Viskas žmogaus gyvenime eina iš jo vidaus

aciu, jau ramus :)

Kiekvienas sutvėrimas nori gyventi, turi jausmus, jaučia meilę ir rūpestį savo vaikams, o jeigu vaikučiams gresia pavojus, tai aukoja savo gyvybę, kad apgintų. Po kiek laiko tokį pilną noro gyventi, gyvą sutvėrimą pakabina už kojų, prapjauna gerklę, išmėsinėja dalimis ir patiekia Tavo tėveliams ant stalo. Pavalgęs mėsos toks žmogus pergyvena, kaip maitinti savo šuniuką, kad tik jis nepasijausti šiek tiek silpniau. Liūdnai linksma.

Fox’ai, jeigu tai Tavo vaikas, Tavo augintinis, Tu atsakingas už jį, tai Tu ir sprendi. Jeigu jau tas sutvėrimas atsidūrė pas Tave, tai reiškia Tavo kuriamos sąlygos jam yra tinkamiausios. Bet jeigu tai bus pvz. Tavo vaikas, o koks gal „iškrypęs” gydytojas spręs, kaip jį auginti, reiškia svetimos energijos įtakoja Tavo šeimos gyvenimą, kuria chaosą, o atsakomybė krinta vistiek ant Tavęs, nes Tu už visa tai atsakingas.

Jeigu pergyveni, kad gali klaidingai nuspręsti, tai užtat būk išmintingas ;)

O kas tau gali pasakyti ką tu gali ir ko tu negali? Negi iš tikro manai, kad kažkas žino kaip reikia? Aš matau asmeninį tobulėjimą per suvokimą, o ne per tetos, mamos ar kokios dogmos apie tai "kaip turi būti ir kaip reikia gyventi".
Kai žmonės ima sureikšminti save, ar kokį gyvenimo būdą va tada ir kyla problemos.

Gal ir anikdotas, bet tokiais anikdotais ir bendraujam. Na ka ten kalbeti apie tevus, jei as pats sau kaip vaiksciojantis anekdotas. Tik vakar rimtai kalbejau apie tam tikrus dalykus, kai jau siandien – na.. tik nuosirdziai pasijuokti is savo minciu belieka.

Tai gerai. Tik aš mėsos nevalgau ne dėl geros sveikatos, mažiausiai dėl jos jaudinuos, mėsa tai žudymas ir aš atsisakiau žudyti. Šiuo kampu žiūriu ir į kitus. Mačiau šunį šeriamą nuo gimimo vegetariškai… tai ne šuo, pusžmogis :) kažkas nerealaus. Jam mėsa ne maistas, nereaguoja į ją, nors jis ir plėšrūnas, ir t.t. jam 5 metai puikios formos, kailis, jokių problemų, na žinoma ir šeimininkas atitinkamai, minta flora, neturi jokių problemų. O svarbiausia, kad jų niekada nepamatysi niekur kur vyksta ….. eilinė visuomenės – giminės puota….
sakyčiau yra du priėjimai prie šios problemos: sveikatos ir ideologijos, viena lankstesnė kita griežta. Galbūt abu variantų kraštutinumai agresyvūs, tačiau yra toks dalykas, kaip teisė rinktis :) tarkim turiu ofisą, renku darbuotojus, be abejo pirmenybę suteiksiu laisviems nuo alkoholio, tabako ir mėsos, ir… pasirodo tai pasiteisina, jie sveikesni, stabilesni, ir savarankiškesni. Sakyčiau va artimas, pusbrolis koks prašosi priimti, tačiau sakau: yra sąlygos, o jis: „tu ką rimtai, gal išprotėjai, čia ką sekta, alus ir mėsa tai būtinumas, malonumas…”. Ir kas tokį gali priimti į savo įstaigą? Tik jeigu direktorius pats toks. Ir kai kas, tokį pasirinkimą vadina visuomenės skaldymu, tik tie, kurie taip mano, dažniausiai engia ir žemina tuos, kurie turi laisvę nuo sąmonę, sielą ir kūną žeminančių ir teršiančių dalykų: mėsos, alkoholio ir tabako. Pažiūrėkite – kiek yra vegetariškų kavinių? kiek yra jų be alkoholio? viena laimė kad atsirado įstatymas nuo smarvės, kurią leidžia rūkantys, ir kai kur juos aptvėrė. Visuomenėje vyksta sveikų žmonių diskriminacija ir kai tie sveiki pasako tai, kaip jie gyvena, ką mano tada ant jų ima varyti, jog jie žemina „ligonius”.
Buvo laikas kai man teko vemti bendraujant su prisirukusiom vedėjom, administratoriais. O kai mane pakviesdavo į kokią tai prezentaciją, pasitarimą ir t.t…. tai aš apsimesdavau „žiauriai” serganti, kad tik nereiktų ten nuėjus viaukčioti, nuo to kas guli ant stalo ir rukalų. Sunku suprasti? Na man tada buvo tie jų vakarėliai tas pats kaip sėdėti lauko turgaus tualete. Teko keisti darbą ir susikurti savo biznį, savo kolektyvą, pagal save… Sakyčiau kiekvienas kolektyvas atspindi direktorių, vadovą, koks vadovas toks ir kolektyvas. Taip kad visur pagrindinę rolę vaidina žmogaus sąžinė su savimi, jeigu jos nėra, tada visi geri, su visais malonu ir atsibundi ryte toks… kaip visi…

