Felinoterapija – gydymas katėmis

Pastaraisiais metais gan išpopuliarėjo teorija apie naminių gyvūnų (šunų, kačių, arklių, triušių ir t.t.) teigiamą poveikį žmonių, ypač keturkojų savininkų, sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius paklydimus ir mitus apie gydymą katėmis, taip pat bus pateikti nepatvirtintų tyrimų rezultatai ir kiti susiję faktai. Pradėkime!

Pet-terapija, taip pat vadinama zooterapija arba animalterapija, yra netradicinių gydymo metodų naudojant gyvūnus bendrinis pavadinimas, kuris gana plačiai naudojamas Vakarų šalyse. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ši pagalba ligoniams taikoma retai. Vieningos terminologijos šioje srityje šiuo metu nėra.

Atskiras gyvūnų terapijos rūšis yra felinoterapija – tam tikrų ligų profilaktinio gydymo metodas, naudojant kates. Šis būdas buvo žinomas nuo seniausių laikų. Senovės Egipto, Romos, Babilono ir Asirijos gyventojai veisė kates savo ligų gydymui.

Šie ūsuoti keturkojai per ilgą savo egzistavimo istoriją (10 tūkst. metų) suspėjo apaugti daugybe legendų, pasakų ir mitų. Pavyzdžiui, katė paminėta Korane, kuri gimė Nojaus Arkoje nusičiaudėjus liūtui. Kita garsi istorija susijusi su pranašu Mahometu, kurį katė išgelbėti nuo mirtino gyvatės įkirtimo. Už tai arabų pamokslininkas paglostei jai nugarą ir nuo tada gyvūnas įgijo įgūdžius visada nukristi ant letenėlių.

Užregistruota daug pūkuotųjų padarėlių kritimo iš aukštų pastatų atvejų. Amerikos veterinarų medicinos asociacijos leidinys paskelbė statistiką, kurioje matyti, kad iš 132 kačių, kurios nukrito nuo šešių aukštų pastato, žuvo tik 14. Užregistruotas išgyvenimo atvejis net po kritimo iš 45-ojo aukšto!

Mokslas šią „supersavybę“ paaiškina labai paprastai: vestibiuliarinis katės  aparatas smegenims pranešą kūno padėtį žemės atžvilgiu ir to dėka žinduolis pradeda teisingai koreguoti laikyseną. Pirmiausia gyvūnas pasuka galvą kritimo kryptimi tam, kad nustatytų apytikslį aukštį ir skrydžio laiką. Tada, lankstaus stuburo, sudaryto iš 30 slankstelių, dėka katė pasuka priekinę kūno dalį ir priekines kojas kritimo kryptimi. Uodega taip pat atlieka tam tikro vairo funkciją, tačiau daugiausia naudojama krentant iš mažo aukščio ir aukštiems šuoliams. Taigi, kačių gebėjimas nusileisti tik ant kojų su puikia amortizacija yra natūralus ir įgimtas.

Kačių specializacija pagal ligas

Internete galite rasti vadinamą kačių specializacijos priklausomai nuo veislės lentelę, kurioje teigiama, kad:

• Ilgaplaukės katės (Sibiro, angoros, Birmos, persų, ir t.t.) yra geri „neurologai“ ir žmonėms žymiai sumažina dirglumą, depresiją bei nemigą;
• Persų veislės augintiniai gali veiksmingai gydyti nugaros, raumenų ir sąnarių skausmus;
• Katės su vidutinio ilgio kailiu (Britų, egzotinės trumpaplaukės) – puikios „kardiologės“, kovojančios su širdies ligomis, ypač kraujagyslių distonija;
• Trumpaplaukės ir beplaukės augintinės gali susidoroti su kepenų, inkstų ir virškinimo trakto ligomis;
• Siamo veislė namuose sunaikina visus patogenus, apsaugo namų savininku peršalimo ir gripo.

Žinoma, šioje lentelės paskelbti duomenys nepatvirtinti jokiais mokslo įrodymais ir aprašytas teigiamas poveikis iš dalies gali būti paaiškintas placebo efektu (gydymas padeda tik todėl, kad jo nauda tikima).

Anatominiai ir fiziologiniai kačių veislių ypatumai yra daugiau susiję su augintinio išvaizda dėl to, kad tai yra prijaukinta rūšis, kurių veislės sukurtos selekcijos būdu. Pavyzdžiui, kai kurios veislės pasižymi  ankstesniu arba vėlesniu lytiniu brendimu. Anksčiausiai subręsta trumpaplaukės katės, o jų patinėliai pasiekia galutinį brendimo etapą būdami truputį mažesnio svorio nei ilgaplaukių veislių atstovai.

