukraus pakaitalą vartoja diabetu sergantieji. Tačiau lipija yra dar vienas natūraliausias „cukrus“ tiems, kurie linkę išbraukti baltą cukrų iš savo meniu.

www.sveikata666.lt