Šarmai ir rūgštys
Jeigu jau mėgautis 100% florantizmo, nesvarbu kiek laiko, reikia žinoti, kad organizme derėtų palaikyti šarminę terpę. Organizmas labai greitai ir jautriai reaguoja į netinkamą maistą.
Tokia pat terpę rekėtų ir sergant reumatirzmu, artritu, ar dantys kleba… radau tai Ernst Gunter Lebendige Nahrung,
Mat organizme trūksta kalcio, kai jis jį ima naudoti neutralizuoti rūgštims. Gi rūgčias dirvas kolūkiečiai kalcina kalcio karbonadu :)
Matote, jeigu jūs daug valgote ir neleidžiate organizmui susidoroti su vieno valgymo maistu, valgote jau kitą maistą, na nesilaikote intervalų, tada maistas ima rūgti, nes jis skrandyje užstringa ilgesniam laikui, nei turi būti, o tada organizmas bando gelbėti padėtį, ir ima kalcį iš kaulų…
Po rūgščių vaisių reiktų skalauti burną vandeniu arba tiesiog pakramtyti kokių tai džiovintų žalūmynų miltelių…
Deja, daugumoje atvejų taip ir yra: nori žuvies, o valgo ananasą, nori duonos – valgo pomidorą, uždaro save į tiesos kalėjimą… nes sakoma reikia metų, pusantrų, kad įpratinti organizmą, tačiau jis ne koks gyvūnas… gi, jis ima ir sustreikuoja, pvz iškrenta dantys… va tada tie patys pasiekėjai žalio maisto ima šaukti, kad visa tai nesąmonė, arba, kad reikia vartoti papildus… ir kitus žmones klaidina savo klaidomis…
Iškreiptoje tikrovėje žmogui atrodo, kad jis yra teisus…
O 100% tiesos kaip reikia valgyti ar gyventi nėra ir negali būti…. toks pasaulis….
Todėl ir dėl normos viskas salygina… nes net pulso norma 60-72 … florantiečio tik 52… ir temperatūra mažesnė pastebėta… tyrimų taigi niekas nedaro, visus matuoja vienu matu….
bioprogramavimo reikia mokytis :rope:
Įdomu. Ką reiškia mikroflora keičiasi į normą? Ir kokia yra nenorma?
Taip labai įdomu, kaip vyksta tas bioprogramavimas?
Labai teisingai pastebėjei, dažnai žmonės renkasi kovą su savimi, vietoje harmonijos. Atrodo, lyg svetimą dalyką, bandytų prievartą įdiegti sau, o kadangi organizmui tai nepriimtina, vyksta kova ir alinimąsis. Abejoju, ar be harmonijos savyje, ir be meilės sau galima ką nors sukurti savo kūne :)
Yra toks bioprogramavimas, kai pasakai sau: „aš pavalgiau” ir burnos mikroflora keičiasi į normą…
Be psichikos valdymo, be emocinės kontrolės, nėra pasmės ką tai daryti… šios žinios, kaip sudedamoji dalis visumos sveikatos priemonių yra gera paspirtis elgtis nekenkiant sau, tačiau jeigu tik tuom norima sau padėti, nežiūrint į reikalingą visumą, tada daugumoje atvejų beviltiška informacija…
kas liečia užsirūgštinimą… tai nenoriu kalbėti visavalgių atžvilgiu, nes termiškas maistas visas rūgština, kaip teigiama… galiu pasakyti tik florantizmo atveju viskas kitaip… o kaip, tai kiekvienam savaip, todėl norint atsakyti į konkretų klausimą reikia tiksliai žinoti koks yra žmogus…
be savų emocijų kūrybos ir kontrolės bet koks maistas gali tapti nuodu…
ką nors sužinoję „gero” dažniausiai žmonės renkasi kovą su savimi ir su kitaip gyvenančiais, o čia ir yra esminė… liga.
Rodos lyg ir žinau ką ir kaip reikėtų daryti, bet kai taip tiksliai paaiškinta, pasidaro svaresnė motyvacija elgtis išmintingai :) Įdomu dar būtų sužinoti, konkrečiau, kokia savijauta yra kai organizmas per daug užsirūgštinęs, ir ką tuo metų reikėtų valgyti.
Bet dar įdomiau, norėčiau sužinoti, kaip psichika reaguoja į tam tikras reakcijas ir maistą. Nes logiška, kad apsunkęs kūnas, netik šiaip mažiau darbingas, bet savo sunkiom vibracijom ir psichiką veikia.