Ar verta papildomai gerti vitaminus?
Nuo pat jų atsiradimo netyla diskusijos apie papildomai vartojamų vitaminų naudą. Net ir dešimtmečius užtrukę įvairūs tyrimai vis dar nesugeba pasiūlyti neginčijamų įrodymų, kad vitaminai ir maisto papildai iš tiesų suteikia juntamos naudos žmogaus organizmui. Maža to, dalis tyrimų rezultatų demonstruoja visiškai priešingą kryptį ir leidžia manyti, kad kai kurie vitaminai gali ir pakenkti. Kelių rūšių vitaminai siejami su tam tikrų tipų vėžio rizikos didėjimu, o kiti gali paskatinti inkstų akmenligės vystymąsi.
Neperseniausiai paskelbtas didelis tyrimas parodė, kad nepaisant pastaruoju metu augančio pirkėjų sąmoningumo vitaminų vartojimo srityje, įvairių šalių gyventojų tablečių naudojimo įpročiai per pastarąjį dešimtmetį iš esmės nepakito. Todėl būtų racionalu išsamiau pasiaiškinti, kuriuos vitaminus ir maisto papildus galima vartoti, o kurių geriau vengti.
Multivitaminus būtų geriau pakeisti subalansuota mityba, kuri garantuotų reikiamą visų būtinų medžiagų kiekį. Jau ne vieną dešimtmetį buvo manoma, kad multivitaminai itin svarbūs tinkamai sveikatos ir savijautos būklei palaikyti. Vitaminas C stiprina imunitetą, vitaminas B suteikia energijos, vitaminas A apsaugo regėjimą ir t.t. Tačiau šių medžiagų nuolat gauname iš kasdien vartojamo maisto, jei jis yra kokybiškas ir pilnavertis. Be to, mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad šių vitaminų perteklius gali būti netgi pakenkti. 2011 m. atliktame tyrime dalyvavo 39 tūkstančių moterų, o visas procesas užtruko daugiau nei 25 metus. Jo metu nustatyta, kad ilgą laiką multivitaminus vartojusių moterų bendroji rizika mirti buvo didesnė nei jų nevartojusių.
Papildyti vitamino D, kuris stiprina kaulus, atsargas iš maisto gali būti sudėtinga, todėl jo rekomenduojama vartoti papildomai. Daugumoje mūsų valgomų produktų vitamino D nepasitaiko, tačiau jis yra itin svarbus kaulų stiprumo išsaugojimui, kadangi užtikrina tinkamą kalcio pasisavinimą. Saulės spinduliai skatina prie šio vitamino gamybą organizme, tačiau žiemą mėnesiais jų mes gauname pernelyg mažai. Keli atlikti tyrimai parodė, kad vitamino D papildų vartoję asmenys vidutiniškai gyvena ilgiau nei tie, kurio šio vitamino papildų atsisako.
Folio rūgštis yra tai B grupės vitaminas, kurį žmogaus organizmas naudoja naujoms ląstelėms gaminti. Ją patariama vartoti papildomai, jei laukiatės ar norite susilaukti vaikų. Besilaukiančioms ir nėštumą planuojančioms moterims kasdien rekomenduojama vartoti 400 mikrogramų folio rūgšties, nes jų organizmams šios svarbios medžiagos reikia daugiau, kadangi ji būtina vaisiui vystytis ir augti. Be to, keletas atliktų tyrimų nustatė ryšį tarp folio rūgšties papildų vartojimo prieš nėštumą bei nėštumo metu ir sumažėjusios nervinio vamzdelio defektų rizikos. Minėtas sutrikimas kelia rimtų pavojų vaisiaus gyvybei dėl galvos ar stuburo smegenų defektų.
Probiotikai yra nemažai kainuojantys papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, mažesniais kiekiais aptinkamų jogurte ir kituose fermentuotuose maisto produktuose. Šių papildų vartojimas padeda trilijonams žarnyne gyvenančių bakterijų, atliekančių esminį vaidmenį žmogaus sveikatos reguliavimo procesuose. Vis tik šios idėjos praktinis įgyvendinimas toli gražu nėra toks paprastas. Kol kas probiotikų poveikis žmogaus organizmui labai miglotas: kartais jie padeda, kartais ne. Taigi užuot išlaidavę piliulėms, geriau pasistenkite vartoti daugiau rūgščių pieno produktų. Iki šiol mokslininkai nėra pateikę jokių įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad probiotikai paisžymi reikšmingu poveikiu mūsų organizmui. Todėl užuot leidus pinigus gerosioms bakterijoms iš vaistinės, geriau vartokite jogurtą ir džiaukitės gera virškinamojo trakto veikla.
Norėdami papildyti organizmo vitamino C atsargas, užuot griebęsi šio vitamino papildų geriau dažniau valgykite citrusinius vaisius. Vitamino C sureikšminimas, prasidėjęs dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje, nėra teisingas. Nemažai atliktų tyrimų pademonstravo, kad šis vitaminas tikimybę apsisaugoti nuo dažnai užpuolančio peršalimo sumažina labai nežymiai arba visiškai neturi jokio teigiamo poveikio. Maža to, milžiniškos dviejų tūkstančių miligramų ar didesnės dozės gali padidinti riziką susirgti itin skausminga inkstų akmenlige. Taigi užuot vartoję papildus stenkitės vitamino C gauti iš natūralaus maisto. Šio vitamino gausu vaisiuose ir uogose. Pavyzdžiui, braškėse.
Antioksidantų perteklius gali paskatinti tam tikrų rūšių vėžio vystymąsi, todėl vietoj dirbtinių papildų rekomenduojama daugiau valgyti uogų. Vitaminai A, C ir E yra antioksidantai, kurių įvairių formų aptinkama daugelyje vaisių, daržovių ir ypač uogų. Šios medžiagos specialistų itin giriamos dėl užtikrinamos apsaugos nuo vėžio. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad antioksidantų perteklius gali būti žalingas žmogui. Platus tyrimas, kuriame dalyvavo rūkantys vyriškos lyties asmenys, padėjo nustatyti, kad reguliariai vitamino A vartojantys žmonės labiau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu nei tie, kurie šio vitamino papildomai nevartoja. 2007 metais paskelbta kelių skirtingų rūšių antioksidantų papildų tyrimų ataskaita teigianti, kad beta karotino, vitaminų A ir E papildų vartojimas galimai didina mirtingumą.
Pakankamu vitamino B3 kiekiu organizmą aprūpinsite valgydami tuną, lašinius ir burokėlius. Daugybę metų žmonės buvo raginami vartoti kuo daugiau vitamino B3, kuris turėtų apsaugoti nuo daugybės galimų sveikatos problemų, pradedant Alzheimerio liga ir baigiant širdies negalavimais. Deja, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad laikas padaryti galą pernelyg gausiam šio vitamino vartojimui. 2014 metais atlikto didelio masto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 25 tūkstančiai širdies ligomis sergančių žmonių, rezultatai patvirtina, kad asmenys, vartojantys ilgai veikiančias vitamino B3 dozes, siekdami padidinti gerojo cholesterolio kiekį, negali sumažinti širdies smūgių, insultų ar mirties riziką. Be to, vitamino B3 papildus vartoję tyrimo dalyviai dažniau nei gavusieji placebą, susidūrė su kepenų ir vidinio kraujavimo problemomis bei įvairiomis infekcijomis.
Cinkas iš tiesų yra vienintelė medžiaga, pelnytai siejama su galimybe sutrumpinti peršalimo ligų trukmę. Skirtingai nuo vitamino C, kuris, kaip jau minėjome, dažniausiai neturi jokio poveikio peršalimo ligų prevencijai ir gydymui, cinkas iš tikrųjų šiuo atžvilgiu gali padėti. Šis mineralas sutrikdo dauginimąsi rinovirusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimą. 2011 metais paskelbtoje tyrimų apžvalgoje buvo analizuojami neseniai sirgusių peršalimo ligomis asmenų duomenys. Tyrėjai palygino pradėjusių vartoti cinką žmonių duomenis su gavusiais placebą. Nustatyta, kad cinką vartoję tiriamieji peršalimu sirgo trumpiau, be to jiems pasireiškę simptomai buvo silpnesni.
Vitamino E perteklius gali sukelti tam tikras vėžio rūšis. Užuot pirkę šio vitamino papildus, geriau valgykite daugiau špinatų. Antioksidantas vitaminas E šiuo metu itin populiarus, nes manoma, kad jis gali apsaugoti nuo vėžio. Tačiau prieš keletą metų atliktas didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 36 tūkst. vyrų, parodė, kad šio vitamino papildų vartojusių vyrų rizika susirgti prostatos vėžiu buvo didesnė, lyginant su tyrimo dalyviais gavusiais placebą. 2005 metais kita mokslininkų grupė atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad vitamino E vartojimas didelėmis dozėmis didina bendrąją mirties riziką. Taigi jei norite organizmą praturtinti didesniu vitamino E kiekiu, rinkitės šviežių špinatų salotas, o dirbtinių papildų geriau vengti. Tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse šio vitamino itin gausu, todėl nėra jokio reikalo jo ieškoti farmacijos pramonės produktuose.
Iš viso to galima padaryti išvadą, kad teisingai ir pilnavertiškai maitinantis nereikia jokių dirbtinių papildų, tačiau parduotuvėse platinami maisto produktai nėra pakankamai maistingi ir vertingi arba pernelyg brangūs, todėl kartais raciono trūkumus galima ištaisyti farmacininkų siūlomais papildais.
Gali būti aktualūs vitaminai moterims