Kitas pavyzdys: suaugusiųjų kačių paros elgesio dalį sudaro 55% aktyvumo, 34,5% miego, o likusius 10,5% užima poilsis. Beplaukės katės pasižymi aukščiausiu socialinio aktyvumo lygiu (apie 60%) ir tai parodo šiokią tokią koreliaciją tarp kačių fiziologinių savybių ir veislės.

„Stebuklingas“ murkimas

Yra daug pseudo mokslinės literatūros ir spekuliacijų apie mukimo fenomeną. Kai kuriose knygose peršama idėja apie nepaaiškinamą murkimo prigimtį, teigiant, kad viso pasaulio mokslininkai negali paaiškinti pats „stebuklingo“ murkimo mechanizmo.

Tiesą sakant, šis mechanizmas tikrai kurį laiką buvo laikomas prieštaringu ir atviru klausimu, nes katės neturi specialaus organo, kuris generuotų šį vibruojantį garsą. Pasak naujausių mokslinių tyrimų, kačių smegenų žievėje atsiradę elektriniai impulsai ateina į raumenis, esančius arti balso stygų, todėl pastarosios pradeda susitraukinėti. Pats „murkimo aparatas“ yra tarp kaukolės pagrindo ir liežuvio. Raumenų susitraukimas sukelia raiščių vibraciją ir atitinkamą vibruojantį garsą. Jis skleidžiamas per burną ir nosį, tačiau vibracija sklinda visu katės kūnu.

Įvairių atstovų murkimas šiek tiek skiriasi amplitude, trukme ir kitais parametrais, tačiau didžiąja dalimi visada lieka dažnių juostoje tarp 20 ir 30 hercų.

Murkimas ne tik išreiškia katės jausmus ir emocijas, bet taip pat skatina žaizdų gijimą ir padidina kaulų tankį. Šiaurės Karolinos gyvūnų komunikacijos instituto mokslininkai, ištyrę kačių skleidžiamus garsus, padarė išvadą, kad murkimas katėms padeda išgydyti žaizdas ir stiprina kaulus.

Tyrėjai paskelbė hipotezę, kad murkimas įjungia gijimo mechanizmą, panašų į tam tikrų žmogaus ligų gydymą ultragarsu. Šiaurės Karolinos universiteto profesorius Clintas Rubinas nustatė, kad 20-50 Hz diapazono garso bangų poveikis prisideda prie kaulų augimo ir stiprinimo. Pavyzdžiui, viščiukai, kiekvieną dieną trims valandoms patalpinami ant vibruojančio paviršiaus, augo greičiau ir jų kaulai buvo šiek tiek stipresnis, lyginant su eiliniais jų gentainiais.

Išvados

Tam tikru mastu gydymas naminių gyvūnų pagalba pasižymi teigiamu poveikiu daugeliui ligų, pavyzdžiui, padidintam nerimui, epilepsijai, tam tikrų rūšių demencijai, išsėtinei sklerozei, cerebriniam paralyžiui ir pan.

Katės gali šiek tiek padėti pacientams, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų pažeidimų, taip pat padeda alkoholikams ir narkomanams atsikratyti priklausomybių. Tačiau tai tik subjektyvi nuomonė kai kurių Didžiosios Britanijos ir JAV gydytojų, dirbančių ligoninėse, skirtose sutrikusio intelekto vaikams.

Žmonės su psichikos sutrikimais kačių buvimą šalia priima teigiamai, be menkiausio dirglumo. Bendravimas su šiais žinduoliais gerai užsirekomendavo depresijos, neurozių ir kai kurių šizofrenijos formų atvejais. Iš tiesų katė nedaro nieko neįprasto ar antgamtiško. Jos „magiška“ įtaka ir gydomasis poveikis apsiriboja glaustymusi prie ligonio, rankų ir veido laižymu bei glostymu. Kačių šiltas kailiukas ir raminantis murkimas leidžia asmeniui atsipalaiduoti ir taip gydo.

Nėra nei menkiausio pagrindo manyti, kad katės pasiima ligą ir atiduoda savo energiją. Bet koks neesminis pasikeitimas psichologinėje ir fiziologinėje asmens būklėje gali būti priskiriamas placebo efektui, arba jo priešingybei – nocebo. Paprasčiausias katės glostymas gali pagerinti bendrą savijautą, sumažinti spaudimą, todėl kai kurie gydytojai savo pagyvenusiems vienišiems pacientams rekomenduoja namuose laikyti augintinį. Kai kuriems žmonėms katė gali iš dalies pakeisti savo pačių vaiko poreikį, priimdama ir duodama meilę bei prieraišumą.