Gintaras – viskas apie unikalias mineralo savybes

Kas yra gintaras, kaip jis susiformavo, kokiomis naudingomis ir magiškomis savybėmis pasižymi, kaip juo gydoma, kam jis naudingas ir kaip pasirinkti gintarą skaitykite šiame straipsnyje.

Gintaras – vienas iš paslaptingiausių mineralų planetoje, kurio kilmė apgaubta daugybe legendų ir mitų. Vienas legenda skelbia, kad kadaise Žemę šildė dvi skirtingos saulės. Vieną kartą jos susidūrė ir viena iš žvaigždžių nukrito ant jūros uolos. Ji sudužo į milijonus mažų fragmentų ir nuo tada gintaro gabalėlius jūros bangos atneša į krantą.

Iš tiesų gintaras yra organinės kilmės mineralinė medžiaga ir vienas iš seniausių žmonijai žinomų brangakmenių. Apie gintaro kilmę diskutuojama nuo neatmenamų laikų. Anksčiau buvo manoma, kad jis yra sustingęs medus, suakmenėjusios jūros putos, sutirštėjęs kalnų sviestas ir panašiai. Tačiau visi vieningai sutinka, kad šis brangakmenis nepanašus į jokį kitą akmenį bei turi išskirtinių cheminių ir fizinių savybių.

Gintaro amžius siekia daugiau nei 9 tūkstančius metų. Tai liudija archeologinių kasinėjimų metu aptikti daiktai, o pirmieji  gintaro papuošalai pasirodė maždaug prieš 7 tūkst. metų. Jie buvo labai paplitę tarp juvelyrų dėl lengvo poliravimo. Primityvioms gentims gintaro gabalėliai pakeisdavo pinigus. Gintaras buvo labai vertinamas senovės Romoje. Tai nulėmė jo brangus pristatymas Gintaro keliu nuo Baltijos iki Viduržemio jūros. Paprasčiausias neapdorotas šio mineralo gabalėlis tuomet galėjo kainuoti kelis kartus brangiau nei stiprus jaunas vergas.

Egipto faraono karūna buvo papuošta didžiuliu gintaro gabalu, o tai parodo jo atitinkamą statusą. Japonijoje ir Kinijoje brangiausias buvo raudonas gintaras. Jis buvo vadinamas drakono krauju, o nešioti jį galėjo tik imperatorius ir jo šeimos nariai. Gintaras taip pat vadinamas ugnies akmeniu, dėl jo degumo savybių.

XII amžiuje Vokietijoje gintaro dūmais buvo gydomas plaučių uždegimą ir reumatas. Sutrintas gintaras sumaišytas su šiltu medumi  buvo naudojamas odos ligų gydymui.

Gintaro panaudojimas savo kulminaciją pasiekė Renesanso periodu. Iš šio brangaus mineralo buvo gaminami ne tik pakabučiai, auskarai, žiedai ir karoliai, bet ir įvairūs interjero elementai: indai, dėžutės, žvakidės ir pan.

Kaip susiformuoja ir koks būna gintaras?

Pirmasis kainozojaus eros laikotarpis pasižymėjo labai aukšta temperatūra. Dėl drėgno ir šilto klimato Žemėje pradėjo sparčiai suklestėjo flora. Greitai pasikeitus temperatūrai medžiai per savo žievę išskyrė daug dervų. Pamažu sakai ėmė tekėti ant žemės ir maišėsi su ja. Susikaupusius sakus iš miško dirvožemio išplaudavo upės ir nešdavo į jūrą. Ilgainiui, vykstant polimerizacijos ir oksidacijos procesams, sakai virto dabar daugeliui gerai pažystamu gintaru.

Ant klampios ir lipnios dervos nutūpdavo įvairių vabzdžių ir ten įklimpdavo. Štai kodėl gintaro gabalų viduje galima rasti įvairių floros ir faunos atstovų. Beje, tokie egzemplioriai yra labiausiai vertinami.

Šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau nei 20 gintaro klodų. Didžiausias iš jų rasta Kaliningrado regione. Čia sukoncentruota beveik 90% viso pasaulio atsargų gintaro.

Randama gintaro įvairių formų ir spalvų, kurios priklauso nuo mikroskopinių priemaišų ir dujų burbuliukų. Kuo jų yra daugiau, tuo skaidresnis tampa mineralas. Priskaičiuojama daugiau nei 350 atspalvių – nuo baltos iki juodos. Nuo XVIII amžiaus gintaro pabaigos gintarą priimta skirstyti į 6 tipus: krancitas, gedanitas, lesitas, sukcinitas, stantinitas ir bekeritas. Tai labai sąlyginis skirstymas, nes vienas gabalėlis gali sujungti keletą mineralo rūšių.

Žmonių sveikatai naudingos gintaro savybės

Nuo neatmenamų laikų žmonės gintarui priskirdavo ypatingų gydomųjų savybių. Gintaro dūmai buvo naudojami gydyti kvėpavimo takų ligas, neurologinius sutrikimus, o žyniai jais aprūkindavo savo šventas vietas. Jie sakė, kad jei nešiosite su savimi šio mineralo gabalą, jis padės išvengti inkstų akmenų ir sustabdys astmos priepuolius

XVIII amžiuje gintarą padarydavo bespalviu ir iš jo gamindavo optinius lęšius. Tikima, kad su gintaro pagalba stiklinėje galima aptikti nuodus: jei skystis užnuodytas, jo paviršiuje pasirodo raibuliuojanti vaivorykštė.

Ypatingą galią priskyrė pieniškos spalvos gintarui – juo gydė džiovą ir maliariją. Senovės gydytojų talmude yra daugiau nei šimtas skirtingų receptų, kurių sudėtyje paminėtas gintaras.

Gintaras šiuolaikinėje medicinoje

Šiuolaikinėje medicinoje gintaras taip pat nėra pamirštas. Iš jo gaunama natūrali gintaro rūgštis, kurią gamina ir mūsų organizmo ląstelės. Prisotinimas gintaro rūgštimi pagerina endokrininę ir kraujotakos sistemas, padidina fizinį aktyvumą, lėtina odos senėjimo procesus, sumažina įvairios kilmės galvos skausmus.

Trūkstant šios medžiagos pastebimas nuovargis ir jautrumas stresui. Ypač naudinga gintaro rūgštis nėštumo metu. Ji pagerina hormonų pusiausvyrą, silpnina toksikozę, padeda atsigauti po gimdymo ir stimuliuoja pieno gamybą.

Gintaro nuoviras

Gintaro nuoviras padeda susidoroti su labai daug ligų. Jis gydo šlapimo organų ligas, įskaitant venerines, pašalina smėlį ir padeda susmulkinti inkstų akmenis. Taip pat palengvina gerklės, tonzilito ir bronchito gydymą.

Nuoviro paruošimo receptas yra labai paprastas. Nedidelį neapdoroto gintaro gabalėlį (apie 15-20 g) sutraiškyti ir užpilti šaltu vandeniu (2 L). Virti 40 minučių. Gerti atšaldytų po 100 g tris kartus per dieną tarp valgymų. Prieš vartojimą suplakti, nes nuosėdose yra gydomosios medžiagos. Gydymo gintaru kursas – ne mažiau kaip 1 mėnesį.

Karštas gėrimas su pienu ir medumi, į kuriuos įdėta gintaro miltelių, gerina imuninę sistemą ir padeda susidoroti su pagiriomis.

Gintaro karoliai

Gintaro karoliai padeda susidoroti su mastopatija, reguliuoja skydliaukės veiklą, apsaugo nuo spuogų atsiradimo, o losjonai iš gintaro rūgšties sumaišytos su medicinine tulžimi naudojami auglių gydymui.

Nepoliruotas gintaras naudojamas terapiniam ir kosmetiniam masažui.

Naudojimas kosmetikoje

Dar vienas  produktas, gaunamas iš gintaro – gintaro aliejus. Jis naudojamas gydyti odos ligas, pvz. spuogus, psoriazę, įbrėžimus. Tam tikslui ant pažeistos odos užtepamas alyvuogių arba migdolų aliejus, sumaišytas su gintaro aliejumi santykiu 15:1.

Nepoliruoti akmenys taip pat naudojami masažuoti kūno taškus, kurie yra atsakingi už tam tikrų organų veiklą.

Naudojimas akmenų terapijoje

Pastaruoju metu gana plačiai paplito stounterapija – šiluminis masažas brangiaisiais ir pusiau brangiaisiais akmenimis. Akmenų temperatūros pokytis kartu su jų gydomosiomis savybėmis pasižymi „magišku“ poveikiu veido ir kūno odai. Ir vienas iš labiausiai veiksmingų akmenų laikomas gintaras. Jis gydo pačius sudėtingiausias odos ligas, pūliuojančias žaizdas, psoriazę ir alergijas. Gintaras taip pat normalizuoja kraujotakos procesus, pasižymi raminančiu ir antiseptiniu poveikiu bei prailgina jaunystę.

Magiškos gintaro savybės

Senovėje šis mineralas buvo naudojamas gaminti amuletus kariams. Buvo tikima, kad jis turi didelę apsauginę galią bei moko atsargumo, todėl vyrai jo pasiimdavo su savimi į žygius ir kovas. Gintaro gaminiai taip pat saugojo nuo tamsiųjų jėgų kūdikius ir maitinančias motinas.

Šiuo metu labiausiai pastebima mineralo savybė pakeisti savo spalvą staigiai pablogėjimus savininko sveikatai. Patamsėjimas, dėmės ir net struktūros pokyčiai praneša apie būtinybę pasitikrinti sveikatą.

Kam tinka gintaras?

Horoskopai sako, kad gintaras pirmiausia apsaugo žmonės, gimusius po Mergelės ženklu. Jis suteikia jiems ramybę ir padeda sėkmingai užbaigti darbus. Be to, šis mineralas yra naudinga trapios psichikos  žmonėms, kurie yra lengvai pažeidžiami, drovūs ir jautrūs kitų žmonių nuomonei.

Paslaptingas mineralas yra kūrybingų asmenybių akmuo, suteikia jiems įkvėpimo ir tvarkingai sudėlioja mintis.

Kaip teisingai saugoti gintarą?

Gintaras – jautriausias iš visų brangakmenių. Laikyti jį derėtų tamsioje aksomu arba velvetu išklotoje dėžutėje tam, kad jo nesubraižytų kiti gaminiai. Naudojant reikėtų vengti naftos produktų ir riebalų patekimo ant paviršiaus.

Rūpestingai naudokite kvepalus ir tik prieš užsidėdami papuošalus. Venkite tiesioginių saulės spindulių ir aukštos temperatūros. Nepamirškite, kad nuo mechaninio poveikio gali atsirasti įtrūkimų. Tikima, kad periodinis gintaro plovimas po tekančiu vandeniu padeda pašalinti jame sukauptą neigiamą energiją. Jei laikysitės šių paprastų taisyklių, gintaras tarnaus jums labai ilgą laiką, puošdamas ir dovanodamas ramybę.

Gintaras, nepaisant daugelio naudingų savybių, priklauso gana pigių brangiųjų mineralų kategorijai, todėl įsigyti iš jo pagamintą talismaną arba papuošalą gali sau leisti bet kuris iš mūsų. Tačiau poveikis, kurį šis akmuo duos jo savininkui, pirmiausia, priklauso nuo pagarbaus požiūrio į jį ir atidaus saugojimo.