Lietuvos valdžios abejingumas žmonėms ir invalidams
Liepos 30 dieną parašiau prašymą Kelmės rajono strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vadovui. Nes pernai spalio mėnesį davė naudotis butu Tytuvėnuose, Basanavičiaus 8-1, pusrūsyje. Butas buvo tvarkomas, tačiau iki galo niekaip nesutvarkomas. Šių metų pavasarį bute vėl atsirado problema. Bute viskas pelija: baldai, drabužiai, batai, kilimas, vaiko žaislai. Problema – buto grindys, kurios yra supuvusios ir sudėtos tiesiog ant žemės. Jeigu smarkiai lyja, bėgantis vanduo nuo namo stogo kaupiasi po mano buto grindimis. Grindys supuvusios, padėtos ant plytų, toliau – žemė. Bute labai didelė drėgmė. Patalpas nuolat vedinu, net vasaros laike esu priversta kūrenti ugnį. Kvėpuojame didelės drėgmės ir pelėsių oru, pasekmėje neįgali dukra ir aš pati tankiai sergame kvėpavimo ligomis. Šiuo metu (2012.09.17)abi turime temperatūros, ir neturime sąlygų gydytis. Štai kaip mes gyvename.
Atvažiavo iš savivaldybės komisija rugsėjo 4 dieną ir apžiūrėję nusprendė padėti. Apsidžiaugiau, pagaliau bus kas nors gero.
Bet štai praėjo dvi savaitės ir niekas nepasirodė. Vėl paskambinau Kelmės savivaldybės darbuotojai ir man pasakė, kad pinigai seniai paskirti ir pervesti į vietinio ūkio sąskaitą. Kodėl jie nedirba reikia klausti jų pačių. Pasakė vietinio ūkio telefono numerį.
Paskambinau į vietinį ūkį ir ten man pasakė, kad negavo pinigų, kai tik gaus – pradės darbus. Aš papasakojau, ką man sakė iš strateginio planavimo skyriaus, kad pinigai seniai pervesti. O jis man sako: „Parvažiuosiu… pažiūrėsim…, ar yra pinigai, jai yra… tuoj pradedame darbus.“
Savivaldybių nesusikalbėjimas tarpusavyje, atmestinai atliekamas darbas, visiškas abejingumas neįgaliam vaikui ir jo motinai… Ir nuo to kenčiu aš ir mano dukra. Mes neturime elementarių gyvenimo sąlygų!!!
Iš vieno kambario pati išlupau ir išnešiau supuvusias grindis, plytas. Kad jie galėtų greičiau išbetonuoti ir apšiltinti grindis. Visas dvi savaites gulėjome ant grindų kitame kambaryje, nes sofa nuo didelės drėgmės supelijo, suiro medžiaga, ir teko išmesti. Ir dabar, to pasekmėje abi esame su temperatūrom ir gydomės antibiotikais, vaistais, kuriuos turiu pirkti iš dukrai skirtų pinigų pampersams. O visa Kelmės savivaldybė šalta ir abejinga.
Įstrigo vienos darbuotojos pasakyti žodžiai: „Mes neturime pinigų“…. Norėtųsi paklausti ar turite širdį?
Jūs neturite ne tik pinigų, bet ir gailesčio ir elementaraus žmoniškumo. O iš kur man gauti pinigų, jeigu jūsų įstatymai man neleidžia dirbti ir užsidirbti? Lietuvos valdininkija sugebėjo išmesti invalidus iš invalidų namų ir gražinti tėvams, neskirdama nei gyvenamo ploto, nei pakankamo atlyginimo. Pernai iš draugų skolinausi pinigų statybinėm medžiagom pirkti, pati dariausi remontus bute, kuris man nepriklauso, nes kitaip būčiau gyvenusi lauko sąlygom… Nunešiau sąskaitas į savivaldybę , o ten man pasakė, kad vidaus darbų nekompensuojame. Ir niekas nekreipė dėmesio, kad tiems vidaus darbams išleista didelė suma 3000lt.
Landynę anksčiau vadintą butu, pati savo rankomis padariau panašiu į gyvenamąjį plotą, tik va pusrūsis yra pusrūsis…
Kad būtų galima čia gyventi vėl reikia investuoti bent 5000lt. Išbetonuoti ir apšildyti grindis ir iš lauko apšiltinti sieną. Gal tada baigtųsi problemos? Tokių pinigų aš neturiu, tai ir pasakiau savivaldybėje, nes butas yra socialinis, o ne mano nuosavybė; išsipirkti jo nebegalima, nes neparduodamas. Tado kodėl savivaldybė jo neremontuoja? Kodėl turiu vaiką palikti be maisto ir investuoti vaiko invalido pinigus į butą, kuris man nepriklauso, kuris yra savivaldybės?
Kodėl aš turiu investuoti tokius pinigus iš vaiko gaunamo invalidumo į savivaldybės nuosavybę?
Belieka laukti, ir tikėtis , kad jau gavo tuos pinigus ir darbai prasidės. O kol kas miegame ant grindų, kurių nėra…
V. Butknienė
