Stounterapija – gydymo ir sveikatinimo natūraliais akmenimis menas

Visos alternatyviosios medicinos rūšys apima žmogaus kūno gydymą gamtos elementais ir kitomis natūraliomis priemonėmis. Pasak jos ideologijos, niekas negali išgydyti geriau nei gamta. Akmenų terapija nėra išimtis. Kaip ir kokiu tikslu atliekama ši procedūra aptarsime šiame straipsnyje.

Kas yra stounterapija?

Stounterapija pagrindiniu gydymo įrankiu laiko natūralius akmenis. Stounterapija – (Stoun – akmuo, therapeia – terapija) – akmenų naudojimas gydymo tikslais. Šios medžiagos galia žmonės tiki nuo seno. Iš akmens raižomos skulptūros, gaminami amuletai ir talismanai. Manoma, kad kiekvienam asmeniu tinka konkretus akmuo, kuris gali apsaugoti, padėti ir nukreipti teisingu keliu. Todėl nenuostabu, kad tokios ideologijos šalininkai pataria pasidaryti akmenų masažą. Galų gale, tiesioginis šios medžiagos poveikis žmogui turėtų teigiamą atsiliepti sveikatai.

Akmens terapijos metodas yra labai, labai senas. Informacijos apie jo naudojimo pradžią sunku surasti – šis laikas siekia gilią praeitį. Tačiau, vienas iš pirmųjų paminėjimų yra datuojamas 2-3 tūkstantmečiu prieš Kristų, Kinijos didybės metu. Tada pasimėgauti akmens poveikiu buvo imperatorių ir aukštesniųjų klasių privilegija.

Vėliau žymus Šiaurės Mongolijos genties vadas Čingischanas masažą akmenimis naudojo kareivių armijos jėgų atgavimui, suteikti energijos, kad paruoštų juos nuožmiai kovai, atpalaiduoti raumenis po sunkios darbo dienos ilgai sėdint balne, po pratybų su ginklu ir kovų, masažas leido mongolams ramiai išsimiegoti nejaučiant skausmo. Ryte gerai pailsėję vyrai galėjo  vėl keliauti užkariauti naujus miestus ir kaimus.

Majų genties indėnai naudojo akmenis kaip akupunktūrą. Dėdami karštus arba šaltus akmenis prie konkrečių kūno vietų jie gydė įvairius negalavimus.

Šiuolaikinės akmens terapijos istorija prasideda nuo praėjusio amžiaus pradžios. Vienas JAV įsikūręs SPA centras susidomėjo senoviniu metodu ir pabandė rasti jo modernų pritaikymą. Ir jį surado! Procedūra visame pasaulyje paplito labai greitai, o šiuo metu retas salonas nesiūlo akmenų terapijos ar masažo.

Akmenų terapijos principai

Reikėtų pažymėti, kad šiuolaikinė akmenų terapija gerokai skiriasi nuo senovinės. Dabar šis metodas tapo senųjų tradicijų ir mokslo, senovės praktikos ir fiziologijos kartu su kineziterapijos, intuicijos ir mokslinių tyrimų, patirties ir inovacijų deriniu.

Yra keletas savybių, kurios visiškai atspindi procedūros esmę ir leidžia jums neabejoti ne tik jos dvasiniu komponentu, bet ir moksline puse:

  • Naudojami tik natūralūs akmenys;
  • Terminis poveikis organizmui prilygsta masažo ar vibracijos svarbai (kai meistras beldžia į akmenį), todėl neutralios temperatūros akmenys nenaudojami;
  • Tik vietinis poveikis žmogui, vengiant bendro perkaitimo ar peršaldymo;
  • Atlikti procedūrą galima būti bet kokioje patalpoje;
  • Fizinio (masažas, temperatūra, vibracija) ir energetinio poveikio derinys leidžia procedūrą atlikti  su pastebimu efektyvumu ir alternatyvios medicinos šalininkams, ir priešininkams;
  • Atidus akmenų šlifavimas, siekiant išvengti galimų traumų;
  • Ši procedūra numato visų aseptinių ir antiseptinių taisyklių laikymąsi – akmenų ir masažo stalo dezinfekavimą, atidų elgesį su temperatūra ir jos poveikiu gyviems audiniams, kruopštų poveikio taškų atrinkimą, tikslų kiekvienos kliento kontraindikacijos stebėjimą.

