Ar lyginti save su kitais?
Dažnas iš mūsų lygina save su kitais. Kodėl? Todėl, kad neišmokome patys objektyviai save įvertinti, ir nesame tikri dėl savo veiksmų. Reiškia, mes lyginame save su kitais, kad suvoktume savo elgesį. Esminis klausimas tame, su kuo mes lyginame save? Dažnai palyginimui pasirenkame netinkamus žmones.
Jeigu Ona lygina save su alkoholiku, tai ji sako: „ O, aš tai nenusigeriu taip, kaip jis“. Tačiau, jeigu ji lygins save su abstinentu, ji pasakys: „ O aš tai vartoju alkoholį“. Tuo būdu matome jog yra mažiausiai du palyginimai tam, ką su kuo palyginame. Kaip ir nepilnas vandens ąsotis: arba pusiau pilnas, arba pusiau tuščias. Svarbu, ar palyginimas skatina mūsų pasitempti, sportuoti, gyventi sveikai, ar verčia džiūgauti, kad dar nenusiritome iki finansinio ar dvasinio bankroto taip, kaip kiti. Kai lyginame save su geresniais, perspektyvesniais, stipresniais, gražesniais, tai mums gali padėti siekti tikslo. Mes manome, kad jeigu anas žmogus gali padaryti, pasiekti kažką gero, reiškia ir mes galime pabandyti. Čia lyg tai viskas gerai. Tačiau, jeigu mums ilgai nesiseka galime pasijausti prastesniais ir nusivilti, o tada nieko nebesiekti. Lygindami save su mažiau pasiekusiais, su silpnesniais už mus, keliame savo vertę. Sakome: „ Jis nieko neturi, nei žmonos, nei vaikų, o aš turiu“. Nei keliantis žmogaus savivertę palyginimas, nei siekiantis didesnių pasiekimų, nėra teisingas žmogaus tolimeniam psichologiniaim klimatui. Žmogui būtina tikėti, ypač savo sugebėjimais kažką daryti ir tuo gyventi, nelyginant save su kitais. Anksčiau ar vėliau, dažnas susilaukia nemalonumų ir nusivylimų, jeigu tie palyginimai neturi pagrindo. Yra sakoma, neapžiok per didelio kąsnio, nes nenurysi. Reiškia, neužsibėžk per didelių planų, nes ir sau, ir kitiems tapsi ne tik juokingas, bet ir kvailas, kadangi jų neįgyvendinsi. Ir dar sakoma: „ Nespjau į vandenį, nes galbūt teks jį gerti.“ Čia apie tuos, kurie juokiasi iš mažiau turinčių, bei puikuojasi turintys daugiau. Du kraštutinumai.
Stebėkime kitus, lyginkime, kad suprasti savo vertę. Tačiau, norėdami savęs pažinimo, naujo savęs atradimo be nusivylimų, ir tikro ėjimo į priekį, turėtume save vertinti lyginant tik su panašiais į save: reiškia, nei su labai iškilusiais, nei su visai atsiliekančiais.