Be abejo, Fox, kad vidinis balsas sako tiesą :)
Aš irgi puikiausiai sugyvenu su kai kuriais mėgstančiais žuvį ir pieną :) ypač jeigu jie irgi supranta mane, kaip ir aš juos, tiesiog jiems kol tas to nereikia, kaip ir man kažkada to nereikėjo :) yra darbai, bendri tikslai, laikas, kuriame susitinkame…
o jeigu jie keičiasi pas tave, na tai tau pasisekė labai labai, arba tu puikus mokytojas.

pardon, bet „florantietes studentes”patirti turejau is as :noriuvalgyt:
ir tas „pagerbimas” neradusiu savo potensialo keistis :ismincius: sedejimas prie vieno stalo, mane nusvede atgal i vegetarizma, laimei ne i kanibalizma.
todel as padariau savo isvadas, dabar i kaima nebevaziuoju is vis, nenoriu, negaliu ir nematau prasmes ziureti kaip kaimietis vidury baltos dienos peiliu smeigia kiaule ir laksto paskui ja su puodeliu kad probegtu kraujo, FUI, o paskuin puse dienos mesineja ja visu mazu vaiku akivaizdoje ir tai yra JU norma. bet ne mano.
kadangi maniskiu potensialas keistis taip ir neprabudo :(
tai jie mane lanko Palangoje, kur as deka nenoro bendrauti su panasiais artimaisiais …. sugebejau prasisukti nusipirkau buta ir gyvenu su panasiais i save :) (laiptineje keturios seimos vegetarai). taip kad Foxiuk, :kiss: kaip nori taip ir galvok, bet kaip galvosi triusis: taip ir gyvensi.
nesitikiu kai kuriu supratimo, man pakanka kad pati suprantu, kas su jumis vyksta :nava:

Tai mano klausimas, is esmes, ir buvo apie tai, ar beprasmis butu sios liaudies isminties atvirkscias pritaikymas? Jei musu suvokimo lygiai skirias, tai tik del ziniu bei samoningumo lygiu skirtumo. Samones saveikauja ir ju saveikos rezultatas gali buti kazkurios is samoniu pusiu pokytis. Ar kad ir tos pacios "florantietes studentes" sedima prie kitoki maista valganciu tevu stalo laikyti "nuopoliu" ar pagarba kitokios samones atstovams, kurie turi savyje neissemama potenciala tobuleti ir keistis, o ir gerbdami ja, patiekia jai maista is florantietisko meniu? Juk , tarkim, pries metus ta pati "florantiete studente" gal buvo "tipiska" savo seimos atstove.