Pagrindiniai seanso atlikimo principai:

  • Pradžioje akmenys dedami tik ant stambių raumenų tam, kad nebūtų pažeisti smulkūs;
  • Lengvas akmens slydimas per odą yra malonus, bet neturi jokio poveikio, todėl jūs privalote būti pasirengę intensyviam spaudimui ir juntamiems masažo judesiams;
  • Aktyvaus masažo metu akmenys neliečia tos pačios kūno vietos ilgiau nei 15-20 sekundžių;
  • Šaltos medžiagos dedamos tik prieš seanso pabaigą;
  • Nemanykite, kad meistrai dirba patyliukais: apie kiekvienas naują akmens pridėjimą, ypač šaltą, įspėja klientą;
  • Karštų akmenų būna daugiau nei šaltų (apytiksliai santykiu 3:1);
  • Jei klientas labai sušalo po šalto masažo, į patogią būklę jis grąžinamas karštais akmenimis.

Pagrindiniai akmens terapijos metodai:

  1. Kontrastinis
  2. Stabilus
  3. Labilus
  4. Bendrasis ir vietinis (veidas, plaukai, kojos, rankos)

masažas akmenimis

Kaip atliekamas masažas akmenimis?

Akmens terapijai gali būti naudojami tik tam tikros rūšies akmenys, priklausomai nuo pasirinkto procedūros tipo.

  • Bazalto uolienos naudojamos „karštai“ stounterapijai. Tai yra labiausiai paplitęs vulkaninės uolienos tipas, ilgai išlaikantis šilumą, todėl puikiai tinka ilgalaikiam poveikiui;
  • Marmurą paprasta atvėsinti. Naudojamas uždegimų pašalinimui, stiprina audinių medžiagų apykaitą;
  • Brangakmeniai nenaudojami, nes turi priemaišų, kurios neleidžia tinkamai atlikti procedūrą;
  • Gydomaisiais akmenimis laikomi perlai, ametistas, turkis, turmalinas, gintaras, šungitas, smaragdas, agatas;
  • Taip pat gali būti naudojamas jūros žvyras, žadeito akmenys t.t.

Masažo filosofija gana paprasta: šalti arba karšti akmenys dedami ant tam tikrų veikliųjų žmogaus organizmo taškų, kuriuos patyręs meistras nustato po pokalbio su klientu ir, galbūt, po preliminaraus masažo, kuris padeda nustatyti raumenų įtampos sritis. Po akmenimis gali atsidurti nugara, krūtinė, pilvas, rankos, kojos ir net veidas – jokių apribojimų nėra.

Masažas šaltais akmenimis

Jei ant odos atsiras šaltas akmuo, suaktyvės organizmo šilumos generavimo sistema, sustiprės kraujo tekėjimas, hormonų aktyvumas (aktyviai pradeda dirbti skydliaukė), paspartės audinių metabolizmo procesai.

Jei akmenys guli ant odos neilgai, pasireiškia vadinama „pulso terapija“ – stiprus, staigus poveikis. Šiuo atveju rezultatų netenka ilgai laukti:

  • Padažnėja širdies ritmas;
  • Pagilėja kvėpavimas;
  • Išsiplečia širdies koronarinės arterijos;
  • Padidėja raumenų tonusas.

Ilgalaikio poveikio metu, kraujas kuris iš pradžių nutekėjo iš susiaurėjusių kraujagyslių link vidaus organų, grįžta atgal į odą. Tai padeda atsikratyti kraujo sąstingio vidaus organuose, pagerina medžiagų apykaitą ir suskaido riebalus. Taip pat įvyksta tam tikrų kūno vietų anestezija, sumažėja patinimas ir uždegimas, padidėja odos elastingumas, audiniai sparčiau regeneruoja, o visas organizmas lengviau prisitaiko prie krūvio.

