Ekologinis stresas

Dabar daugybė žmonių iš savo visiško savęs nepažinimo, savęs, kaip asmenybės nevertinimo, yra pasinešę į atsieit sveiko maisto programas ir jie tai daro ne iš suvokimo, o iš baimės nesuvalgyti, ko nors negyvo, užteršto arba neekologiško. Tai nauja psichozės forma. Pažiūrėkite ar jūs kartais ja nesergate?

Čeliabinsko mokslininkai nustatė, kad kas antras mokinys, gyvenantis Pietų Urale, randasi pastoviame ekologiniame strese.  Tokio streso apimti žmonės pesmistikšai žiūri į viską, į aplinką, gamtą, į save, o žmoniją, laiko aplinkybių aukomis. Su jais jau normaliai nebesusikalbėsi, jie pilni baimės ir patarimų apie maisto kokybę. Tai liečia visus įmanomus meniu, neaplenkia net ir veganus ar žaliavalgius, kurie bijo maximų vaisių ar daržovių, kaip dievo bausmės :). Kai pasakai jiems, kad va, valgai viską, jie vos kvapą atgauna iš pasibjaurėjimo žiūrėdami į tave. Mano akimis, tai psichikos sutrikimai maisto paranojos tema.

Mokslininkai nustatė, kad toks ekologinis stresas negatyviai atsispindi požiūryje į gyvenimą, į santykius su kitais žmonėmis, į gyvenimo vertybes ir…. į optimistišką gyvenimo perspektyvą.

Negatyvios nuostatos į maistą kenkia daug daugiau, nei tas maistas būtų iš tikro apnuodytas… Mokslininkai teigia, kad optimistiška žmogaus nuostata gali padvigubinti vaistų poveikį, o negatyvus požiūris – vaistų poveikį gali padaryti lygų nuliui. Oksfordo, Kembridžo ir du vokiečių universitetai padarė novatorinio eksperimento išvadas apie skausmo jautimą, rašo The Telegaph.

22 savanoriams ant odos uždėjo šildomą prietaisą ir paprašė įvertinti skausmo lygį, nuo 00 iki 100, vidutiniškai įvertinta buvo 66. Dalyviams suleido nuskausminančių. Skausmo lygis sumažėjo iki 55. O tada savanoriams buvo pasakyta, kad jiems suleisti nuskausminantys ir skausmas sumažėjo iki 39. O tada jiems buvo pasakyta, kad nuskausminančių nebeleidžiama, nors tai buvo melas, jie vėl buvo suleisti. Tačiau skausmo rodikliai padidėjo iki 64. Viso eksperimento laiku smegenų aktyvumas buvo kontroliuojamas. Pasirodo, smegenų skausmo kontrolės dalis aktyvavosi būtent tada, kai žmonės manė, kad nuskausminantys nebeleidžiami, o va teigiamos mintys lėtino šių centrų veiklą.
„Gydytojai turi įvertinti pacientų pergyvenimus, nes jie gali įtakoti gydymo eigą”  – teigia Oksfordo profesorė Irena Treisi.

 

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Search

+