Balinti miltai kenkia dantų emaliui, nes juose esančios mineralinės druskos turi didelį rūgštingumą. Tai greit besiskaidantys angliavandeniai, kurie virsta rūgštimi. Medikų pripažinta, kad parduotuvėse esanti duona, pyragai kenkia sveikatai, todėl, kad ji kildinama mielių pagrindu; todėl, kad kepama iš balintų miltų. Pradžioje grūdus, naudotinus baltų miltų gavybai, atskiria nuo luobelės (sudaro 14%grūdo) ir gemalo (sudaro 15% grūdo), paliekant tik grūdo endospermą (pagrinde krakmolas – 85%). Su atskirtais luobele ir gemalu pasišalina beveik visi vitaminai ir mikroelementai. Tokiu būdu grūdas paverčiamas „negyvu“, rafinuotu produktu. Pradžioje tokie sumalti miltai būna gelsvos spalvos. Po to jie yra balinami miltų balikliais aromatizuojami, antioksiduojami, į juos dedami sintetiniai vitaminai. Ir paverčiami „aukščiausios rūšies“… negyva chemizuota produkcija.

Kodėl taip elgiamasi?

Tai pataikavimas skoniui, nes anksčiau baltos duonos vartojimas buvo susijęs su prestižu. Taip balta duona užsikariavo populiarumą. Ir dar „negyvi“ miltai ilgiau išlieka negendantys, nei „gyvi“, kur grūdas – sėkla yra savo pilnoje trijų dalių sandaroje. „Gyvame“ ar iš dalies „gyvame“ grūde esantys mikroelementai turi įtakos tamsesnei miltų spalvai. Kadangi miltų balinimas reikalauja laiko ir darbo įnašų, tai jie ir brangesni.

Profesorius A. Kirkulis, sveikos mitybos šalininkas sako: „Natūralus neapdorotas maistas, kurį žmogaus organizmas pripratęs vartoti milijonus metų, yra labai svarbus užtikrinant organizmui būtinų medžiagų pusiausvyrą.

<…> Nuo giliausios senovės duona buvo kepama iš rupių miltų, sumaltų akmeninėmis girnomis. Maždaug XIX šimtmečio viduryje vengrai pakeitė šį procesą. Jie atsisakė akmeninių girnų ir išrado presą su plieniniais velenais (valcais), kurie sutraiško grūdus ir iš miltų padeda pašalinti ląstelieną, gemalus ir mineralus. Apie 1905 m. valyti labai smulkūs balinti miltai jau buvo vartojami visoje Amerikoje ir Europoje duonai kepti. Didelis baltų miltų, kaip ir išlukštentų ryžių, trūkumas – juose labai mažai ląstelienos, vitaminų, gemalų aliejaus ir pagrindinių mineralinių medžiagų. Nors mūsų racione grūdinio maisto gausu, tačiau grūdų valymo procesas jau yra nulėmęs jo prastą maistinę kokybę. Neapsigaukime perskaitę užrašą „Pagaminta iš pagerintų miltų“. Į pagerintą duoną pridedama kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, net ir pakeitus visas sudedamąsias dalis, neįmanoma atgauti pradinės sveikų grūdų maistingosios vertės, nes visi molekuliniai saitai ir maistiniai mineralai, aliejaus ir ląstelienos ryšiai galimi tik gyvuose augaluose.“ („Geriau būk alkanas, negu bet ko pavalgęs.“ Balinti miltai kenkia dantų emaliui, nes juose esančios mineralinės druskos turi didelį rūgštingumą. Tai greit besiskaidantys angliavandeniai, kurie virsta rūgštimi. Tose šalyse, kur suvartojama daug baltos duonos, žmonių dantys genda dažniau. Tyrimais nustatyta, kad tose vietovėse, kur pagrindinis maistas daug grūdinės kultūros ir mėsa, o žalių daržovių ir vaisių valgoma minimaliai, žmonių dantys tampa trupūs dėl kalcio ir fosforo trūkumo. Lėtieji angliavandeniai, tokie kaip rūpi duona, dauguma daržovių, skaidosi lėtai ir seilės spėja nuplauti pavojingas dantims medžiagas. Tad nepriklausomai nuo gyvenamos vietovės ar klimatinių sąlygų, žmogus ir jo dantys taip pat, gali būti sveikas, kai jo mitybos raciono pagrindą sudaro natūralūs produktai.

© www.sveikata666.lt

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *