Jonažolė – natūralus „Prozakas“ (tęsinys)

Nauji tyrimai rodo, kad jonažolė ypač gerai gydo „žiemos liūdesį“, arba sezoninį afektinį sutrikimą (SAS), kuris kyla tamsiomis žiemos dienomis. Anglų mokslininkai lygina jonažolę su gydymu šviesa, kuris labai gerai nuima SAS. Po 8 savaičių, gydant šiais dviem terapijos būdais atskirai, buvo gauti vienodi rezultatai. Iš 301 anglų, kuriuos buvo apėmusi SAS, pusę jų gydė šviesos terapija, o kitą pusę – jonažole. SAS simptomai, įskaitant depresiją, nemigą ir letargiją, sumažėjo: nuo jonažolės 39%  atvejų, o nuo šviesos terapijos – 43%. Šis skirtumas, autorių nuomone, neatsitiktinis. Žinoma, įsimesti į burną (jonažolės) tabletę maloniau, nei sėdėti ryškiai apšviestoje kameroje, pabrėžia jie.

Depresijos pašalinimo jonažole mechanizmas iki galo neaiškus. Pradžioje tyrėjai manė, kad jis analogiškas serotonino pakartotinio pasisavinimo taip vadinamų selektyvių inhibitorių, prie kurių priskiriamas „prozakas“,  poveikiui. Pagrindinis augalo komponentas – hipericinas – neva reguliavo neuromediatoriaus serotonino, nuo kurio priklauso nuotaika, veiklą. Vienok dabar mokslininkai linkę manyti, kad jonažolė veikia ir kitus mediatorius ir kad kiti jos komponentai taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. Greičiausiai dauguma jonažolės sudedamųjų veikia kartu vardan bendro tikslo, ko neturi sintetiniai antidepresantai.

Rekomenduojama dozė: 800 mg per dieną trimis dozėmis po 300 mg. Nors vieniems žmonėms palengvėja po 1-2 tablečių, kitiems būna mažai ir 3.

Depresija gali išnykti per kelias dienas po pirmo priėmimo, bet gali ir tik po 6 savaičių. Kaip taisyklė, rimtas pagerėjimas jaučiamas po 3 savaičių, vartojant 900 mg dozę per dieną, pažymėjo Rozentalis. Jei to neįvyksta, reikia didinti dozę arba vartoti įprastą antidepresantą vietoj jonažolės, arba kartu su ja. Tai turi nuspręsti gydytojas.

Galimas šalutinis poveikis: dažniausiai skrandžio sutrikimai, pykinimas, nevirškinimas, skausmai pilvo srityje. Tyrimų duomenimis, jis pasireiškia retai – apie 2,5% atvejų. Vartojant jonažolę, reikia vengti tiesioginės saulės šviesos. Žurnale The Lancet pranešama, kad vieną moterį, vartojusią jonažolę, ištiko nervinis protrūkis. Tai iššaukė skausmingą jautrumą atvirose odos vietose. Šie simptomai dingo, kai ji liovėsi vartoti vaistus.

Gydymo jonažole kurso eigoje negalima gerti daugiau nei 1-2 stiklines alaus ar vyno, arba 1 kokteilio.

Atsargumo priemonės: nekeiskite jonažolės sintetiniais antidepresantais, nepasikonsultavę su gydytoju. Nepatariama vartoti jų kartu – preparatų tarpusavio sąveika gali būti pavojinga. Nediagnozuokite patys sau depresijos – šie simptomai gali turėti visai kitą priežastį, geriau kreipkitės į specialistą. Jonažolės negalima vartoti nėštumo metu. Maniakinės depresijos atveju jonažolę vartoti galima tik griežtai kontroliuojant gydytojui. Ji gali suveikti, bet gali ir nesuveikti.

Jonažolė skiriama asmenis, kuriems pasireiškia lengvos ar vidutinės depresijos klinikiniai požymiai, ir negali tarnauti kaip „nuotaikos gerintoja“ tiems, kurie jaučiasi „ne savo lėkštėje“. Nėra duomenų ir apie tai, kad jonažolė gydytų sunkią depresiją.

Patarimai vartojantiems jonažolę: kai kurios jos rūšys turi išskirtinai mažą kiekį veikliųjų medžiagų. 1999 metais buvo atvejis, kai veikliųjų medžiagų rasta tik 5% kiekio, nurodyto etiketėje. Varro Taileris, buvęs farmacijos mokyklos Purdue universiteto dekanas ir pripažintas augalinių priemonių specialistas, visada rekomenduoja pirkti „standartizuotą“ jonažolę, kurios sudėtyje yra 0,3% hipericino. Bet ir tuo atveju nėra garantijos.

Patikimiausia rūšis – „Kira“, naudojama daugelyje tyrimų, atliekamų taipogi ir Nacionaliniame sveikatos institute.

Vertė Jelena.lt