Bendravime svarbu pagarba
Bendravime, bendradarbiavime svarbu yra bendravimo kultūra, pagarba asmeniui, su kuriuo turite pokalbį, reikalų. Juolab, kai pašnekovas ateina padėti, rūpinasi kitais savo iniciatyva, nes mato, kad jo siūlomi variantai teiks jų gyvenimui pagerėjimą.
Geranoriškasis asmuo skiria savo laiko dalį specialiai tam, kad žmogui sukurti patogią darbo vietą, pristato savo siūlymus. Ir kokios reakcijos iš ne kai kurių sulaukia?
Išlindus seniems įpročiams, žmonės į jiems siūlomą gėrį reaguoja… nesveikai! Nori, kad jiems padėtų, o kai pagalba ateina, atstumia ją, nes tai – nauja. Nes to reikia mokytis. Ir dažnai nė nepadėkoja , o susierzinimo apimti, be perspėjimo, atsijungia nuo bendravimo. Tokiu požiūriu „ kada noriu bendrauju, kada noriu atsijungiu, nei sudie, nei ačiū…“ – atstumia kitus nuo savęs. Galbūt su jais taip elgdavosi – tiesiog pavarydavo šalin? O dabar jie taip elgiasi su kitais.
Kai žmogus pats sau nenori padėt, jam labai sunku pagelbėt …Ypač, jei rodoma nepagarba kitam, kuri griauna santykius ir norą padėti. Tad reikia keisti senus įpročius, mokytis naujo, jei nori geresnio savo gyvenimo, o nelikti prie „suskilusios geldos“.
Jūsų išsisakymas, Valia, mano akimis – chaosas chaose…neaišku nei kas, nei apie ką, nei kodėl:) Todėl atsakysiu filosofiškais palyginimais, kurie man gyvenimiškai artimi:)
… kaip šaukiama, taip atsiliepiama, o kiekvienas gauna tik tai, ko galų gale prisiprašo .. Nes negi, kai žmogus prašosi smūgio – jį kas nors glostys:)?
Jeigu žmogus žmogui suduoda į veidą, o paskui, su savo proto ramentu – nuomone mano, kad pabūčiavo, tai ir nustemba, kad gauna atgal ne bučinį, o smūgį ir vienatvę, nes draugai pabėga nuo tokios draugystės:)
O jeigu jau žmogus ko nors nesupranta, tai tik todėl, kad nenori suprasti. Kas nori suprasti – tas aiškinasi, teisinasi, jeigu reikia, kalbasi, bendrauja ir nugali nesusipratimus, jeigu jų buvo. O nesupranta tie, kurių nuomonė užaugino puikybę, kuri ir neleidžia suprasti. Supratimas yra tobulėjimas, o tobulėjimas niekada nesustoja, nes sustojimas lygus grįžimui atgal.
Aš esu drąsus žmogus ir mano draugai tokie patys… o su bailiais žmonėmis tiesiog neįdomu bendrauti…nėra apie ką… todėl ir paukščiai gyvena pagal tai kokie yra patys: gulbės su gulbėm, o varnos su varnom:)
Bailys – bėga, drąsus – nugali ir niekada nebėga.
Drąsūs su drąsiais būriuojasi, o bailūs su bailiais… kiekvienam savo.
Kai žmogus nori permainų jis atsiriboja nuo tų, kurie permainų bijo ir eina su tais, kurie tobulėja. O kai jam nebesinori eiti, jis grįžta atgal, ir be abejo lieka vėl su tais, kuriems niekur nereikia…
O bendravimas – nieko neparodo, nes kiekvienas mato tik savo akimis:) savo protu. Kaip žiūri taip matai, koks esi, taip ir mąstai. Todėl vieni nieko gero neranda Verdžio kuriniuose, o kiti joje atgimsta. Apibendrinus galiu pasakyti tik tiek, koks žmogus, tokios ir jo išvados, toks jo ir gyvenimas, tokie ir draugai, tokie ir santykiai. Tad kol mokaisi – eini į priekį, viskas keičiasi į gerą, viskas kuriasi ir auga.
O pagarba ne žodžiuose…. o elgesyje…
Taip, svarbiausia visur pagarba. Pagalvoju, apie tai kas man įvyko. Galiu teisintis, aiškinti… tik kam to reikia. Visko norėjau, mylėjau ir vertinau. Bet, kai gavau visko daug iškarto, gavosi spaudimas, toks didelis spaudimas ir viskas bumt sprogo. To momento niekam nelinkiu patirti.
Daugiau tokių sprogimų patirti nenoriu, imu tiek kiek pajėgiu, turėsiu mažiau dabar, kad ateityje galėčiau turėti daugiau ir be bumtelėjimų.
Bendravimas parodo, koks esi, kiek išsimokslinęs, bet ne visada galima suprasti, koks žmogus yra vidumi. Bendraudamas gali būti piktu vilku, spjaudytis ugnimi, o ištikro esi kitas žmogus.
Iškyla klausimas, o kodėl jis tada toks dedasi esąs, jei ištikro toks nėra.
Sutinku su pavadinimu, kad svarbu pagalba ir pagarba… Ypač internetiniame bendravime, skype…. kai žmogus pasislėpęs už interneto, įgauna drąsos elgtis chamiškai, nes jo niekas nemato… Gi jeigu nėra pagarbos ne tik pašnekovui, bet ir sau pačiam, nes niekas niekada jos nemokino, net girdėję kai kurie apie tai nėra, kas tai per daiktas, ta pagarba…., tai pašnekovas leidžia sau viską, kas dingsteli į jo galvą: nepatiko frazė – atsijungė; panorėjo savo nesugebėjimus, nemokšiškumą išlieti negatyviom emocijom – ir išliejo…, o jeigu kas pasipriešina tada anas atsijungia, nes užpyksta…, kad pašnekovas nepritaria jo klaidom ir problemom.
Sakyčiau, net toks dalykas, kaip bendravimas skype parodo visą žmogaus vidaus kraitį…