Fox, kaip baisiai jūs mąstote: :shock: kur yra žodis „atsisakyti”? Jamuna taip, nuostabiai parašė

va ta kertelė – gaudykit ją :) : suvokimo riba (mano, jūsų, jos) yra skirtinga. Suprantate? Ir ta suvokimo riba yra nustato gyvenimo pasikeitimų galimybes… žodis turi būt suprantamas taip, kaip jis sakomas, šiuo atveju: „pakeisti”.
O dabar viskas tampa dar paprasčiau :) Vyras muša žmoną, kad pinigų alui neduoda; ji kenčia, nes kaip čia „atsisakys” vyro, tėvo, brolio ir t.t. :) artimo savo… geriau pati kartu gers…
o kita moteris, ima ir pakeičia savo gyvenimą. Tam yra daug būdų. Ji neatsisako, bet jiems tenka rinktis; ji netampa auka, nešanti savo kryžių – porą alkoholikų ant savo gležnų pečių, tačiau ji keičia savo požiūrį į juos taip, kad pati taptų laisva, o jie jos „neatsisakymo” dėka, dar greičiau nedegraduotų. Tačiau jie varžo jos laisvę visada: geria ir engia, o ji – tą laisvę įgauna savo pastangų – pasikeitimų dėka.
Ar yra skirtumas tarp atsisakymo bendrauti ir saviginos? Yra, ir labai didelis.
Dabar kas liečia mėsą. Jūs įsivaizduokite: jauna mergina, florantietė, grįžta iš studijų Šveicarijoje į mūsų Lietuvišką kaimą pas mamą, bobutę ir … na visi supranta, kad ji yra išdurninama, kad nevalgo lavoniukų, ir ką dabar jai dayti? :) arba gerbti save ir išlikti savimi, arba „gerbti” juos ir sėsti prie narkotikų ir negyvėlių stalo. Taip sakant neatsisakyti mamos, bet atsisakyti savęs. Ar tai pagarba artimui, meilė? Jeigu jie gerbtų ją, tai stalą apkrautų lietuviškais vaisiais ir daržovėmis, gi ji tuoj išvažiuos… ir jie vėl galės valgyti savo maistą. Tačiau, kai žmogus negerbia savęs ar jis įgalus gerbti kitus? Klausimas karštas. Tačiau pas genialumas paprastume: ką turi pats, tuo gali ir pasidalinti.
Be to. Niekas niekur nieko nekviečia nei gerbti nei atsisakyti. Mes kalbamės apie tai, kad gyvenimo nuostabumas tame, jog visada yra pasirinkimas… :)
Ir nesakykite, kad jums atrodo, jog pagal mane … lialialia, lia lia lia :) Kiekvienas supranta pagal save, todėl stenkitės suprasti save norėdami suprasti kitus. Su kuo kas nori, su tuo tegu ir būna arba atsisako, arba pakeičia gyvenimą… tačiau: „su kuo sutapsi, tokiu ir tapsi” sako liaudies išmintis ir ne be reikalo.

S.Poetas

Žmogus gali pakeisti savo mitybą, atsisakyti tam tikrų produktų, nebevartoti alkoholio, tabako, narkotikų ar kitų nuodų.. bet jeigu jis ir toliau vaikšto po barus, draugauja su girtuokliais, mėsą valgančiais ir pan., tai joks čia pasikeitimas.

Gyvenimas – kaip mokykla. Negali visus metus mokytis tik fizikos, nes neišlaikysi kitų egzaminų ir teks pasilikti antrais metais :) o be to kaip gali mokytis fizikos, jeigu dar nepažįsti skaičių, raidžių? Mokytis, tobulėti, reikia visose srityse: santykiuose, šeimoje, darbe ar mokykloje, mityboje, žiniose… na ši sąrašą galima tęsti ir tęsti :) Žmogų turi džiuginti viskas, tiek jo kūnas, ji išvaizda, savijauta, tiek santykiai su žmonėmis, jo aplinka, gyvenimo būdas. O jeigu nedžiugina, reiškia visą tai reikia pakeisti.