Vaikams, vyresnio amžiaus ir nusilpusią imuninę sistemą turintiems žmonėms, šaltas poveikis gali būti tik trumpalaikis. Tokiu atveju, akmenis perlaikius, gali išsivystyti spazmai, kraujo užsistovėjimas ir, galų gale, galima atšaldyti organą arba nervų galūnes. Todėl su šalčiu dirbama atsargiai.

Apskritai, vaikiškas amžius nėra gydymo akmenimis naudojimo kontraindikacija, tačiau procedūra turi būti atlikta daug atsargiau nei suaugusiems, kadangi yra grėsmė pažeisti trapią kaulų struktūrą. Be to, staigūs temperatūros pokytis gali išgąsdinti mažylį. Todėl medžiagų šildymo ir vėsinimo lygis pasirenkamas labai atidžiai.

Masažas karštais akmenimis

Šiltų ir karštų akmenys poveikis yra šiek tiek kitoks. Kai medžiaga paliečia odą, kraujagyslės išsiplečia, besistengdamos išvengti perkaitimo. Raumenys atsipalaiduoja, o masažas juos išmankština ir ištempia. Taip pat įvyksta bendras kūno atsipalaidavimas, sulėtėja kvėpavimas ir sumažėja nervų sistemos aktyvumas.
Šaltų akmenų terapijos tikslas yra grąžinti organizmui reikalingą tonusą, padidinti jo atsparumą krūviui ir nepalankioms aplinkos sąlygoms. Tuo tarpu karšta terapija, priešingai, atpalaiduoja, sumažina raumenų įtampą ir emocinį stresą.

Derinamas masažas

Be monoterapijos taip pat egzistuoja ir derinamasis poveikis: karšti ir šalti akmenys naudojami paeiliui. Ši procedūra suteikia organizmui jėgų bei padeda greitai prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų. Po tokio poveikio sustiprėja imunitetas, padidėja darbo našumas ir ištvermė, atsiranda entuziazmas naujiems atradimams, kelionėms ir veiklai tyrame ore.

akmens terapija

Kuriais atvejais naudojama akmens terapija?

Akmens terapija – puikus būdas atsipalaiduoti ir patirti malonumą, pagerinti figūrą ir nuotaiką. Be to, šis metodas gali būti naudojamas ir terapiniais tikslais:

  • Sumažina kraujo spaudimą;
  • Galvos skausmas;
  • Stuburo ir sąnarių skausmai;
  • Stresas, vedantis į neurozės ir depresiją;
  • Nemiga;

Verta pažymėti, kad akmenų terapija negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau gali būti gera pagalbininkė. Ji pagreitina žaizdų gijimą po operacijos, reabilitacijos procesą po sunkių ligų, padės atgauti jėgas po didelio fizinio krūvio.

Kada akmenų terapija negali būti naudojama?

Kaip ir su bet kuris kitas metodas, akmenų terapija turi kontraindikacijų:

  • Infekcinė liga;
  • Odos pažeidimai akmenų dėjimo vietose;
  • Bet kokios lėtinės ligos paūmėjimas;
  • Karščiavimas;
  • Nėštumo laikotarpis;
  • Onkologija (neužbaigus pagrindinio gydymo ir be gydytojo leidimo);
  • Kraujotakos sistemos sutrikimai.

Taigi, akmens terapija – tai ne tik būdas mėgautis masažu ir bendrauti su gamtos jėgomis, bet taip pat yra puikus metodas, papildantis pagrindinį gydymą. Ir net jei procedūra nesuteiks norimo terapinio poveikio – teigiamos emocijos ir gilus atsipalaidavimas yra garantuojamas.

Būkite sveiki!

0 komentarai

Parašykite komentarą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Nesivaržykite, parašykite ką galvojate!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *